pacientai

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad situacija dėl koronaviruso šalyje yra bloga, tačiau valdoma. „Situacija bloga ir ji tikrai nepagerės artimiausiomis dienomis, bet ji yra valdoma“, – žurnalistams antradienį sakė R. Tamašunienė. Jos pirmininkaujama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija antradienį aptarė epidemiologinę situaciją ir įstaigų darbą. R. Tamašunienė ragina gyventojus imtis apsaugos priemonių.

Daugybė medicinos darbuotojų visame pasaulyje siaučiant COVID-19 virusui yra priversti darbe praleisti viršvalandžius ir nesustodami dirba po 18-20 valandų per parą. Socialiniame tinkle „Twitter“ plintantis vaizdo įrašas – puikus įrodymas, jog net esant nepakeliamam krūviui daktarai savo darbe moka išlikti pozityvūs ir pakelti savo pacientų emocinę būklę. Vaizdo įrašą patalptino Indijoje, Silcharo mieste, dirbantis gydytojas Syedas Faizanas Ahmadas.

COVID-19 pacientams šią ligą sukeliančiu virusu užsikrėtus antrą kartą gali pasireikšti sunkesni simptomai, rodo antradienį paskelbtas tyrimas, patvirtinantis, kad įmanoma šia potencialiai mirtina liga susirgti pakartotinai. Žurnale „The Lancet Infectious Diseases“ aprašomas pirmas patvirtintas pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu atvejis Jungtinėse Valstijose – labiausiai pandemijos veikiamoje pasaulio valstybėje.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 156 asmenys, kuriems patvirtintas koronavirusas, informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, 57 pacientai guli su deguonies kaukėmis, penki – su dirbtine plaučių ventiliavimo įranga, septyni yra reanimacijoje. Iš viso 53-ose duomenis pateikusioje šalies gydymo įstaigose yra 15 tūkst.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

Medikų ir pacientų atstovai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją dėl naujos hipertenzijai skirtų vaistų skyrimo tvarkos. „Šiandien kalbame apie pokyčius kompensuojamų vaistų arterinei hipertenzijai gydyti apraše. Tas aprašas buvo kuriamas darbo grupės maždaug visus 2019 metus, buvo patvirtintas balsavimu ir pateiktas ministro pasirašymui“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.

​Nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta 2105 vaistai – septyniomis dešimtimis daugiau nei buvo iki šiol. Kainyne – 124 nauji vaistai prekiniais pavadinimais, kurių iki tol nebuvo. Svarbu ir tai, kad 47 vaistai nuo spalio nebebus išrašomi kaip kompensuojamieji, jie keičiami kitais. Palyginti su 2020 metų III ketvirčio analogišku kainynu, naujajame sąraše sumažėjo 684 vaistų bazinės kainos, 1284 – išliko nepakitusios, 13 – padidėjo.

Šiuolaikinių gydymo metodų ignoravimas, padidėjęs žmonių hospitalizavimas ir net išaugęs mirčių skaičius – apie tokias grėsmes perspėja medikai artėjant naujai vaistų nuo hipertenzijos kompensavimo tvarkai.  Oficialiais duomenimis, hipertenzija diagnozuota daugiau nei 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tačiau medikai įspėja, kad sergančiųjų gali būti kur kas daugiau.

Toliau Seime stumiama idėja įsteigti valstybines vaistine kaip reikiant piktina pacientus. Jų teigimu, vaistinių ir taip yra ant kiekvieno kampo, o vaistų pasirinkimas per mažas. Praėjusią savaitę Seime buvo nukeltas balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisos, įteisinančios valstybines vaistines, vakar Seimas tvirtindamas rudens sesijos darbų programą, nesutiko iš jos išbraukti šio klausimo ir parlamentarai dar iki rinkimų balsuos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo.

