pacientai

Pacientai vis dar gėdijasi tam tikrų savo sveikatos problemų, tad vaistinėje neretai šnibžda arba bando išsisukti nuo klausimų. Tačiau kad ir koks negalavimas kamuoja, jis nėra gėdingas, sako vaistininkai.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie apie savo sveikatos problemas bijo kalbėti.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujai aprūpinimo judėjimo techninėmis pagalbos priemonėmis tvarkai, kurią nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didėja pacientų savarankiškumas ir priemonių prieinamumas bei mažėja administracinė našta medicinos darbuotojams.

Rytoj, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną politikai vėl grįš prie bandymo priimti antikonstitucinius Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Antradienį į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimai dėl draudimo papildomai mokėti už paslaugas, kurių nustatytą bazinę kainą finansuoja Valstybinės ligonių kasos.

Parlamentarai svarsto suteikti teisę medikams atsisakyti gydyti jiems grėsmę keliančius ar įžeidinėjančius pacientus. Šią savaitę po pateikimo pritarta tai numatančioms Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų pataisoms. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 38. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Hospise dirbanti slaugytoja atskleidė, kokiais vaizdiniais dažniausiai žmonės dalinasi artėjant mirčiai. Pasak Julie McFadden, paskutinėmis akimirkomis pacientus dažnai aplanko prarasti artimieji ir naminiai gyvūnai, kurie juos neva padrąsina pereiti į kitą pasaulį. Los Andžele hospise slaugytoja dirbanti Julie McFadden sako, kad kiekvieną dieną darbe susiduria su pacientais, kurių ligos – nepagydomos.

Lietuvos pacientai nėra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, akcentuoja būtinybę gerinti nepatogią, daug emocinės įtampos sukeliančią ir laiko reikalaujančią registracijos sistemą, o taip pat spręsti inovatyvių vaistų, medicinos pagalbos priemonių kompensavimo klausimus, gerinti prieinamumą prie inovacijų, o kuriant naują Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelį, būtina atsižvelgti į tai, kas išties aktualu pacientams.

Medikai dėl žeminančio paciento elgesio, dėl kurio kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, neskubiais atvejais galėtų atsisakyti teikti sveikatos paslaugas. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tą numatančioms parlamentarės Jurgitos Sejonienės registruotoms pataisoms.

Su visuotinai priimtomis viešojo elgesio normomis susiduriame kasdien. Kaip ir visur kitur, taip ir pravėrus medicinos įstaigų duris privalome laikytis tam tikro etiketo. Apie tai, kaip turėtume elgtis bendraudami su gydytojais bei ar priimtinas šokoladas ir kava kaip padėka, aptariame su verslo įvaizdžio konsultante, etiketo specialiste Alvyda Jasilionyte. Pirmųjų mandagumo žodžių „prašau“, „ačiū“ bei pasakymų „laba diena“ ar „viso gero“ išmokstame dar vaikystėje.

Valdininkai ruošia apynasrį agresyviems pacientams. Jei jie sukeltų grėsmę sau, sveikatos specialistui ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, žemintų medikų orumą, tokiam pacientui galėtų būti atsisakyta teikti paslaugas, išskyrus kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tą numatančias įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, registravo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Praėjęs didysis Velykų savaitgalis daugelį žmonių subūrė prie bendro šventinio šeimos stalo. Tačiau kai kuriems lietuviams šventes teko sutikti ir ligoninių Skubios pagalbos skyriuose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad vienas rimtesnių įvykių, nutikusių šventinį Velykų savaitgalį, su kuriuo teko susidurti buvo iš devinto aukšto iškritęs nepilnametis.

Prispausti sveikatos problemų laukiate šeimos gydytojo konsultacijos kaip išsigelbėjimo, tačiau apsilankę pas jį jaučiatės kaip „ant spirgų“, nes gydytojas skubina greičiau išsakyti skundus? Medikai neslepia – tai tampa vis dažnesnė realybė, mat spaudžiant trumpinti eiles ir priimti kuo daugiau pacientų, nukenčia paslaugos kokybė.

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą pacientų laukia ir viena naujovė – pavėžėjimo į gydymo įstaigas ir iš jų sistema. Bandomasis jos modelis bus pradėtas dar šią vasarą, o kitais metais nuo liepos 1 d. pavėžėjimas neskubiais atvejais pradės veikti visoje Lietuvoje.

