Priemokos originaliems vaistams išaugo tuomet, kai kompensuojamų vaistų sąraše atsirado Tacrolimus vaisto pigus analogas (generinis vaistas).
Negana to, kad pacientai neišgalėdami susimokėti priemokų, siekiančių 100–200 eurų/mėn., rizikuodami savo sveikata ir persodinto organo atmetimu, dabar pasmerkti nežinomybei, nes sutriko vėliausiai pradėto kompensuoti generinio vaisto tiekimas Lietuvoje. Apie tai informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, rašoma pranešime spaudai.
Būtinieji medikamentai
Po organų transplantacijos pacientai dažniausiai vartoja 3 skirtingų imunosupresinių vaistų kompleksą imuninei sistemai slopinti, kad organizmas neatmestų persodinto organo.
Imunosupresinių vaistų vartojimas yra pakaitinė terapija siekiant kuo ilgiau išlaikyti persodinto organo gyvybingumą ir tiesiogiai susijusi su visu donorystės procesu. Imunosupresiniai vaistai vartojami visą gyvenimą, kol funkcionuoja persodintas organas.
Vaistus ir jų dozes individualiai parenka gydytojai, įvertinę paciento imunologinę riziką, laiką po transplantacijos, individualų vaisto poveikį pacientui, vaisto koncentracijos lygį kraujyje, suderinamumą su kitais vaistais ir kitus veiksnius. Vaistus gali keisti tik gydytojas specialistas išimtinais atvejais, atsiradus tam tikroms kontraindikacijoms.
Su transplantuotu organu gyvenantys pacientai, per 2020 III ketvirtį įsigiję, įprastai vartotus originalius vaistus, kurie kompensuojami 100 proc., ženkliai padidėjus jų priemokai, patys sumokėjo 50 tūkst. eurų priemokų (Valstybinės ligonių kasos informacija).
Neišgalėdami susimokėti, dalis pacientų rizikavo savo sveikata, nes buvo priversti pradėti vartoti pigiausią generinį vaistą. Pastoviai vartojamų imunosupresantų pakeisti kitu vaistu nėra paprasta, ypač karantino metu. Vaistai turi būti keičiami tik su griežta ir nuolatine medikų priežiūra, nes turi būti stebima paciento sveikatos būklė – siekiant kontroliuoti galimą šalutinį vaistų poveikį ir organo atmetimo reakciją.
Taip teigia tiek Lietuvos medikai, tiek Europos organų transplantacijos draugija, argumentuodami, jog tai gali būti nesaugu paciento sveikatai. Įvertinus dabartinę situaciją dėl COVID-19, vaisto keitimas didelei pacientų grupei yra sunkiai prognozuojamas, įgyvendinamas ir rizikingas. Be to, pacientai papildomai vartoja didelį kiekį ir kitų skirtingų rūšių vaistų (vidutiniškai 10–15 vnt.), todėl taip pat svarbu stebėti, kaip organizmas reaguos į pasikeitusią vaistų sudėtį.
Fiksuojamas sutrikęs vaisto tiekimas
Tačiau dabar pacientai susiduria su situacija, kad valstybė, priversdama pereiti prie kitų – pigesnių – vaistų, neužtikrina to vaisto tiekimo. Nuo 2020 m. lapkričio 18 dienos fiksuojamas pigiausio generinio vaisto tiekimo į Lietuvą sutrikimas (VVKT informacija), kai kurių dozuočių atnaujinimas planuojamas tik nuo š. m. gruodžio 16 d. Šie vaistai pacientams, kuriems persodinti donoro organai, gyvybiškai svarbūs, juos keisti kitais taip paprastai – rizikuojama paciento sveikata, organo praradimu ar net paciento gyvybe.
Pacientams atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ nuo pat naujo vaisto įvedimo atkakliai siekia, kad pacientams visi iki šiol vartojami vaistai būtų prieinami ir kad pacientai galėtų vartoti jiems labiausiai tinkančius vaistus, kuriuos paskyrė medikai.
Asociacijos prezidentė Aušra Degutytė sako, kad vaistų kompensavimo tvarka yra ydinga ir netinkanti sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, nuolat vartojantiems imunosupresinius vaistus, turintiems įtakos gyvybei.
„Nuolat, kas trys mėnesiai besikeičiančios tvarkos ir priemokos – vaistų išbraukimas iš kompensuojamųjų sąrašo, naujų generikų įvedimas – neužtikrina imunosupresinius vaistus vartojantiesiems pastovumo. Svarbu ir tai, jog visi pacientai yra riboto darbingumo ir labai priklausomi nuo patiriamų papildomų išlaidų vaistams“.
Jaučia diskriminaciją dėl gydymo
Imunosupresinius vaistus vartojantys pacientai jaučiasi diskriminuojami dėl jiems neužtikrinamo gydymo pasiekiamumo, kai sutrinka įvesto naujo pigesnio generiko tiekimas, o etniniam (originaliam) vaistui įsigyti pinigų neužtenka. Todėl jie tampa esamos situacijos įkaitais, kai Sveikatos apsaugos ministerija dėl kainos sumažinimo pasiūlo kreiptis į vaistų tiekėjus.
„Mes esame prieš nuolatinį vaistų kaitaliojimą, kokybiško gydymo būdo neprieinamumą, kuomet nėra užtikrinamas gydymo tęstinumas, esame prieš nepakeliamas priemokas, kurios kinta kiekvieną ketvirtį. Vaistinės negali užtikrinti nuolat kintančio vaistų poreikio, pacientams tenka per visas vaistines ieškoti reikiamo vaisto arba laukti, kol vaistinės jo įsigys. Pacientams netinka pirmo paskyrimo tik pigiausiais vaistais gydymo metodas. Pacientai turi būti gydomi jiems labiausiai tinkančiais vaistais ir juos parinkti turi gydantis gydytojas“, – pasipiktinimą esama tvarka išreiškia asociacijos vadovė A. Degutytė.
„Tikiuosi po inksto persodinimo neteks eksperimentuoti su savo sveikata ir gyvybe, ir galėsiu vartoti TĄ vaistą, kuris man bus pritaikytas gydytojų ir tinkamiausias gerai savijautai, aktyviam darbui ir laimingam gyvenimui“, – su viltimi ir baime kalba pacientė, laukianti inksto persodinimo operacijos.
Donoro artimųjų sutikimas paaukoti artimojo organus donorystei ir medikų darbas dovanojant pacientams gyvybę yra neįkainuojami.
„Asociacija deda daug pastangų rūpindamasi pacientų gydymu, kad kuo ilgiau būtų išsaugoti veikiantys persodinti organai. Ir tai labai priklauso nuo vartojamų vaistų. Organo transplantacija valstybei yra ekonomiškai naudingesnė nei kiti gydymo būdai“, – sako asociacijos prezidento A. Degutytė.