Didžiulės eilės, nenoriai atliekami tyrimai, gydytojams spėliojant telefonu skiriami vaistai – tokie skundai nesiliauja iš pacientų lūpų. Nors, kaip teigia ministras Aurelijus Veryga, kliūčių gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas neturėtų būti, realybė vis dar tokia, kad žmonės mėnesių mėnesiais nesulaukia reikiamos pagalbos. „Sunku pakliūti, užsiregistravau rugpjūčio pradžioje, pateksiu tik lapkričio pabaigoje, o gal ir numirsiu per tiek laiko.

Respublikiniame priklausomybės ligų centre pacientui nustatytas koronavirusas. Žmogus perkeltas į kitą gydymo įstaigą, tačiau po šio atvejo kiti pacientai sunerimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paaiškino situaciją. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi įsibaiminusi moteris. Pasak jos, situacija kelia nerimą, nes kiti su sergančiuoju kontaktą galimai turėję asmenys paleisti iš gydymo įstaigos pasklido po miestą.

Karštos politikų diskusijos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo tik atitraukia dėmesį nuo chaoso kompensuojamųjų vaistų tvarkos sistemoje ir kitų nesprendžiamų pacientams gyvybiškai svarbių sveikatos klausimų – taip teigia pacientų organizacijų atstovai. Nerimas dėl Seimo sprendimų ir viltis dėl prezidento veto „Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, pacientai su baime laukia kas ketvirtį atnaujinamo kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir jau dvejus metus stabiliai augančių priemokų už juos.

COVID-19 pacientų gydymas Lietuvai kainavo apie 1,25 mln. eurų, tai sudaro 0,08 proc. visų išlaidų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius. Tarnybos skaičiavimu, vidutinė naujuoju koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina 1960 eurų. „Ši kaina kiekvienu gydymo atveju yra skirtinga ir priklauso nuo gydymo trukmės, gretutinių ligų ir taikyto gydymo metodo“, – naujienų portalui lrt.

Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka. Išimtis – pirminės sveikatos priežiūros paslaugos.

Toli gražu ne visiems pavyksta prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusios sveikatos priežiūros sistemos. Vargsta ir pacientai, ir medikai, ir gydymo įstaigos, tapusios sistemos įkaitėmis. Ir nepaisant to, kad nemažai gyventojų it susitarę kalba apie „nieko neveikiančius, už kavos gėrimą algą gaunančius medikus“, realybė daugeliui atveju yra visai priešinga. Net dalį konsultacijų atliekant be kontakto, telefonu, medikai darbo turi ne ką mažiau, nei prieš karantiną.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija po trečiadienį įvykusio posėdžio nusprendė, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgas Algimantas Stašinskas, įsiūlęs pacientui mokamas medicinos priemones, pasielgė nešališkai.

Įmokas pacientų patirtai žalai atlyginti į specialią sąskaitą iš beveik 4 tūkst. gydymo įstaigų sumokėjo pusė. To nepadariusiųjų licencijos gali būti sustabdytos, informuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos duomenimis, rugpjūčio viduryje asmens sveikatos priežiūros įstaigos į nurodytą sąskaitą buvo pervedusios 2,5 mln. eurų.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja keturis prašymus atlyginti žalą, patirtą gydymo įstaigoje užsikrėtus koronavirusu. „Pirminiame posėdyje, kiek yra nagrinėta, tokių prašymų yra keturi, tačiau tikrai jų yra pateikta daugiau, bet jie šiuo metu nenagrinėti, nes, sakykime, ne visi dokumentai pateikti, jie tikslinami“, – lrt radijui sakė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Valstybinėse poliklinikose ar ligoninėse paslaugų negaunantys pacientai atsigręžė į privačias gydymo įstaigas. Privačių klinikų atstovai pasakoja, kad žmonių srautas čia kaip niekad didelis. Patys pacientai aiškina, kad laukti ilgose valstybinių gydymo įstaigų eilėse jie negali, dėl to ieško, kur pagalbą gautų greičiau, tačiau gaili dvigubai sumokamų pinigų – atriekia privalomajam sveikatos draudimui, o dabar – ir privačioms paslaugoms. „Šiuo laiku labai sunku patekti pas šeimos gydytoją.