Kėdainių ligoninės administracijos viešas žinomos gydytojos Raimondos Augienės užsipuolimas į dienos šviesą traukia ir keistus šios ligoninės administracijos darbo metodus. Šiandien dėl ligoninės administracijos konflikto su gydytoja tiesiogiai nukentėjo pacientai.

Vis daugiau gyventojų ir gydymo įstaigų pasinaudoja galimybe registruoti pacientus konsultacijoms pas gydytoją per Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinę sistemą, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pernai registracijų skaičius viršijo 3,6 mln. kartų, šių metų tendencijos rodo, kad rezultatai gali būti dar geresni. Teigiama, kad augantis gyventojų ir gydymo įstaigų aktyvumas prisideda prie efektyvaus eilių valdymo ir jų trumpinimo.

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau kaip dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus susitarimus dėl paslaugų prieinamumo gerinimo, tam užtikrinti papildomai ketinama skirti 33,6 mln. eurų.

Šiandien Kėdainių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojai bei pacientai atvirai stojo ginti gydytojos Raimondos Augienės, kurią antradienį vykusiuose antrojo rinkimų turo kandidatų į merus debatuose viešai pažemino ir pravirkdė antros kadencijos siekiantis meras Valentinas Tamulis, rašo „Rinkos aikštė“. V. Tamuliui, Kėdainių rajono tarybos sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui, Kėdainių ligoninės etikos komisijai bei pačiai Kėdainių ligoninės direktorei Editai Va...

Nors už lango – kalendorinis pavasaris, sergamumas virusinėmis ligomis neslopsta. Štai dar viena ligoninė, siekdama išvengti COVID-19 protrūkio, pranešė griežtinanti pacientų lankymo tvarką. Lazdijų ligoninė socialiniame tinkle paskelbė, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 22 d., siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos tolimesniam plitimui įstaigoje yra uždraudžiamas stacionaro ligonių gydomų Terapijos-geriatrijos skyriuje, lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.

Daugybę žmonių visame pasaulyje kankina amžinas klausimas – kokia yra mirtis? Žmonės atskleidė, ką reiškia priartėti prie mirties, arba netgi aprašė savo patirtį, kai buvo atgaivinti po nelaimingo atsitikimo ar ligos. Mūsų kūnai taip pat patiria keistų pokyčių, kurie gali guosti ar kelti nerimą.

Sulaukus sunerimusių kauniečių skambučių, naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ domėjosi, kokios pertvarkos vyksta VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje Panemunėje. „Iš palatų buvo tiesiog išneštos lovos. Kažkoks paradoksas – eilės didžiulės, o vietų sumažinta“, – stebisi pacientus lankantys artimieji.

VUL Santaros klinikoms sustabdžius pacientų lankymą, Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Vilija Gurkšnienė pasidalino informacija, kaip pacientų artimieji gali perduoti siuntas. Įstaigoje pacientų lankymas apribotas dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos. „Tai yra lokalus ir laikinas sprendimas, kad sumažintume išorės veiksnių poveikį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pakeitimus, kuriais šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios iki 180 dienų. Šiuo metu maksimalus terminas numatytas 60 dienų, t. y. prailginus terminą, siuntimai galiotų tris kartus ilgiau. Pakeitimais siekiama sumažinti nepatogumus, kuriuos patiria pacientai ir medikai dėl per trumpo siuntimo galiojimo laikotarpio, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Kalbant apie kai kurias ligas, tarp jų – ir širdies ir kraujagyslių – kartais atrodo, kad tai moterų neliečia. Vyrauja stereotipiškas požiūris, kad jomis dažniausiai serga vyrai. Gydytojai skuba paneigti tokius įsitikinimus, pažymėdami, kad ta pati liga moterims ir vyrams gali pasireikšti skirtingai. Šeimos gydytoja Elena Šukė atskleidžia, kaip į šias ligas reaguoja moterys ir kad šių ligų simptomai skiriasi nuo vyrų, rašoma pranešime spaudai.

