Netrukus Lietuva minės 23-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šiemet Vilniaus savivaldybei išdavus leidimą eitynes rengiančioms organizacijoms žygiuoti Upės gatve, kilo nepasitenkinimas, kurio rezultatas – penki tūkstančiai „savarankiškų“ eitynių dalyvių ir trys šimtai tvarką prižiūrinčių pareigūnų. Būtent taip turėtų rytoj atrodyti sostinės centras. Tiesa, kol kas nėra žinoma, kuria kryptimi – Gedimino prospektu ar Pilies gatve, pasuks nesankcionuotų eitynių dalyviai.
Esama įvairių nuomonių – vieni pritaria savivaldybės sprendimui, kiti juo piktinasi neva drausti nedemokratiška. Ar atvira ir demokratiška mūsų visuomenė? Kalbėdamas apie visuomenės atvirumą filosofas Leonidas Donskis sakė: „Mūsų visuomenė atvirėja, nes pats atvirumas, tai ne fiksuota būsena, o procesas, kurį sudaro įvairios siekiamybės, tikslai. Atvirumas yra tam tikra vertybė, bet jei žmonės mano, kad tai vertybė savaime, o ne tai, ko siekiama, tai į tai žiūrima kaip į netikrą, sugalvotą dalyką. Norėtųsi tikėti, kad atvirumas Lietuvoje tapo vertybe, juk esame europietiška šalis, turime atvirą kultūra, atvirumą kitaip mąstantiems ir žmonių skirtumams.“
L. Donskio teigimu, visiškai atvirų visuomenių nebūna iš viso, bet džiugina tai, kad mūsiškėje atvirumas tampa tam tikra norma. „Matau daug jaunų žmonių, kurie, man regis, mąsto taip, kaip mąsto absoliuti dauguma Vakarų šalių žmonių ir šia prasme Lietuva akyse keičiasi“, - kalbėjo pašnekovas.
Šūkiai, kurie skaldo Lietuvą
Į klausimą, ar atvirumo virsmas visuomenėje nėra truputį „skausmingas“, juk net toks dalykas kaip Kovo 11-osios eitynės kelia aršias diskusijas tarp visuomenės grupių, L. Donskis atsakė, kad tai iš tiesų problema: „Šventės, kurios iš tiesų turi vienyti Lietuvą, nes kas gali būti gražesnio už Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, tampa problema todėl, kad radikalios grupės išsako šūkius, kurie nevienija Lietuvos. Lietuva – tai daugybė lietuvių, kurie yra įvairios kilmės ir vienodai myli šią šalį, bet kai siunčiami signalai apie tai, kad jei tu nesi etnine prasme grynas lietuvis, tai esi ne visai Lietuvos patriotas, ar net ne visai Lietuvos pilietis, tai kvaila ir negraži žinia, kuri turi neskambėti per valstybinę šventę. Tai turi būti šventė, kuomet džiaugiamasi už Lietuvą, už Tėvynę, kuri yra mūsų motina, o dabar skamba šūkiai, kurie sako, kad vieni yra tikresni lietuviai nei kiti. Šis žmonių rūšiavimas yra nevykęs ir įžeidžiantis daugybės žmonių jausmus. Tai šaukštas deguto, kuris sugadina statinę medaus“, - kalbėjo L. Donskis ir pridūrė, kad kiekviena visuomenės grupė turi teisę išreikšti savo nuomonę.
„Žinoma, būdamas liberalas aš būčiau už tai, kad tokios grupės būtų draudžiamos, bet tegul jos kalba, ką nori, bet norėčiau, kad šie jauni žmonės, kurie šiuos šūkius skanduoja susimąstytų apie lenkų, rusų ir žydų kilmės Lietuvos patriotus, kurie už šią šalį aukojo savo gyvybes. Ką padarysi, gyvename pasaulyje, kur žmogiški disonansai yra kasdienybė“, - kalbėjo filosofas.
Likus keletui dienų iki Kovo 11-osios Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė savo poziciją: anot jos, jaunuolius, kurie dažnai vadinami nacionalistais reiktų vadinti patriotišku jaunimu. Būtent šis patriotiškas jaunimas Kovo 11-ąją rengia nesankcionuotas eitynes Vilniaus centre.
„Kiekvienoje šalyje yra radikalų ir nacionalistų – jokia čia naujiena, bet problema yra politinės klasės neprincipingumas. Reikia mokėti įvardyti, kas yra patriotas, o kas yra šovinistas, kas patriotas, o kas – ksenofobas. Man patriotas yra žmogus, pasiruošęs savo gyvenimą, kūrybą ir jei reikia, gyvybę paaukoti savo šaliai, o ne žmogus, kuris domisi svetima kaukole ir krauju. Skiriu patriotą nuo ksenofobo ir rasistą nuo žmogaus mylinčio savo tėvynę. Galima kasdien išduoti savo vertybes ir tėvynę matuojant svetimas kaukoles ir kraują. Mūsų politikai bijo įvardyti ir garsiai pasakyti, kas yra knsenofobai ir kas – rasistai, kurie įžeidinėja kitus mūsų visuomenės narius. Gėda, kad politikai bijo tai padaryti, juk vadovavimas, lyderystė visų pirma yra moralinė lyderystė“.
L. Donskis teigė, kad nacionalistinių judėjimų drausti nereikia: „Tegul egzistuoja, bet šie žmonės turi gerbti Lietuvos įstatymus, kol kas neatrodo, kad jie juos gerbia. Kita dalykas – jie savo neapykanta neturi nuodyti mūsų valstybinių švenčių.“
Apie tai, kam naudinga valstybinių švenčių metu įžeidžiančius šūkius skanduojančio jaunimo pasirodymas, pašnekovas sakė: „Tai noras diskredituoti tai, kad brangiausia Lietuvai ir tą darom patys per savo kvailumą ir išorės jėgos. Tai akivaizdus noras diskredituoti Lietuvą pasaulio akyse ir akivaizdus noras tai daryti per brangiausias jai šventes.“
