patriotizmas

Pirmadienį Šiauliuose prasideda savaitę truksiantis festivalis „Šiaulių naktys“. Šiemetinis jo šūkis – „Patrioc iki kaulu!“. „Šiaulių naktys 2022“ tradiciškai žada daug gyvo garso muzikos, parodų, kūrybinių dirbtuvių, taip pat dronų lenktynes, ekskursiją autobusu romano „Pietinia kronikas“ vietomis, šviečiančių žmonių ir transporto priemonių eitynes. Trečiadienį su ukrainiečių menininkais bus paminėta Ukrainos nepriklausomybės diena.

Su Lietuva yra kaip su moterimi – arba ją myli, arba ne, arba vaidini, kad myli, „Žinių radijui“ apie patriotizmą sakė rašytojas Vytautas V. Landsbergis.   „Patriotizmas – keista sąvoka. Dažnai ji asocijuojasi su kažkuo, ką mums bando įpiršti valdžia ar mokytojai mokyklose, kas yra oficialu ir šiek tiek nežmogiška. Todėl manau, kad reikia rasti, kaip ją paversti tuo, ką mes norime švęsti ir jausti. <...> Tai yra labai stiprus jausminis impulsas daryti kažką gražaus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad šalyje negali būti jokios kitos jungiančios idėjos, išskyrus patriotizmą. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pažymėjo šalies galva. „Mes neturime ir negalime turėti jokių kitų jungiančių idėjų, kaip patriotizmas“, – pareiškė „Lyderių klubo“ susitikimo metu Rusijos prezidentas. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pridūrė jis.

Viešosioms įstaigoms ir asociacijoms, kurios rengtų pilietinio, patriotinio ugdymo programas, šviestų visuomenę apie informacines grėsmes, 2016-aisiais numatoma skirti 0,3 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl veiklos programų finansavimo iš biudžeto.

 Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį šlovino patriotizmą, dešimtims tūkstančių žmonių žygiuojant Maskvos gatvėmis Kremliaus surežisuotoje vienybės eisenoje. Rusija minėjo Tautos vienybės dieną, augant socialinėms ir ekonominėms problemoms šalyje ir įtampai santykiuose su Vakarais. Parade Maskvos centre dalyvavo maždaug 85 tūkst. žmonių, pranešė policija. Sostinėje taip pat vyko kuklesni ultranacionalistų organizuoti mitingai.

 Seimo ir Vyriausybės pasyvumas užsienio politikos srityje yra viena iš konstitucinės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos krizės priežasčių, sako politologas Raimundas Lopata. „Lietuva yra unikali šalis, kurios premjerai nevyksta į Briuselį. Kai kam iš šono gali pasirodyti, kad Lietuva tapo prezidentine respublika“, – pažymi R. Lopata.

Nors pagrindinės emigracijos priežastys visiems žinomos, Seimas ketina kurti dar vieną parlamentinę komisiją, kuri turėtų siekti tą emigraciją sumažinti. Jei neturi iš ko sumokėti už šildymą, sako „viso gero, Lietuva“ Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pristatydamas šios frakcijos inicijuojamos komisijos tikslus, sakė manantis, kad iš Lietuvos emigravo daugiau negu 800 tūkst. piliečių, kaip skelbia oficiali statistika.

 Rūta Klišytė Vis dar meldžiamės madonai su kūdikiu: šis senas kaip pasaulis simbolis nepraranda šventumo. O Motinos dieną pagerbiame visas mamas – paprastas, mirtingas, nuodėmingas madonas. Šiuolaikinės madonos gyvenimas šiandien smarkiai kitoks nei jos močiutės ar net mamos. Motinystei tenka atlaikyti kitokius iššūkius. Taigi viešai dainuojanti, nuolat koncertuojanti jauna trijų sūnų mama – retoka paukštė mūsų padangėje. Tokia yra Aistė Smilgevičiūtė, žinomos grupės „Skylė“ vokalistė.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadovybė teigiai, kad Maidano įvykiai ir Krymo okupacija pažadino žmonių patriotizmo jausmą, rašo „Lietuvos žinios“. „Tikrai pastebime, kad susidomėjimas savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba yra smarkiai padidėjęs. Jaunuoliai skambina, domisi, užsirašo gerokai aktyviau. Taip pat kilęs rezervo karių susirūpinimas.

Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei.