Keliomis lėtinėmis ligoms sergantiems pacientams – vadinamiesiems poliligotiems – atsivėrė daugiau gydymo galimybių. Skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose įgyvendinami projektai, kurių metu diegiami inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai. Pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, dalyvavusių projektuose, būklė itin pagerėjo, normalizavosi daugelis jų sveikatos rodiklių.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sureagavo į situaciją Klaipėdoje, kai prie vienos iš ligoninių nusidriekė gyva pacientų eilė. Matydamas milžiniškos eilės nuotraukas, ministras neslepia – akivaidžiai matomos „visos sisteminės šalies sveikatos sistemos bėdos“. Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) purto Šiaulių apskrities medikus. STT įtarimus kyšininkavimu pareiškė trims medikams ir 12 pacientų. Radviliškyje ir Kuršėnuose gydytojus pacientai papirkinėjo nuo 10 iki 100 eurų sumomis. Dviem medikams tai jau dabar kainavo politinę karjerą, jie buvo priversti trauktis iš Radviliškio rajono tarybos, gresia ir baudžiamosios bylos. O štai penki pacientai bylų išvengs, nes prisipažino davę kyšį, tačiau vis tiek turės susimokėti po 500 eurų.

Trims Šiaulių apskrities gydymo įstaigų gydytojams ir 12 pacientų pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime, tarp įtariamųjų – du medikais dirbantys dabar jau buvę Radviliškio rajono tarybos nariai.

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Nors daug kam norint patekti pas gydytojus tenka susidurti su nemažomis eilėmis, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys dalinasi patarimais, kurie gali padėti sutrumpinti laukimą ir greičiau patekti pas reikiamą specialistą. Gydytojas siūlo įsidėmėti kelis paprastus dalykus, kurie padėtų taupyti ir pacientų laiką, ir padėtų mažinti eiles bent pas šeimos gydytojus.

Ruošusi pokyčius dėl vaistų kompensavimo pačioms jautriausioms visuomenėms grupėms valdžia apsigalvojo. Įteisindama naują priemonę – pigiausių priemokų vaistų „krepšelį“, vyresniems nei 75 m. ir mažas pajamas gaunantiems asmenims ir toliau bus kompensuojama visa vaisto kaina. Tą numatančioms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį parlamentas pritarė dauguma balsų.

Vaistų gamintojų asociacija (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija (LVIA) įspėja, kad rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai. Jų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas būtų ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, pagal pesimistiškiausią scenarijų kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.

Naujųjų metų pacientai paprastai laukia su nerimu, nes tuomet įsigalioja naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, o jame vaistų nuolat mažėja. Dėl to kai kurie gyventojai, norėdami tęsti jiems pasiteisinusį gydymą, už medikamentus yra priversti susimokėti iš savo lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis, akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų, o priešingai – kuria naujas. Gamintojai perspėja, kad numatytas naujas reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai rinkoje, o tai atsilieps tiek pacientams, tiek gydytojams.

Pasirodžius informacijai apie Seime planuojamą priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo mėginama ligonių kasoms suteikti baudėjo galias sustabdant ar net nutraukiant sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, suskubo sureaguoti ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Nuo šiol nepakeliamą skausmą kenčiantiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kur kas lengviau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti infuzines pompas ir naudotis jomis namuose.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Andrius Pranculis daugiau nei 20 metų dirba gydytoju. Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas garsėja ne tik profesionalumu, bet ir išskirtinėmis stentavimo operacijomis, kurias atlieka panevėžiečiams bei visiems pacientams, kuriems jų prireikia. Gydytojas kasdien konsultuoja pacientus, kuriuos vargina neurologiniai simptomai arba ištiko insultas.

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.

Skandalas Širvintų ligoninėje – į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikina, kad rugpjūčio 22-ąją, kartu su kojos trauma patyrusiu vyru atvykusi į Širvintų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, rado neblaivius medikus. Tai patvirtina ir policijos informacija. Pasak jų, tą dieną keliems ligoninėje budėjusiems medikams buvo nustatytas neblaivumas.

Niekas visiškai tiksliai nežino, kas atsitinka, kai mirštame, nors daugelis žmonių turi teorijas, kurias grindžia savo įsitikinimais. Be klausimo „koks yra gyvenimo tikslas?”, tai, kas iš tikrųjų nutinka mums mirus, yra viena iš gyvenimo paslapčių. Kai kurie žmonės tiki gyvenimu po mirties, kiti tiki reinkarnacija, o kai kurie net tiki, kad mes visiškai nebeegzistuojame, kai mirštame, rašo dailystar.co.uk. Ši tema buvo ir vis dar yra daugelio mokslinių tyrimų šaltinis.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.  Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat.