Skaičiuojama, kad Lietuvoje reikalinga specializuota pagalba laiku suteikiama tik maždaug 15–20 procentų visų žmonių, kurie patiria insultą. Vadinasi, net 85 procentai jų į medikus kreipiasi per vėlai.
Vakarų Lietuvoje specializuotą pagalbą, įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą, teikia Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kurioje įsteigtas šios ligos diagnostikos ir gydymo centras. Per metus šios įstaigos Neurologijos skyriuje gydoma vidutiniškai 450–500 išeminį insultą patyrusių žmonių. Dauguma jų – vyresni nei 65 metų pacientai, tačiau būna ir kur kas jaunesnių.
„Ištikus širdies infarktui žmonės jaučia skausmą. Tai nemalonus signalas ir žmogus iškart kviečiasi greitąją pagalbą. Ištikus insultui žmonės skausmo dažnai nejaučia ir galvoja, kad negalavimai tiesiog praeis. Tačiau dažniau jie nepraeina, o gali tik progresuoti“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas dr. Saulius Taroza.
Vienas iš keturių patirs insultą
Insultas yra dažna liga, po kurios, jeigu pacientas išgyvena, paprastai lieka neįgalus, neretai tokios būklės, kai ištisą parą reikalinga slauga.
Gydytoja neurologė Bernadeta Viesulaitė sako, kad statistika negailestinga – vienas iš keturių suaugusiųjų kada nors patirs insultą, o mirštamumas per pirmus tris mėnesius po patirto galvos smegenų išeminio insulto Lietuvoje siekia apie 20 procentų. Pacientai miršta ir dėl paties insulto, ir dėl jo sukeltų komplikacijų.
Reikia įsidėmėti požymius Nuo 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Dažna problema yra širdies ligos, ypač širdies ritmo sutrikimai. Dėl jų formuojasi krešuliai, susidarantys širdyje, iš kur su krauju gali nukeliauti į kitus organus.
Dažniausias insulto rizikos veiksnys yra padidėjęs kraujo spaudimas, dėl kurio kenčia galvos smegenis maitinančios kraujagyslės. Jų sienelės darosi trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali bet kada plyšti arba užsikimšti.
Insulto riziką didina ir kiti rizikos veiksniai: cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies susirgimai, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, užsitęsęs ir nuolatinis stresas. Kartais insultą gali sukelti ir paveldima smegenų kraujagyslių patologija.
Insultai yra dviejų tipų: išeminis ir hemoraginis. Kai susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, maistinių medžiagų ir smegenys palaipsniui liaujasi funkcionavusios. Toks insultas vadinamas išeminiu insultu.
Išeminiams insultams tenka apie 85 procentai visų insultų.
Hemoraginis insultas kur kas retesnis ir jo padariniai yra sunkesni. Jis ištinka dėl kraujavimo į galvos smegenis ar po jų dangalais, kurio priežastis – įvairių kraujagyslių ligų pažeistų kraujagyslių sienelių plyšimas.
„Tai sunki liga ir svarbu mokėti atpažinti jos požymius, o juos pastebėjus – kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Mes pastebime, kad mūsų visuomenėje labai daug žmonių laiku neatpažįsta insulto. Atsiradus simptomams, ypač jei jie yra nežymūs, žmonės laukia pusdienį ar net parą, tikėdamiesi, kad pagerės. Kai tokie žmonės atvyksta, ne visada galime jiems pagelbėti“, – sako gydytoja B. Viesulaitė.
Angliškai insulto požymiai vadinami FAST (angl. Face, Arm, Speech, Time; liet. veidas, ranka, kalba, laikas).
Šis trumpinys padeda atsiminti insultui būdingus požymius, anksčiau įtarti insultą, išsiaiškinti požymių atsiradimo laiką ir pasirūpinti kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Būtina informuoti medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.
Pagrindiniai insulto požymiai yra:
- veido paralyžius, kai persikreipia burna, nukąra lūpa, žmogus šypsosi tik viena veido puse - veido raumenys juda asimetriškai;
- paralyžius paveikia galūnes ar vieną kūno pusę – žmogus negali nulaikyti daiktų rankose, paprašius pakelti rankas, vienos jų žmogus nepakelia, nesugniaužia kumščio, gali nevaldyti ir rankos, ir kojos, sutrinka pusiausvyra;
- sutrinka kalba – žmogus nebegali kalbėti arba kalba nerišliai, pavieniais garsais, skiemenimis, nebesupranta, kas jam sakoma
- staigus apakimas viena akimi;
- staigus anksčiau nepatirtas stiprus galvos skausmas.
Pastebėjus insultui būdingus simptomus, itin svarbus tampa laikas.
Gyvybiškai svarbus laikas Insultą patyręs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į insulto centrą, kur teikiamas specializuotas gydymas. Kuo greičiau bus pradėta teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad po insulto žmogus bus mažiau neįgalus. Specializuotas insulto gydymas paprastai galimas per pirmas 6 valandas nuo insulto simptomų atsiradimo.
