pacientai

2016 m. lapkričio 21 d. Australijos miesto Melburno ligoninių skubios pagalbos skyriai staiga prisipildė pacientų su sunkiomis kvėpavimo takų problemomis. Dešimt žmonių mirė, o tūkstančiai negalėjo lengvai kvėpuoti gąsdinančiai ilgą laiką. Šis įvykis buvo ne kokios nors pandemijos perspėjimas, o pats blogiausias reiškinio, žinomo kaip „audros astma“, atvejis.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui įtvirtinti įstatymuose draudikų teisę sudarant sutartį tvarkyti apdraustojo sveikatos duomenis be jo sutikimo. Šiuo metu toks sutikimas yra būtinas.  Praėjusią savaitę šis klausimas buvo išimtas iš posėdžio darbotvarkės.

COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse yra itin sudėtinga ir reikšmingai blogėjanti, BNS antradienį informavo Kauno klinikos. Pasak koordinuojančios ligoninės, vien per pastarąją parą į Kauno regiono ligonines paguldyti 49 nauji pacientai, dešimt iš jų – į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Akivaizdžiai daugėjant pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, nuspręsta šią savaitę didinti COVID-19 lovų skaičių regiono ligoninėse.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.  Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Santaros klinikų vadovu Feliksu Jankevičiumi ir Kauno klinikų vadovu Renaldu Jurkevičiumi.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Koronaviruso situacija Lietuvoje prastėja. Beveik kasdien fiksuojama virš 1 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Kalbama, kad ligoninių skyriai vėl pilni virusu užsikrėtusių pacientų. Antradienį Vilniaus miesto klinikinė ligoninė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo prašo visuomenės pagalbos. Pranešama, kad apsaugos priemonių rezervai jau beveik išseko.

Seimas priėmė svarstyti naują pacientų vaistų priemokų skaičiavimo tvarką. Jei jai bus pritarta, nuo liepos keisis kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimai dėl mažiausios priemokos. Už tai, kad pataisas Seimas pradėtų svarstyti balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys balandžio 22-ąją.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Ispanijos parlamentas ketvirtadienį priėmė eutanaziją įteisinantį įstatymą.  Šalis bus viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nepagydomai sergantiems ar itin sunkiai sužalotiems pacientams leidžiama savanoriškai nutraukti savo kančias.   Per balsavimą 350 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose už įstatymą pasisakė 202 deputatai, 141 balsavo prieš, du parlamentarai susilaikė.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Vėluojant „Moderna“ vakcinoms nuo koronaviruso, daliai pacientų tenka atidėti antrąjį skiepą, skelbia LRT radijas. Pasak radijo, vien sostinės Centro ir Antakalnio poliklinikose vakcinos nesulaukė po 400 pacientų, įstaigos piktinasi, jog tenka atšaukti vizitus, perplanuoti darbus.

Dalis gyventojų bijo užsikrėsti COVID-19, dėl to vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė ligonių kasa ir medikai ragina gyventojus pasirodyti gydytojams gyvai, esą poliklinikose, ligoninėse tikimybė pasigauti koronavirusą sumažėjo, ir priduria, kad gyventojai jau dabar atvyksta su paūmėjusiomis ligomis ir sunkesnėmis jų formomis.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 663 COVID-19 atvejai ir 13 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 243,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 986 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 178 tūkst.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr.

Visoje JAV nepagydomi pacientai – tiek sergantys COVID-19, tiek kitomis ligomis – nusprendžia mirti namuose, o ne vykti į ligonines ir galimai atsisveikinti su artimaisiais už stiklo ar telefonu. Nacionalinės ligoninių organizacijos praneša, kad įstaigose pastebimas namuose prižiūrimų pacientų skaičiaus padidėjimas dviženkliu procentu, atsižvelgiant į visoje šalyje taikomus apribojimus šeimos apsilankymams pandemijos metu.

