Didžiausio šalyje ekologinio pieno ūkio savininkai, dešimt metų rinkai tiekę ekologišką pieną, šiemet atsisakė tokios gamybos. Kas pastūmėjo keisti ilgai puoselėto ekologinio ūkio kryptį?
„Morališkai jaučiamės nekaip, tačiau sąlygos ekologinei gamybai nėra palankios“, – atsiduso Vytautas Stankevičius, kartu su žmona Vaidute jos tėviškėje, Biržų rajono Parovėjos krašte, nuo ledynmečio išlikusiame riedulyne, nuo nulio sukūręs modernų ūkį.
Ekologiško pieno nereikia
Anot ūkininko, pernai baigėsi ekologinio ūkininkavimo programa, saisčiusi prisiimtais įsipareigojimais, o ekologinės gamybos perspektyva – kol kas dėliojama tik popieriuje. Kokiomis sąlygomis tektų ūkininkauti ir kokius naujus įsipareigojimus vykdyti, biržiečiai dar nežino, todėl nusprendė nerizikuoti ir nuo šių metų pradžios pradėjo intensyvią pieno gamybą. Juolab kad siekti didelio karvių produktyvumo leidžia ūkyje įdiegti melžimo robotai.
„Kita vertus, ekologinio pieno nelabai kam ir reikėjo, – sakė V.Stankevičius. – Pieno supirkėjams, matyt, palankiau važinėti po kiemus ir supirkinėti pigiau žaliavą iš smulkių ūkių, nei daugiau mokėti stambiems už ekologišką pieną. Už tokį pridėdavo 2 centus už litrą, o gerais laikais priedas būdavo ir 5 centus. Tačiau tai nepadengia didesnių sąnaudų, kurios atsiranda gaminant ekologišką produkciją.“
Papildomų ekologiško pieno gamybos išlaidų nepadengia ir ekologinės išmokos už žalienas (per 400 Lt už hektarą). „Tai – mažiausia išmoka ūkininkaujantiesiems ekologiškai, o kitų subsidijų ekologinei gyvulininkystei nėra numatyta. Tačiau reikalavimai ekologiniam gyvulininkystės ūkiui – labai dideli, jiems įgyvendinti reikia ir pastangų, ir papildomų išlaidų“, – aiškino biržietis. Jis pridūrė, kad ekologinę žemdirbystę pasirinko ne dėl išmokų, bet turint ūkį reikia skaičiuoti.
„Reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, kurių ūkyje dirba 30, mokesčius valstybei, atsiskaityti su bankais. Mes atsakingi ne tik už save, bet ir už kartu dirbančius žmones. Juk kaime padėtis beveik nevaldoma, kaimo žmonės niekam nerūpi“, – sakė dėl nugyvento kaimo besisielojantis ūkininkas.
Robotai primelžia daugiau
V.Stankevičius prisipažino, kad dešimt metų gaminus ekologišką pieną nebuvo lengva apsispręsti pereiti prie įprasto ūkininkavimo. Tačiau jau po mėnesio įvertino, kad ūkio pajamos padidėjo.
„Skirtumas akivaizdus. Karves pradėjus šerti gausiau baltymais ir mineralais prisotintu pašaru, padidėjo produktyvumas. Netikėjau, kad iš karvės per parą galima primelžti 60 litrų pieno! Dabar kai kurios duoda 55–60 litrų. Tad atrodo, kad metinis primilžis iš karvės bus daugiau kaip 9 tonos – iki 3 tonų daugiau nei ekologiško pieno“, – skaičiavo ūkininkas.
V.Stankevičius pastebėjo, kad karvių produktyvumui įtakos turi ir daugiau nei prieš metus fermoje įdiegtos naujovės – robotizuotas melžimas. Daugiau nei 200 karvių melžia 4 robotai. Maždaug tiek pat karvių laikoma kitoje fermoje ir melžiama įprastoje melžimo aikštelėje. Tad pieno gamintojai gali palyginti dviejų melžimo sistemų rezultatus.
„Robotais melžiamų karvių vidutinis primilžis per parą būna 27–28 litrai, o melžiamų įprastais aparatais – 20–21 litras. Norint padidinti primilžius melžimo aikštelėje, karves reikėtų melžti 3 kartus. Taip daro žydai. Neseniai kartu su kitais ūkininkais viešėjau Izraelyje ir mačiau, kaip jie spaudžia pelną“, – sakė biržietis.
Robotizuotoje fermoje karvės laisvai vaikšto ir prie melžimo robotų, ir prie pašarų, ir prie guoliaviečių. Tad čia jos dažniau melžiamos ir, atsižvelgiant į produktyvumą, papildomai šeriamos.
„Mes, lietuviai, esame konservatyvūs, bijome naujovių. O štai Estijoje ne tik jauni, bet ir pagyvenę ūkininkai karves melžti patiki robotams. Pats nesigailiu investavęs į robotus. Priešingai – robotizacija padidino produktyvumą ir atpalaidavo žmones nuo sunkaus darbo. Manau, kad melžimo robotų neturėtų bijoti ir smulkesni ūkininkai, laikantys iki 60 karvių“, – fermoje įdiegtomis inovacijomis džiaugėsi ūkininkas.
Naujoje Stankevičių fermoje pamainomis dirba trys jauni specialistai. Vieno žmogaus pakanka 4 robotams ir maždaug 200 karvių prižiūrėti.
Žavisi džersių veislės karvėmis
Pažangiai ūkininkaujantys biržiečiai negaili patarimų ir kolegoms, ir jauniems specialistams. Jų ūkyje buvo rengiamos vasaros stovyklos jaunuoliams iš įvairių šalių. Meniškos prigimties ūkio savininkai svetingai atveria duris kūrybingam jaunimui.
Ne vienas šalies ūkininkas į Stankevičių ūkį atvažiuoja pasidairyti į Lietuvoje negausiai auginamos džersių veislės karves. Ūkininkas labai gyrė Didžiojoje Britanijoje, Džersio saloje, išvestos veislės galvijus. Tai viena iš seniausių kultūrinių veislių.
„Džersiai – kitokios psichologijos, labai mieli nedideli galvijai. Jų pienas labai tinkamas sūriams gaminti. Todėl nemažai ūkininkų nori jų įsigyti“, – teigė V.Stankevičius.
Iš viso biržiečiai laiko daugiau kaip 800 galvijų, iš kurių pusė – melžiamos karvės, dirba apie 1 000 ha žemės. Daugiausia augalininkystės produkcijos sunaudojama pašarams.
Vida Tavorienė
