Europos krepšinio čempionatui įpusėjus, Lietuvos gatvėse matome, atrodo, vis daugiau ir daugiau šio lietuviško žaidimo reklamos. Galbūt kas pasiginčytų ir siūlytų neskubėti klijuoti „reklamos“ etiketės. Juk visa geltona, raudona ir žalia atributika gatvėse, televizijoje ar parduotuvėse yra „kiekvieno tikro lietuvio sielos atspindžiai“.Gatvėse rėkte rėkia ryškūs plakatai apie mūsų, lietuvių, pareigą sukandus dantis sirgti ir pirkti visa, kas nudažyta mūsų vėliavos spalvomis. Televizija bei radijas skanduote skanduoja Mikutavičiaus neužmirštamus krepšinio šlagerius. Keliais laksto automobiliai, skoningai papuošti trispalvėmis. Ką jau bekalbėti apie virš Vilniaus kabantį didingą krepšinio tinklą, kalėdiškai prisegtą prie televizijos bokšto. Per televiziją reklamos klijuoja, ne, antspauduoja žmonėms ant kaktų vieną vienintelę tiesą – „Krepšinis teka mano venomis“.
Per Lietuvą vilnija banga, kelianti visus į mūšį, kaip kadaise į Žalgirio. Tačiau šiandien vietoj kalavijų žmonės apsiginklavę „Krepšinio sumuštiniais“, „Manto vaniliniais plombyrais“ ir monetomis, puoštomis krepšininkų veidais. „Būk patriotas!“ – išgirsti kasdien bent po kelis kartus. Bet štai kyla daug klausimų. Ar pirkdama marškinėlius, monetas, ledus, kepures ir visa kita, ko man nereikia, aš palaikysiu Lietuvą? Ar pirkdama alų, ant kurio didingai puikuojasi krepšinio kamuolys, aš labiau palaikysiu Lietuvą Europos čempionate, nei pirkdama alų, ant kurio kamuolio nėra? Mūsų mylimi ir garbinami krepšininkai už tai mums dėkingi, todėl varžybose duos visiems į kaulus? Ar tiesiog kiekviena kavinė, parduotuvė ar įmonė gaus daugiau pajamų?
Sakoma, visas šitas oranžinis chaosas vienija Lietuvą. Bet juk tai nereiškia, kad iškilus karo grėsmei visi lietuviai, pastūmėti krepšinio vienybės, eis į mūšį. Kas keisčiausia – per amžių amžius Kalėdos buvo tikriausiai labiausiai išpūsta šventė visame pasaulyje, tačiau šiandien Lietuvoje mušami nauji reklamos rekordai.
Tiesa, aš nenoriu supykdyti atsidavusių krepšinio gerbėjų ir mylėtojų ir tikrai norėčiau, kad Lietuvos komanda čempionate pasirodytų kuo geriau. Smagu žiūrėti, kaip gatvėse šėlsta krepšinio sirgaliai po sėkmingų varžybų. Išties, vakaras su draugais ant sofutės prieš televizorių skanduojant ir džiaugiantis yra smagus ir nuoširdus mūsų krepšininkų palaikymas. Tačiau kad ir kur žmogus benueitum, kiekvienam žingsny tave seka akį rėžiantis komercinis velnias – kiekvieno tikro lietuvio sielos atspindys, deja, krepšinio kamuolio pavidalu.
Berta Radionovaitė
