Ekspertai nustatė, kad pieno perdirbėjai, smarkiai sumažinę pieno supirkimo kainas, ne tik kompensavo nuostolius dėl Rusijos embargo, bet ir uždirbo milijonus litų pelno.
Pasiskundę dėl gresiančių milijardinių nuostolių, Rusijai paskelbus pieno produktų embargą, pieno perdirbėjai, regis, perlenkė lazdą. Po šoko atsipeikėję specialistai puolė skaičiuoti, tačiau prarastų milijardų nerado. Tada ir paaiškėjo, kad pieno perdirbėjai dvi savaites mulkino Vyriausybę ir pieno gamintojus, tikėdamiesi iš susidariusių aplinkybių išspausti kuo daugiau pelno.
Perdirbėjai kaltinami egoizmu
Į susitikimą su gausiai susirinkusiais pieno gamintojais Kaune atvykusi naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neslėpė nusivylimo dėl pieno perdirbėjų gudravimų: „Pieno supirkimo kainos visada svyravo, dabar, žinoma, prisidėjo ir nutrūkęs eksportas į Rusiją, tačiau skaičiavimai rodo, kad kai kurie perdirbėjai dabartine padėtimi naudojasi nesąžiningai.“ Žiniasklaidoje kai kurie perdirbėjai prabilo apie milijardinius nuostolius.
„Nesąmonė. Juk iš viso per metus eksportuojama už 2,1 mlrd. Lt, o eksportas į Rusiją sudaro tik 27 proc., taigi iš viso per metus į Rusiją eksportuojama produkcijos už 600 mln. Lt. Tiek yra pajamų, o jie kalba apie milijardinius nuostolius“, – stebėjosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius irgi piktinosi pieno perdirbėjų įžūlumu: „Pasakysiu atvirai – po to, kai perdirbėjai taip nesąžiningai pasielgė su savo partneriais sumažindami pieno supirkimo kainas, žemdirbių vietoje nepaduočiau jiems rankos ir nesėsčiau už vieno stalo. Valstybė ieško galimybių pagelbėti visai pienininkystės šakai, tačiau perdirbėjai elgiasi egoistiškai. Rugsėjo 3 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas surengs posėdį, kuriame nagrinės susidariusią padėtį.“ Gal valdininkų ir politikų priekaištai perdirbėjams nepagrįsti? Išklausykime Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) mokslininkų argumentus.
Pigo labiausiai
„Eurostato“ duomenimis, ES rinkoje pieno supirkimo kainos šių metų pirmą pusmetį mažėjo, o pasaulinėje rinkoje žaliavinio pieno kainos nedaug svyravo. Pasak LAEI Rinkotyros skyriaus tyrėjo Alberto Gapšio, deja, labiausiai pieno supirkimo kainos krito Lietuvoje. Ar tikrai šie pasikeitimai pagrįsti, juolab kad pagrindiniai šalies perdirbėjai gali gaminti ilgo galiojimo produktus, todėl Rusijos embargo poveikio negalėjo taip greitai pajausti?
„Palyginti su praėjusiais metais, tik Belgijoje ir Lietuvoje supirkimo kainos krito gerokai daugiau nei kitose šalyse. Štai kai kuriose ES šalyse supirkimo kainos net paaugo apie 6 proc. O Lietuvoje per pirmą pusmetį pieno supirkimo kaina ES rinkoje krito labiau nei kur nors kitur – net 28 proc., o juk apie Rusijos embargą dar nebuvo žinių“, – svarstė A.Gapšys.
Kokios priežastys? Didelis eksportas į Rusiją? Bet dar daugiau į Rusiją eksportavo Vokietija, Suomija bei Nyderlandai, tačiau šiose šalyse pieno supirkimo kainos sumažėjo labai nedaug. „Per metus Lietuvos perdirbimo įmonės į Rusiją eksportuodavo produkcijos maždaug už 600 mln. Lt. Apie 20 proc., t. y. 120 mln. Lt, sudaro išlaidos darbo užmokesčiui ir pelnas. Taigi perdirbimo įmonės, sumažinusios pieno supirkimo kainą 10 ct už kilogramą, padengtų nuostolius. Nesuprantu, kodėl perdirbėjai kalba apie supirkimo kainų mažinimą 12 ar net 30 proc.? Nesąžininga. Tai – puota maro metu“, – sakė A.Gapšys.