Ekonomikai ir toliau susiduriant su problemomis kai kurie patriotai ima ieškoti naujų būdų rūpintis šalies gerove ir taisyti esamą padėtį. Benjaminas Carle‘as ėmėsi „ekonominio patriotizmo“: jis pasiryžo 9 mėnesius valgyti vien tik prancūzišką maistą ir naudoti tik Prancūzijoje pagamintą produkciją.

Raseinių rajone Ariogaloje vykstančiame tradiciniame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje planuojama priimti rezoliucijas dėl patriotinio ugdymo, parengimo šalies gynybai ir gynybinių pajėgumų stiprinimo. Rezoliucijos projekte pažymima, kad reikia iš esmės sustiprinti jaunimo tautinį patriotinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, o ugdymo programos pagrindu turėtų tapti laisvės kovų istorijos dėstymas.

„Nesutinku su posakiu, kad kiekvienas geras kareivis nori būti generolas. Žmogus turi jaustis laimingas, turi gyventi čia ir dabar, o ne kažko laukti, kažkam ruoštis“, – įsitikinusi daugiškė Sigita JUŠKEVIČIENĖ. – Pirmiausia norėčiau, kad prisistatytumėte pati ir pristatytumėte savo šeimą. – Esu Sigita Juškevičienė, gimiau ir užaugau Dauguose, nuo 2001 metų esu Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja. Grįžusi į gimtinę ištekėjau, susilaukiau dukters Vakarės.

Anglijoje, ypač Londone, kultūrinis gyvenimas virte verda. Muzikos kiek nori ir visokiems skoniams. Tačiau į čia atvykusios lietuviškos popgrupės, nors nedaug pigesnės ir muzikos požiūriu gerokai skurdesnės nei vietinės, vis vien surenka nemažai publikos. Prisipažinsiu, nors nuolatiniai Anglija.lt skaitytojai turbūt tai puikiai žino, nesu lietuviško popso gerbėja.

Netrukus Lietuva minės 23-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šiemet Vilniaus savivaldybei išdavus leidimą eitynes rengiančioms organizacijoms žygiuoti Upės gatve, kilo nepasitenkinimas, kurio rezultatas – penki tūkstančiai „savarankiškų“ eitynių dalyvių ir trys šimtai tvarką prižiūrinčių pareigūnų. Būtent taip turėtų rytoj atrodyti sostinės centras. Tiesa, kol kas nėra žinoma, kuria kryptimi – Gedimino prospektu ar Pilies gatve, pasuks nesankcionuotų eitynių dalyviai.

„Lietuvai šiuo metu, mano manymu, pavojingiausias yra dešinys patriotizmas, peraugantis į neonacizmą, - sakė filosofas Tomas Venclova apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos  žydų istorija, kaip neįkūnyta kitoniškumo dimensija tautinėje lietuvių sąmonėje“, kuri šeštadienį vyko Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Pasak T. Venclovos, lietuviai skendi siauroje etninėje pasaulėžiūros paradigmoje ir nežinia, kaip tai galima pakeisti, nes tokį požiūrį remia įtakingi žmonės.

95-ąsias Valstybės Atkūrimo Akto metines šeštadienį minėjo visa Lietuva. Sostinėje plevėsavo trijų Baltijos šalių vėliavos, Gedimino prospekte liepsnojo 16 laužų, o Kaune surengtas patriotinio jaunimo eitynes lydėjo pakili nuotaika. Valstybės atkūrimo dienos proga tradicines eitynes jau penktą kartą surengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Jos vadovas Julius Panka džiaugėsi, kad eitynėse sudalyvavo per 1 000 žmonių. "Žmonės buvo pakiliai nusiteikę, visus vienijo pakili ir gera nuotaika.

Artėjant Vasario 16-osios sukakčiai vėl kyla ginčų dėl patriotizmo išraiškų, tolerancijos imperatyvų. Kas ir kur gali žygiuoti, kam su kuo pakeliui, kur patriotizmas, o kur nacizmas ir pan. Patriotizmo ir tolerancijos grimasos vertos viena kitos.

Ar myli Lietuvą? Ar pritari Maironiui, kuriam Lietuva dar buvo brangi. Kalba, kraštovaizdis, žmogus. O A. Mickevičiaus kūryboje atsispindintis Lietuvos ilgesys? Ar jaudina širdį prie lango tėvynėje laukiančios motulės paveikslas? – rašo jaunimogidas.lt Ir norite, įrodysiu, kad visos mūsų šalies problemos kyla ne iš to, kad žmonės savanaudžiai, o iš nemeilės Lietuvai? Mes mylime himną, trispalvę, gerbiame lietuvišką žodį. Paklausia kelio – nusisukame ir nueiname.