„Dabartinės medicinos technologijos kai kuriais atvejais leidžia gydyti insultus ir po dar ilgesnio laiko, bet visada pacientas turi atvykti kuo greičiau. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo mažesnė tikimybė likti neįgaliam“, – pabrėžė S. Taroza.
Tai ypač svarbu, nes, pasak B. Viesulaitės, skaičiuojama, kad per vieną minutę vidutiniškai žūsta du milijonai neuronų. Dėl to kuo greičiau turi būti atkuriama normali galvos smegenų kraujotaka, tirpdant susidariusį trombą vaistais ir/ar ištraukiant jį mechaniškai – atliekant mechaninę trombektomiją.
„Visiems žmonėms, kurie, įtariama, patyrė insultą, atliekamas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, padedantis nustatyti insulto tipą. Esant reikalui, atliekami papildomi radiologiniai tyrimai, reikalingi tinkamiausiai gydymo taktikai parinkti“, – pasakojo B. Viesulaitė.
Pasak S. Tarozos, būtina kreiptis į gydytojus, net jei insultui būdingi simptomai praeina savaime, nes tai gali būti išeminio insulto pranašas – praeinantis smegenų išemijos priepuolis, kai simptomų trukmė paprastai būna apie 10–15 min.
Pasak S. Tarozos, naudojant kompiuterinį tomografą arba magnetinį rezonansą galima atlikti ir tyrimus, kurių metu galima nustatyti smegenų dalis, kurias dar galima išsaugoti. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai nuo susirgimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 24 valandos arba nėra aiškus susirgimo laikas.
„Jei žmogus atvyksta, pavyzdžiui, per 2 valandas nuo insulto pradžios, bet jo kraujagyslių anatomija yra nepalanki, smegenys jau gali būti žuvusios ir kraujagyslės atkimšimas nebeturi prasmės. Kitas gali atvykti po 20 valandų, bet smegenys dar gali funkcionuoti ir turėti nepažeistų sričių. Tokiu atveju kraujagyslės spindžio atvėrimas duoda teigiamos naudos.
Atlikę šiuolaikinius tyrimus matome, kaip kraujas teka smegenų kraujagyslėmis, kur neprateka, kiek nepažeistų smegenų dar galima išsaugoti. Šie nauji smegenų perfuzijos tyrimai mūsų ligoninėje pradėti daryti prieš maždaug dvejus metus, kai buvo įsigytas naujas kompiuterinis tomografas, į kurį įdiegta speciali programa“, – paaiškino gydytojas neurologas.
Gydytojai neurologai taip pat akcentuoja, kad svarbu išsiaiškinti insulto priežastis, siekiant, kad insultas nesikartotų.
Prevencijos taisyklės – paprastos
„Buvimas fiziškai aktyviam gali reikšmingai sumažinti insulto riziką. Ne veltui šių metų insulto dienos šūkis yra „Prisijunk judesiu“. Matant sunkiai sergančius ligonius akivaizdu, kad profilaktika yra labai svarbu“, – pabrėžia gydytoja neurologė B. Viesulaitė.
Pasak jos, norint sumažinti insulto riziką, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių: vartoti gydytojų paskirtus vaistus ir nepamiršti sveikos gyvensenos principų.
„Mūsų žmonės vis dar neskiria savo sveikatai pakankamai dėmesio, ypač vyrai. Jei jie nejaučia padidėjusio kraujospūdžio, negeria ir vaistų, neatsisako žalingų įpročių. Svarbi rizikos veiksnių korekcija – ne tik vaistai, bet ir gyvensena. Labai reikšmingi dalykai yra kraujospūdžio, cholesterolio kiekio kraujyje, svorio ir lėtinių ligų kontrolė.
Reikia atsisakyti rūkymo, alkoholio, kas itin aktualu Lietuvoje. Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas, kad ir kasdienis valandos trukmės paprastas pasivaikščiojimas. Jei tai reguliaru, tai duoda labai daug naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Nepamirškite bendrųjų mitybos principų - kuo daugiau daržovių, kuo mažiau saldumynų", – akcentavo gydytoja B. Viesulaitė.
Medikai primena, kad persirgus išeminiu insultu, be jau išvardintų prevencinių priemonių, visą gyvenimą teks vartoti ir kraują skystinančius vaistus.
„Tačiau jei insultą patyręs žmogus tik gers tabletes, tai gali nepadėti išvengti pakartotinio ligos smūgio. Reikia keisti gyvenimo būdą. Taip pat negalima imtis savivalės. Dažnai būna atvejų, kai žmogus mėnesį ar du vartoja gydytojų paskirtus vaistus, bet paskui savo nuožiūra nustoja tai daręs. Kartais tai tampa pakartotinio insulto priežastimi. Todėl labai svarbu laikytis gydytojo specialisto paskirtų rekomendacijų, kad ligos būtų galima išvengti“, – primena Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai neurologai.
Autorė: Virginija Kesminė
