Įstatymo gairės ir nuostatai dar yra derinami, bet pagrindinis tikslas yra nustatyti sąžiningas proporcijas. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, dabar iš kainos, kurią sumoka pirkėjas parduotuvėje už pieną, ūkininkui tenka kiek per 20 proc., perdirbėjams – 40 proc., prekybai – 20 proc. Žemdirbio dalis, kritus žaliavos supirkimo kainai, šiemet gerokai sumažėjo, o perdirbėjų dalis yra didžiausia. Taip pat įstatyme ketinama numatyti 30 dienų terminą, kurio turės paisyti perdirbėjai, norėdami žemdirbiams keisti pieno supirkimo sąlygas. Pieno kainų skirtumai turėtų būti pagrįsti.
Ministrė pabrėžė, kad ruošiamasi keisti pieno gaminių ženklinimo taisykles, ant pieno produktų pakuočių turėtų atsirasti informacija, iš kokio pieno, koncentruoto ar natūralaus, buvo pagamintas produktas. Premjeras Algirdas Butkevičius pritaria ministerijos sumanymui reguliuoti pieno supirkimo kainų nustatymo principus.
Perdirbėjai savo ruožtu kalbėjo apie patiriamus sunkumus realizuojat pieno gaminius ir apie didėjančią konkurenciją. Jie taip pat pasiūlė didinti bazinio pieno rodiklius (riebumą ir baltymingumą), kurie dabar siekia atitinkamai 3,4 proc. ir 3,0 proc. Tokiam siūlymui pritaria ir Žemės ūkio ministerija.
Susitikime dalyvavo ir pieno gamintojų atstovai. Žemės ūkio ministrė į juos kreipėsi, dar kartą prašydama būti vieningais ir kooperuotis, kad turėtų stipresnes derybines pozicijas. „Įmonėms išgyventi be pieno bus labai sunku. O ūkininkams svarbu realizuoti pieną tą pačią dieną, juk jis greitai genda. Šiandien ūkininkas yra labiausiai pažeidžiamas ir turi sutikti su tokiomis sąlygomis, kokias diktuoja perdirbėjai“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Pokyčių pieno sektoriuje laukiama ir šių metų pavasarį, kai bus panaikintos pieno kvotos. Didžiosios šalys ketina didinti pieno gamybą, o Lietuvos pieno sektorius turi likti konkurencingas.
Žemės ūkio ministerijos informacija