„Kai su­lau­kiau pen­kias­de­šim­ties me­tų, pra­dė­jau mąs­ty­ti. Iki tol lė­kiau,“ – sa­ko at­si­sky­rė­lį pri­me­nan­tis se­no­je, prieš ke­lis šim­tus me­tų sta­ty­to­je tro­bo­je, vien­kie­my­je, gy­ve­nan­tis Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos pa­trio­tas Ma­ri­jus Če­ka­vi­čius.

Vapsvos ir drugio simbiozė – gamtinis reiškinys, kurį stebėjęs Charlzas Darwinas pagrįstai suabejojo, ar Dievas, kuris yra absoliutus gėris, summum bonum, – tikrasis siaubo filmo apie vabzdžių gyvenimą Kūrėjas? Šiuolaikinė filmavimo kamera ir teleskopas leidžia dar kruopščiau ištirti dramą. Štai vapsva prakiurdo nieko nenutuokiančios riebios kirmėlės odą ir prifarširuoja kūną kiaušinėlių. Kiaušinėliai pamažėle virsta lervomis.

Prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams tūkstančiai moksleivių ir jų tėvų šeštadienį Honkonge išėjo į gatves, protestuodami prieš patriotinio auklėjimo disciplinos įvedimą mokyklose, praneša agentūra AFP. Organizatorių duomenimis, demonstracijoje prie vyriausybės pastato Honkonge Kinijos specialiajame administraciniame regione susirinko 40 000 žmonių. Policija kalbėjo apie 8 100 dalyvių. Prieš patriotinio auklėjimo disciplinos įvedimą didelė demonstracija Honkonge vyko jau liepą.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. „Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariams, susirinkę menininkai ir visuomenininkai, negailėjo pagyrų, tačiau rado priežastį papriekaištauti. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną.

„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.

Maždaug keturis mėnesius trukusios tylos į šalies hip-hop'o muzikos sceną grįžta RMS vyrukai. Reperiai tęsia darbus ten, kur baigė ir naujasis jų kūrinys vėl gerokai skiriasi nuo iki šiol publikuotų dainų. Iš pradžių garsiai pareiškę apie kritišką savo požiūrį į viską ir visus vėliau RMS vaikinai pademonstravo ir romantiškąja savo pusę, o naujausiame jų kūrinyje „(ne) Mano Tėvynė“ aiškiai juntamos patriotiškos nuotaikos.

Vėliavų gamintojai tikina, kad prieš valstybines šventes ir sporto renginius jų prekių paklausa išauga kelis kartus. Tuo metu policininkai gyventojams primena, kad liepos 6-ąją prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privaloma iškelti valstybines vėliavas, to nepadariusieji bus baudžiami, praneša LTV naujienų tarnyba. Didžiausių užsakymų vėliavų gamintojai sulaukia iš valstybinių įmonių, tuo metu įprasti pirkėjai trispalvę paprastai perka parduotuvėse.

Ir iš tikrųjų, kaip su tuo patriotizmu? Jau bemaž įprasta, kai žodis patriotas gretinamas su žodžiu idiotas, jau daug kas nebereaguoja į pasišaipymus iš tų, kurie Tėvynės meilę iškelia kaip didžiausią vertybę, jau net vieši pareiškimai, kad patriotizmas yra paskutinė niekšo priebėga, nieko nebestebina. Patriotizmo diskreditacija prasidėjo kartu su tautiniu atgimimu ir tebesitęsia iki šiol.

Pasirodo, ir šiandien galima susidurti su atakomis prie mūsų šalies vertybes ir tapatumą. Žurnalistas, gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, dalyvavęs diskusijoje „Nacionalinio saugumo problemos“, kaip vieną svarbiausių saugumo problemų įvardijo informacinį karą, į kurį imperialistinė Rusija įpainiojo Lietuvą.