Paradoksas: situacija dėl koronaviruso prastėja, tačiau poliklinikoms Vyriausybė leis priimti daugiau pacientų nei dabar. Neapsikentusi žmonių aimanų valdžia sugalvojo, kad pirmenybę medikai turės teikti gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, kaip yra dabar. Taip siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, tačiau patys medikai atkerta, kad saugesnė – dabartinė tvarka.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma numatyti, kad esant e-sistemos veiklos sutrikimui, dėl kurio nebūtų galimybių išrašyti elektroninio recepto, arba būtų šalinamos e-sistemos sutrikimo pasekmės, 75 metų ir vyresniems pacientams, vaistinėje pateikusiems nustatytos formos popierinį receptą, paciento priemoka būtų padengiama ir žmogui priemokos pačiam nereikėtų mokėti.

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi neva amoraliu gydytojo elgesiu pasipiktinęs šiaulietis, kuris pasakojo, kaip kamuojamas didžiulių skausmų atvykęs Respublikinę Šiaulių ligoninę tiesiog buvo išvarytas lauk. Gydymo įstaiga gi turi visai kitą versiją. 36-erių Tadas Paliulionis pasakojo ką tik, liepos 8 d., pirmą valandą nakties atvykęs į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių tikėdamasis sulaukti pagalbos.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba tv3.lt pranešė, kad gavo septynių pacientų ar jų atstovų skundus dėl koronaviruso pandemijos ar karantino apribojimų. Štai dėl ko buvo kreiptasi su skundais. „Skundėsi dėl pablogėjusios sveikatos būklės, kad neguldė į ligoninę, kol negautas testo atsakymas dėl COVID-19. Pacientas nesulaukė hospitalizavimo ir mirė.

Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigaliojusi vaistų kompensavimo be priemokų tvarka startavo be didesnių trukdžių, sako vaistinių ir neįgaliųjų atstovai. „Paskutinėmis žiniomis, sistema veikė, nes visos vaistinės metė savo visas įmanomas pajėgas, dirbo naktimis, savaitgaliais ir pavyksta išduoti vaistus tiems pacientams, kuriems priklauso juos gauti nemokamai“, – BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Sunkiomis ligomis sergančių ligonių atstovai teigia, kad valstybines vaistines planuojanti steigti valdžia susikoncentravo į formą, tačiau toliau neskiria deramo dėmesio pacientų sveikatai ir gyvybėms. Pacientams vis dar neprieinami inovatyvūs vaistai, kyla finansinių sunkumų padengiant po organų transplantacijų būtinų vaistų priemokas – asociacija „Gyvastis“ lėšas pirmiausiai siūlo nukreipti būtent šioms reikmėms, užuot jas leidus valstybinių vaistinių tinklo steigimui.

Karantinas baigėsi, tačiau daug žmonių skundžiasi vis dar negalintys patekti pas gydytojus. Dėl to dalis priversti užsiimti savigyda arba pasikliauti internete randama informacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija ir yra nurodžiusi, iki kada ir kokiomis apimtimis gydymo įstaigos turėtų atnaujinti planines paslaugas, tačiau pačių ligoninių atstovai pabrėžia, kad tai padaryti, vadovaujantis visais galiojančiais įsakymais, ne taip paprasta.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Dar birželio 4 d. į Respublikinę Panevėžio ligoninę atvežusi insulto ištiktą mamą panevėžietė Kristina pasakojo likusi šokiruota medikų nepagarbiu elgesiu. Šiandien ji dalinasi širdį draskančia žinia – 66-erių metų mamos išgelbėti nepavyko. Moteris jaučia nuoskaudą, kad medikai padarė ne viską, ką galėjo, ir ketina dėl to kreiptis į aukštesnes instancijas.  „Mirė mamytė, net nesulaukusi 67 metų. Tikiu, kad galėjo būti bent kažkiek kitaip.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

„Ir iki covidinės situacijos kalbėdavome apie eiles, sudėtingą patekimą pas gydytojus, bet dabar ta situacija yra kubu sudėtingesnė. Labiausiai viską apsunkina tai, kad net registruojantis, norėdamas gauti paslaugas pacientas yra mėtomas nuo vieno prie kito – skambina į registratūrą, sako „kreipkitės į šeimos gydytoją“, o ten jis vėl nukreipiamas į registratūrą“, – dabartinę situaciją trumpai apibūdino Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) prezid...