Beje, pastaraisiais metais pieno produktų eksportas nuolat augo. Palyginti su pirmu praėjusių metų pusmečiu, eksportas padidėjo apie 200 mln. Lt. „Metinis pieno perdirbėjų pelnas – 120–150 mln. Lt, taigi padengti laikinus nuostolius būtų galima net nesumažinus supirkimo kainų. Mano žiniomis, pieno perdirbėjai per daug ir neišgyvena, tačiau naudojasi susidariusia padėtimi“, – sakė A.Gapšys.
Pieno produktų poreikis nemažėja
V.Baltraitienė stebėjosi ir pieno perdirbėjų priekaištais Vyriausybei, esą ji nesirūpina naujų rinkų paieška. „Vienareikšmiškai atmetu šiuos priekaištus. Suprantu, kad nelengva pakeisti rinkas, tačiau pasirinkimas tikrai yra ir niekas kitas už įmones to darbo nepadarys. Pasitikrinau ir sužinojau, kad Vyriausybė yra sudariusi sutartis su daugiau nei 100 valstybių, į kurias galima eksportuoti pieno produktus. Jau po Rusijos veiksmų 2013-aisiais, kai laikinai buvo uždraustas eksportas, perdirbėjai galėjo persiorientuoti į kitas rinkas. Deja, to nepadarė“, – sakė V.Baltraitienė.
Pieno perdirbėjai dejuoja, kad dabar visos šalys ieško naujų rinkų, todėl padėtis, palyginti su 2013-aisiais, labai pablogėjo. Tačiau LAEI tyrėjas A.Gapšys paneigė ir šį jų argumentą. „Nėra požymių, kad pasaulinėje rinkoje mažėtų pieno produktų paklausa. Į Rusiją eksportuojančios šalys paprasčiausiai atsisakys kitų rinkų, nes staigiai padidinti pieno gamybos negalės. Taigi vienos rinkos užsidaro, tačiau atsiveria kitos. Reikia ieškoti“, – sakė A.Gapšys.
Kai kurios pieno perdirbimo įmonės turi pripažinti savo svarbiausią klaidą: jos ramiai snaudė, dirbdamos pelningoje, tačiau labai rizikingoje Rusijos rinkoje. „Daugelis įmonių mažino eksportą į Rusiją, o štai „Pieno žvaigždės“, mano žiniomis, nepadarė išvadų, rizikavo, todėl dabar ši bendrovė labiausiai mažina pieno supirkimo kainas“, – sakė V.Baltraitienė.
LAEI duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pieno produktų eksportas iš Lietuvos į Rusiją sumažėjo 24 mln. Lt, o bendras eksportas išaugo net 174 mln. Lt, iki 1 143 mln. Lt. Taigi ne visos pieno perdirbimo įmonės ramiai snaudė šalia rusiškos meškos nasrų.
Neviliojanti ateitis
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis ministrei prisipažino pastarosiomis dienomis sulaukiantis vis daugiau pieno gamintojų prašymų siekti, kad gavusiems ES paramą pieno gamintojams Vyriausybė sutrumpintų 5 metų įsipareigojimus nekeisti ūkininkavimo krypties. „Niekada nebuvo tiek daug norinčiųjų atsisakyti pieno gamybos ir imtis augalininkystės. Žmonės skaičiuoja ir mato, kad esant dabartinėms pieno supirkimo kainoms ir perdirbėjų ketinimams jas dar mažinti, dirbti jau neapsimoka“, – sakė J.Vilionis.
Perdirbėjai be reikalo viliasi, kad mažėjant melžiamų karvių pieno gamyba ir toliau augs. Pavyzdžiui, per metus pieno gamyba išaugo apie 8 proc., nors karvių sumažėjo apie 30 tūkst. Štai konkrečiais skaičiavimais pagrįsti LAEI mokslininkų argumentai.
„Vidutiniai pieno gamybos ūkiai, turintys 11 melžiamų karvių, jau nuo 2009 m. dirba nuostolingai. Juos gelbsti tik ES ir valstybės parama bei tiesioginės išmokos. Investuoja tik didieji pramoniniai pienininkystės ūkiai“, – sakė A.Gapšys. Tai – pavojaus signalas ne visu pajėgumu dirbančiai pieno perdirbimo pramonei. Susitikime su pieno gamintojais ministrė kalbėjo apie gyvulininkystės plėtrą, o šalyje žinomas pieno gamintojas Viktoras Ročka paprašė, kad ministrė pasistengtų sumažinti mėsos eksporto kliūtis į Izraelį ir musulmonų šalis. Blogas ženklas. Ar valstybė sugebės sustabdyti gyvulininkystės žlugimą?