Jei po Pirmojo pasaulinio karo nebūtų susikūrusi Lietuvos valstybė, mūsų laukė gudų likimas. Taip sako žinomas istorikas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Girnius. Patriotiškumas, gebėjimas duoti naudos savo šaliai net joje negyvenant, pagaliau fizinė tautos gynyba. Visa tai susiveda į tautinės savasties paieškas ir tradicijų išsaugojimą. LRT laidoje „Įžvalgos“ su K. Girniumi kalbėjosi Virginijus Savukynas.

Menu jaunystę, kada tik pradėjusi veblenti angliškai ir žiūrėti amerikiečių paauglių gyvenimą TV ekranuose ėmiau svajoti apie tą šalį, kurioje bernai gražesni, maistas skanesnis ir šešiolikmečiai vairuoja mersedesus, kai tuo tarpu aš skaitau „Harį Poterį“ ir svajoju gauti laišką iš Hogvartso, nes juk kažkur ten, o ne čia, yra geriau.

Kovo 11-ąją vykusios eitynės patriotišku pavadinimu „Tėvynei“ ne tik atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad renginiui buvo sutelktos itin gausios policijos pajėgos, o paties renginio metu netrūko įvairių provokacijų, bet ir sukėlė aršias diskusijas visuomenėje apie tai, kur baigiasi patriotiškumas ir prasideda nacizmas.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras rašytojas Kazys Saja, prisiminęs 22-ejų metų senumo įvykius, sako, kad tuomet visi pasirašiusieji šį svarbų Lietuvai dokumentą siekė Lietuvos laisvės nežinodami, kas jiems gali nutikti rytoj. Būtent to dabar rašytojas ir pasigenda, žvelgdamas į politinę Lietuvos areną. Sujungė drąsa ir ryžtas „Noriu pabrėžti, kad tiek Kovo 11-oji, tiek Vasario 16-oji yra dienos, kurias galime lyginti su kūdikio krikštynomis.

Jau tradicija tapusiose patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėse Kovo 11-ąją šiemet dalyvaus ne tik Lietuvos tautininkai, bet ir svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,Vokietijos, Italijos, Šveicarijos bei Švedijos. Pilietinės akcijos iniciatoriai sako, kad pagrindinė šiųmečių eitynių tema bus nukreipta prieš emigraciją. Eitynės prasidės sekmadienį 13 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Jų dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur numatytas trumpas mitingas.

„Šiuometinė Kovo 11-oji bus pažymėta valstybės vadovų kalbomis, linksmais koncertais bei žygiais. Tačiau Lietuvą apnikusių problemų akivaizdoje verta klausti – ar šiandien to užtenka?". Tokį klausimą kelia patriotiško jaunimo sambūris „Pro Patria“, kovo 11 d. Vilniuje rengiantis diskusiją „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Diskusija vyks kovo 11 d., 14.30 val.

Šalis, kurioje gyvename, turi didelį poveikį ne tik mūsų gyvenimui, bet ir sveikatai. Ir esmė – ne sveikatos apsaugos ar švietimo sistemų kokybė. Pasirodo, pagarba savo Tėvynei pagerina gyvenimą ir skatina rūpintis sveikata. Nors, žinoma, sunku patirti patriotizmo priepuolį, kai valstybinės institucijos tinkamai nevykdo savo funkcijų, bet būtent vargingose šalyse ši asociacija yra pastebima ryškiausiai.

Daugelis žiūrovų, išvydę ekrane Klintą Istvudą (Clint Eastwood), iš karto nusprendžia, kad filmas bus geras ir rimtas. Rimtas todėl, kad šiam aktoriui netinka „saldūs" ar kokie lengvo žanro scenarijai. Dėl šių priežasčių beveik 82 metų aktorių į savo filmavimo aikštelę prisiviliojo „Chrysler“. Tiesa, kino juostoje čia buvo fiksuojamos ne kokio naujo Holivudo šedevro akimirkos, o automobilių gamintojo reklama. Kalbant paprastai, Detrotas yra viena iš nykiausių Amerikos vietų.

Emigrantai apie savo meilę Lietuvai garsiai nešūkauja. (Nors galėtų. Pavyzdžiui, galėtų dėti skelbimus „Myliu Lietuvą“ internete) Bet juk iš asmeninės patirties kiekvienas žinom, kad ar apie meilę garsiai šauksi, ar patyliukais apie tai bylosi, ar gal išvis apie savo jausmus nutylėsi, meilės nuo to nei padaugės, nei sumažės. Tačiau Lietuvoje apie emigrantų nemeilę tėvynei kalbama daug.