Sostinėje daugėja pozityvių naujienų: mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiui, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė rengiasi atnaujinti dalį įprastų paslaugų, poliklinikose tęsiasi prioritetinės švietimo darbuotojų grupės vakcinacija, rašoma pranešime spaudai.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Slovakijoje daugiau kaip du trečdaliai šiuo metu registruojamų COVID-19 pacientų yra užsikrėtę neseniai Didžiojoje Britanijoje atrasta koronaviruso atmaina, penktadienį premjero Igorio Matovičiaus žodžius citavo britų dienraštis „The Guardian“. „Šiuo metu iš 1 360 teigiamų PCR testų ėminių 71 proc. pasirodė esantys užsikrėtimo „britiškuoju“ variantu atvejai“, – sakė I. Matovičius.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 8 d. mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau trečias lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kito pirmadienio naikinamos 35 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Kėdainių ligoninėje 20-čia sumažėja lovų su deguonies tiekimu – čia COVID-19 liga sergantiems pacientams lieka 25 covid lovos.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai pastebi tendenciją, kad pacientai karantino laikotarpiu atidėlioja vizitus pas gydytojus. Gydytojai nurodo, kad ligos nelaukia karantino pabaigos, todėl kviečia atvykti pasitikrinti. Tai leis išvengti sunkesnių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad pacientai vengia apsilankymų pas gydytojus.

Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.

Nuo Naujųjų įsigaliojus naujai tvarkai pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai pacientams nebuvo draudžiama ir anksčiau, tačiau nauji pokyčiai leis sumažinti popierizmą ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 348 testus nustatyti 556 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę pacientai, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 788 naujus COVID-19 atvejus ir penkių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 606,63 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra. Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Jungtinėse Valstijose antradienį mirė daugiau kaip 3,9 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių – daugiausiai per vieną dieną šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. Baltimorėje įsikūręs universitetas nurodė, kad per parą iki 20 val. 30 min. vietos (trečiadienio 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku šalyje mirė 3 936 COVID-19 pacientai, taip pat buvo užfiksuoti 250 173 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

COVID-19 užsikrėtusiems žmonėms gresia ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vienas jų – ir erekcijos disfunkcija vyrams, įspėja medicinos ekspertai.  Infekcinių ligų specialistė dr. Dena Grayson sako, kad dabar baiminamasi, jog vakcina gali paveikti vyrų erekciją net ir jiems pasveikus. „Labai nerimaujame, kad vyrams liga gali palikti ilgalaikių negalavimų – erekcijos disfunkciją, nes žinome, kad virusas pakenkia kraujagyslėms, – „NBC Chicago‘s LX“ sakė dr. D. Grayson.

Jeigu visuomenė nesusiims ir nepradės laikytis karantino nurodymų, gali ateiti momentas, kai dėl milžiniškų srautų gydymo įstaigose susirgusiaisiais nebebus kam pasirūpinti, įspėja Santaros klinikų gydytojas. „Priėmimo skyriai kemšasi, nes ligonių skaičius turime milžiniškus, gydytojai nėra kažkokie klonai, jų nepripūsi, neprigaminsi per vieną dieną ir tiesiog gali būti ir panašu, kad ateina tas momentas, kada tiesiog reikės pačiam pacientui rūpintis savimi.

Ligoninėse gydomi 1734 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 947 pacientų, 89 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 8 498 iš 16 tūkst.

Vaistų gamintojai kreipėsi į ministrę pirmininkę bei valdančiosios koalicijos partnerius su raginimu keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią naują vieno gamintojo sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką. Pasak jų, įsigaliojus naujajai tvarkai keisis galimai net 210 tūkst. pacientų gydymas, o valstybei tai kainuos papildomus 2,5 mln. eurų.

Lapkričio 25 dienos ryto duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 163 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 33 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 163 COVID-19 sergančiųjų – 4 vaikai. Iš visų COVID-19 gydomiems pacientams skirtų stacionaro vietų Santaros klinikose užimta 95 proc., reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 66 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad, taikant prevencines priemones, mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 proc., o efektyvų gydymą – dar 26 proc. Statistika daug žadanti, tik, deja, siaučiant COVID-19 pandemijai, onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.