Žada paramą
Akivaizdu, kad pagelbėti gali ir valstybė, bet pirmiausia laukiama pagalbos iš ES. Štai rugsėjo 12 d. į Lietuvą planuoja atvykti ir aptarti šalies žemdirbių ir perdirbėjų situaciją po Rusijos įvestų sankcijų Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas.
Rugsėjo 5 d. Briuselyje įvyks visų ES šalių žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame bus svarstomos paramos ūkininkams teikimo galimybės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus valstybė gali skirti paramą pieno gamintojams, tačiau ji negali viršyti 15 tūkst. eurų ribos. Taigi tokia galimybė stambiųjų ūkių nedžiugina. „ŽŪM teikia pasiūlymus peržiūrėti PVM bei skirti paramą iš nacionalinio biudžeto. Tiesa, reikia apsidrausti, kad tokia parama nenutekėtų į pieno perdirbėjų kišenę“, – užsiminė ministrė V.Baltraitienė.
Pasak R.Krasuckio, svarstoma galimybė kompensuoti pieno gamintojų praradimus dėl supirkimo kainų sumažėjimo: „Parama būtų teikiama įvertinant iki rugpjūčio 1d. buvusias pieno supirkimo kainas. Kokia suma? Naudodamiesi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, galime nustatyti, kiek prarado kiekvienas pieno statytojas. Žinoma, nereikia tikėtis, kad praradimai bus kompensuojami 100 proc., bet tikimės kompensuoti 70–80 proc.“
Be to, planuojama anksčiau nei numatyta mokėti tiesiogines išmokas. „Planuojame tiesiogines išmokas pieno gamintojams už 2015 m. perkelti į šiuos metus, iš 2016 m. – į 2015 m., o 2016-aisiais skirti papildomą paramą iš nacionalinio biudžeto. Žodinis susitarimas su premjeru yra, tačiau reikia, kad Vyriausybė jį įteisintų kokiame nors dokumente“, – sakė ministrė V.Baltraitienė. Be kita ko, planuojama parama ūkininkams per Paskolų ir garantijų fondą. Vienas iš variantų – iki 80 proc. paskolų palūkanų kompensavimas.
Kompensuos sandėliavimo išlaidas
Praėjusį ketvirtadienį pasiekė žinia apie Europos Komisijos sprendimą taikyti privataus sandėliavimo schemą sviestui, nugriebto pieno milteliams ir kai kuriems sūriams. Taikant šią pagalbos schemą, siekiama sušvelninti neigiamą Rusijos embargo įtaką vidaus rinkai. Europos Komisija taip pat patvirtino, kad viešieji intervenciniai sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimai bus pratęsti iki metų pabaigos. Privataus sandėliavimo schema leidžia kompensuoti laikino sandėliavimo išlaidas nuo 90 iki 210 dienų. Šios schemos taikymas iš dalies finansuojamas bendrosios žemės ūkio politikos lėšomis. Sandėliuojami produktai lieka operatorių nuosavybė. Jie vėliau, pasibaigus sandėliavimo terminui, būna atsakingi už produkcijos pardavimą.
Padėkite apsidrausti dėl atsiskaitymų Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
Dalį pieno žaliavos galėtume išvežti į Baltarusiją. Pavyzdžiui, kooperatyvas „Pienas LT“ gali pieną separuoti, o tai yra svarbiausia įvežimo į Baltarusiją sąlyga. Tačiau mes abejojame dėl atsiskaitymo, todėl reikėtų ŽŪM ir Vyriausybės pagalbos dėl atsiskaitymų draudimo.
Neatiduokime paramos perdirbėjams
Arūnas Kudrevičius, pieno ūkio Utenos rajone savininkas
Nepritariu ketinimams iš anksto nustatyti rekomenduojamą minimalią pieno supirkimo kainą, pažadant skirtumą kompensuoti. Tokios patirties jau turėjome 2003-aisiais. Tada dar A.Brazausko vadovaujama Vyriausybė nustatė minimalią supirkimo kainą, o pieno perdirbėjai jau kitą dieną supirkimo kainas sumažino iki nustatytos minimalios ribos. Tokiu atveju valstybės skiriamą paramą pasiimtų perdirbėjai.
Albinas Čaplikas