Dažnai pasigirsta pasvarstymų, kad mūsų šalyje jau nebeliko patriotiškai nusiteikusių žmonių, o jaunoji karta patriotiškumo apskritai nelinkusi traukti į svarbiausių vertybių sąrašą. Naujienų portalo Balsas.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Tai, kad šiandien net 70 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi ekonominę gerovę, o ne nepriklausomybę, nulėmė plačiai šalyje įsišaknijęs vartotojiškas gyvenimo būdas ir istorinė okupacijų patirtis, privertusi žmones nepasitikėti valstybe, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama šalies gyventojų apklausos duomenis. Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos žmonės valstybę dažnai tapatina su valdžia, pamiršdami, kad kiekvienas iš mūsų privalo prisidėti prie gerovės kūrimo.

Prieš 21-erius metus agresijos išbandyta, bet nepalaužta Lietuva buvo daug labiau susitelkusi nei dabar ir moraliai stipresnė. Kiek daug pasiekta per tuos du dešimtmečius ir kiek daug prarasta! Jau seniai ES ir NATO nare tapusią Lietuvą vis dar daugelis suvokia kaip grėsmių apsuptyje esančią šalį su dauguma savo padėtimi joje nepatenkintų žmonių. Metų pradžioje atlikti sociologiniai tyrimai stebina ne tik atsakymais, bet ir klausimų formuluotėmis.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

Savaitgalį, spalio 22-23 d. Vilniuje vyksiančioje eilinėje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, jaunimo organizacijų atstovai rinks naują didžiausios skėtinės jaunimo organizacijos prezidentą, svarstys ir priims šiuo metu jaunimui aktualias rezoliucijas, balsuos dėl 2011 metų LiJOT Padėkos vakaro apdovanojimų.

Rugsėjo 23 dieną mūsų šalies kino teatrus pagaliau pasiekusį filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ jau spėjo pamatyti daugiau kaip 100 tūkstančių žiūrovų. Jų dėka juosta tapo žiūrimiausiu šių metų filmu ir savo lankomumu aplenkė net ir brangiausius mūsų šalies kino teatruose rodytus holivudinius filmus. Viename „Tadas Blinda.

Minint dešimtąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines, JAV prezidentas Obama paragino amerikiečius būti vieningus. Teroristai mėgino atimti iš JAV jų vienybę, tačiau įtarinėjimai ir skaldymai neturėjo jokių šansų, sakė B. Obama kassavaitinėje savo kalboje per radiją. Amerikiečiai, anot jo, yra stipresni ir saugesni, kai neatsisako savo vertybių, laisvių ir įvairovės, kas taip išskiria juos iš kitų. Kartu prezidentas pabrėžė, kad JAV ir toliau ryžtingai tęs kovą su terorizmu.

Fenotipologas Markas Lučinas iš Estijos per ganėtinai trumpą laiką Lietuvoje tapo žvaigžde. Vos kelis kartus žurnalistams pakomentavo skandalinguosius Lietuvos žinomus žmones ir netruko tapti „Dviračio žinių“ personažu. Nesiekiame demaskuoti, „ištraukti į dienos šviesą“ slapčiausių žmonių sielų kertelių.

Europos krepšinio čempionatui įpusėjus, Lietuvos gatvėse matome, atrodo, vis daugiau ir daugiau šio lietuviško žaidimo reklamos. Galbūt kas pasiginčytų ir siūlytų neskubėti klijuoti „reklamos“ etiketės. Juk visa geltona, raudona ir žalia atributika gatvėse, televizijoje ar parduotuvėse yra „kiekvieno tikro lietuvio sielos atspindžiai“.Gatvėse rėkte rėkia ryškūs plakatai apie mūsų, lietuvių, pareigą sukandus dantis sirgti ir pirkti visa, kas nudažyta mūsų vėliavos spalvomis.

Premjeras Andrius Kubilius patriotiškai nusiteikusius asmenis ragina pagalvoti, ar kai kurie jų dviprasmiškai skambantys šūkiai, kuriuos galima interpretuoti kaip pasisakymą prieš etnines grupes, atitinka Konstituciją. Taip Premjeras reaguoja į kritiką dėl jo išsakytos nuomonės apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) stovyklą Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje. „Tai, kaip tai buvo aprašyta spaudoje, iš tikrųjų kėlė labai dviprasmiškų minčių.