Ligoninėse gydomi 1707 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 924 pacientams, 82 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų 8 982 iš 16 tūkst.

Ukrainoje per praėjusią parą patvirtinti 13 882 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 229 anksčiau užsikrėtę pacientai, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. „Be kita ko, susirgo 684 vaikai ir 615 medicinos darbuotojų. Taip pat per pastarąją parą į ligonines buvo paguldyta 1 818 žmonių“, – sakoma M. Stepanovo „Facebook“ žinutėje.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Portalo teigimu, tam gali prireikti per 400 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad šiuo metu svarstoma medikams privalomai nurodyti ligoninėse gydyti COVID-19 sergančius pacientus. „Reikia pasitelkti medikus įvairiausiomis aplinkybėmis. (...) Tikrai toks svarstymas vyksta, yra diskutuojama ir su Valstybine darbo inspekcija, tikrai ieškoma sprendimų, kaip medikus pasitelkti“, – BNS antradienį Seime sakė ministras.

Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesio skambino pavojaus varpais dėl ženkliai išaugusių kompensuojamų vaistų priemokų už gyvybiškai svarbius imunitetą slopinančius vaistus. Tačiau dabar pacientai sako apskritai yra pasmerkti nežinomybei, nes sutriko vėliausiai pradėto kompensuoti generinio vaisto tiekimas Lietuvoje.

Lapkričio 20 dienos ryto duomenimis, Santaros klinikose gydomi 169 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 34 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 169 COVID-19 sergančiųjų – 3 vaikai.

Vyriausybė prognozuoja, kad šios savaitės pabaigoje dėl koronaviruso šalies ligoninėse bus gydoma apie 2 tūkst. pacientų. Apie tai BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, gydymo įstaigų ir sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso teikimo organizavimo koordinatorė Inga Cechanovičienė. „Mes gavome pirmadienį iš Vyriausybės mokslininkų prognozes.

Koronavirusui Lietuvoje apkraunant medikus dvigubu krūviu, į pagalbą perkrautai medicinos sistemai pasiruošę ateiti vaistininkai. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad rutininius darbus vaistininkai gali atlikti ir patys – tam užtektų priimti vos du politinius sprendimus. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.

Gydymo įstaigose sparčiai daugėjant COVID-19 pacientų svarstoma galimybė pritaikyti parodų centrą laikinai ligoninei, sako „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. „Dėl paties aktualumo, lovų skaičiaus trūkumo – ta problema egzistuoja, esame įtraukti į visus paruošiamuosius aptarimo klausimus, esame pateikę ir sprendimą, kaip tai galėtų praktiškai būti įgyvendinta. Su savivaldybe šiuo klausimu dirbame“, – BNS sakė jis.

Kaune mažėjant vietų gydyti COVID-19 pacientams, į pagalbą pasitelkiamos Prienų, Kėdainių, Jurbarko gydymo įstaigos. Kaip BNS informavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos, COVID-19 sergančių pacientų gydymą organizuojanti LSMU Kauno ligoninė jau prieš dvi savaites pasiekė 70 proc. koronavirusu užsikrėtusių pacientų lovų užimtumą.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos šalyje draudžiama lankyti pacientus, kurie guli klinikose ar ligoninėse. Gydymo įstaigos suteikia galimybę pacientams perduoti siuntinius, tačiau perdavimo laikas yra labai ribotas.  Su tv3.lt naujienų portalu susisiekusi skaitytoja teigė, kad siuntinį norėjo perduoti Vilniaus Santaros klinikose gulinčiam giminaičiui.

Vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o sulaukus 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Tokius faktus pateikia gydytojai neurologai, kasdien gydantys šią pavojingą ligą. Pasak jų, insulto prevencija ir mokėjimas atpažinti insulto simptomus gali ne tik apsaugoti nuo gresiančios negalios, bet ir išgelbėti gyvybę. Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikalinga specializuota pagalba laiku suteikiama tik maždaug 15–20 procentų visų žmonių, kurie patiria insultą.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.