Nesiliaujant pacientų skundams, kad jų dar net neregistruoja vizitams pas gydytojus arba tenka stoti į didžiulę eilę, o medikams pykstant dėl perteklinių, nelogiškų sprendimų, sveikatos apsaugos ministras penktadienį suteikė vilties, kad situacija gali pagerėti. Pateikdamas naujausią informaciją apie COVID-19 infekcijos suvaldymą spaudos konferencijos metu jis užsiminė ir apie planus atšaukti daug chaoso medikų bendruomenėje sukėlusią rekomendaciją dirbti ciklais.

Siekiant padėti gydymo įstaigoms susitvarkyti su karantino metu ištikusiais sunkumais, numatytas apmokėjimas už medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, net kai įstaigos nesuteikė paslaugų. Šiuo metu įstaigos etapiškai atnaujina savo veiklą ir dėka taikyto palankaus apmokėjimo, gali vėl priimti pacientus medicininės reabilitacijos gydymui, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse kai kuriems pacientams šiemet leista būti ilgiau. Šias paslaugas apmokės valstybė – tam reikės apie 1,7 mln. eurų.   Seimas antradienį 122 balsais priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, leidžiančias į keturių mėnesių terminą neįskaičiuoti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpio. Valstietis Tomas Tomilinas akcentavo Lietuvoje augančią socialinių paslaugų paklausą.

Į valdžios institucijas dar vakar oficialiai kreipęsi medikai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro, valstybės operacijų vadovo (VOV) Aurelijaus Verygos gegužės 11 d. išleistą, o vėliau paskubomis koreguotą, sprendimą dėl keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų darbo ciklais.  Medikų teigimu, tokiu sprendimu operacijų vadovas ne tik pasikėsino apriboti žmonių teisę gauti sveikatos paslaugas, bet ir viršijo savo įgaliojimus.

Klaipėdos hospise liko septyni sergantys pacientai, jų būklė patenkinama, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje penktadienį medikas tvirtino, kad sprendimas sergančiuosius COVID-19 palikti hospise, o neužsikrėtusius perkelti, suvaldant protrūkį pasiteisino. „Liko tik septyni teigiami, 22 yra neigiami, šiandien po pietų kartojame tyrimus, vyksta mūsų gydytojai.

Nuo gegužės 11 dienos pacientus vėl priima dalis Vilniaus poliklinikų, tačiau prioritetas ir toliau teikiamas nuotolinėms konsultacijoms. Paslaugos atnaujinamos etapais, visiems matuojama temperatūra, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos, o „padidintos rizikos“ pacientų srautai atskiriami.   Į poliklinikas pacientai pateks tik iš anksto susiderinę dėl vizito, tik gavus gydytojo leidimą, arba atvykę būtinosios pagalbos.

Sostinės pakraštyje esančiame Antavilių pensionate naujų koronaviruso atvejų nenustatyta, užsikrėtę pacientai perkelti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. „Naujų atvejų kol kas nenustatyta, bet epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Yra dvejonių, ar visi darbuotojai išsityrė, tai epidemiologai dabar dirba šituo klausimu“, – BNS ketvirtadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Užsikrėtusius koronavirusu Klaipėdos hospiso pacientus siūloma iškelti į kitą gydymo įstaigą. „Įvertinus visą šitą esančią situaciją, mes prašome, kad būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems yra nustatyta COVID-19 liga, būtų gydomi įstaigoje, kuri gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.