pacientai

Į valdžios institucijas dar vakar oficialiai kreipęsi medikai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro, valstybės operacijų vadovo (VOV) Aurelijaus Verygos gegužės 11 d. išleistą, o vėliau paskubomis koreguotą, sprendimą dėl keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų darbo ciklais.  Medikų teigimu, tokiu sprendimu operacijų vadovas ne tik pasikėsino apriboti žmonių teisę gauti sveikatos paslaugas, bet ir viršijo savo įgaliojimus.

Klaipėdos hospise liko septyni sergantys pacientai, jų būklė patenkinama, sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje penktadienį medikas tvirtino, kad sprendimas sergančiuosius COVID-19 palikti hospise, o neužsikrėtusius perkelti, suvaldant protrūkį pasiteisino. „Liko tik septyni teigiami, 22 yra neigiami, šiandien po pietų kartojame tyrimus, vyksta mūsų gydytojai.

Nuo gegužės 11 dienos pacientus vėl priima dalis Vilniaus poliklinikų, tačiau prioritetas ir toliau teikiamas nuotolinėms konsultacijoms. Paslaugos atnaujinamos etapais, visiems matuojama temperatūra, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos, o „padidintos rizikos“ pacientų srautai atskiriami.   Į poliklinikas pacientai pateks tik iš anksto susiderinę dėl vizito, tik gavus gydytojo leidimą, arba atvykę būtinosios pagalbos.

Sostinės pakraštyje esančiame Antavilių pensionate naujų koronaviruso atvejų nenustatyta, užsikrėtę pacientai perkelti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. „Naujų atvejų kol kas nenustatyta, bet epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Yra dvejonių, ar visi darbuotojai išsityrė, tai epidemiologai dabar dirba šituo klausimu“, – BNS ketvirtadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Užsikrėtusius koronavirusu Klaipėdos hospiso pacientus siūloma iškelti į kitą gydymo įstaigą. „Įvertinus visą šitą esančią situaciją, mes prašome, kad būtų užtikrinta, kad asmenims, kuriems yra nustatyta COVID-19 liga, būtų gydomi įstaigoje, kuri gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į pastaruoju metu vis dažniau gaunamus elektroninius laiškus ir skambučius, kuriuose žmonės klausia, ar karantino metu apsilankius poliklinikoje reikia pacientams mokėti mokestį už medikams skirtas saugos priemones, kurios skirtos juos apsaugoti nuo koronaviruso (COVID-19), paaiškina, kad tokie mokesčiai yra neteisėti ir negali būti renkami.

Nuo pirmadienio ketinama atnaujinti dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždarytos Šeškinės poliklinikos Vilniuje veiklą, BNS informavo sostinės savivaldybė. „Nuo balandžio 20 dienos, t. y. pirmadienio, Šeškinės poliklinikos patalpose atnaujinamos karantino režimo metu numatytos teikti būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos“, – sakė Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Su ūmia būkle į Šiaulių ligoninę patekusiam pacientui diagnozuotas koronavirusas, dėl to izoliuoti keli su juo kontaktą turėti galėję ligoninės darbuotojai. „Iš penktadienio į šeštadienį turėjome ūmų koronarinį susirgimą pacientui, jis buvo stentuotas operacinėje ir po paros paaiškėjo, kad jis yra COVID-19 teigiamas pacientas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina šalies medikus aktyviau siųsti pakartotiniams tyrimams pacientus, kuriems po koronaviruso infekcijos (COVID-19) nustatymo dienos praėjo dvi savaitės ir kurie nejaučia šiai infekcijai būdingų simptomų. Jei po dviejų savaičių, atlikus du pakartotinus tyrimus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu, rezultatai bus neigiami, žmogus laikomas pasveikusiu.

Koronavirusą įveikę ir pasveikę tautiečiai kviečiami paaukoti savo kraujo kitiems, dar sergantiems. Panašu, kad pasveikusių plazma gali palengvinti sunkiai sergančių būklę. Lietuva prisijungė ir prie pasaulinio sveikatos organizacijos tyrimo, tad taip pat ieškos vaistų derinio, galinčio išvyti COVID-19 iš žmogaus organizmo. Sergantys lietuviai išbandys vaistus nuo maliarijos, ebolos, ŽIV. Pasaulis pradeda ieškoti ir savanorių vakcinai. Sveiki žmonės būtų specialiai užkrečiami koronavirusu.

Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą (apklausia atvejus, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją). Sąlytį turėję asmenys izoliuojami, su jais kasdien susisiekiama, vertinama jų sveikatos būklė. Nuo šiol čia bus skelbiama informacija apie vykdomo tyrimo rezultatus, taip pat ir apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų lankytas vietas.

Ukrainoje iki antradienio ryto nustatyti 1 462 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, pranešė šalies Visuomenės sveikatos centras.    Centro duomenimis, nuo COVID-19 šalyje mirė 45 žmonės, 28 asmenys pasveiko.  Per parą buvo nustatyti 143 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai.

Pirmadienį atidarytos karščiavimo klinikos Jurbarke, Kėdainiuose, Lazdijuose, Marijampolėje ir Tauragėje, antradienį jos veiks ir Alytuje bei Druskininkuose, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės“, – rašoma pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina 20 atrinktų ligoninių gydytojus ir slaugytojus aktyviau įsitraukti į mokymus dirbti koronaviruso židiniuose, kad jie galėtų pakeisti specialistus šių pritrūkus.

Ispanijoje per pastarąją parą mirė 637 žmonės, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, bet šios epidemijos paros aukų rodikliai mažėjo jau ketvirtą dieną iš eilės, rodo pirmadienį paskelbta oficiali statistika. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad šis vienos paros pacientų mirčių skaičius yra mažiausias per pastarąsias 13 dienų. Nuo protrūkio pradžios šalyje iš viso mirė 13 055 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Latvijoje per pastarąją parą buvo nustatyti devyni nauji susirgimo COVID-19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 542, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Šalies ligoninėse yra 44 naujuoju koronavirusu užsikrėtę pacientai; iš jų 39 yra vidutinės būklės, o likę penki – sunkios. Praeitą savaitę Latvija taip pat pranešė apie pirmąsias dvi šio protrūkio aukas šalyje.

Kai kurios šalies ligoninės lengva koronaviruso COVID-19 forma sergančius pacientus išleidžia gydytis namo arba svarsto tą padaryti. Kaip BNS informavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas, iš gydymo įstaigos į saviizoliaciją išleisti keturi pacientai, kuriems diagnozuotas naujasis koronavirusas. „Išleidome keturis pacientus, kol kas dar stebime du ligonius, jų būklė stabili“, – sakė ligoninės atstovas spaudai.

Lietuvoje per parą nustatytas kol kas rekordinis susirgusių koronavirusu atvejų – penki. Be ankstesniame reportaže aptarto atvejo Panevėžyje, du sergantys – Klaipėdoje ir du Vilniuje. Visi atvejai įvežtiniai. Lietuvoje per šiandien nustatyti 5 nauji koronaviruso atvejai. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad visi jie – įvežtiniai. Iš viso Lietuvoje 22 koronaviruso atvejai, ištirti 742 ėminiai dėl koronaviruso. „Paskutiniu metu dabar buvo 72 mėginiai ištirti. Trys iš jų yra teigiami.

Išaušus karantinui šalyje gyvenimas didmiesčiuose iš tiesų gerokai sulėtėjo, tačiau tik ne Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje dėl visuotinio karantino užsidarius poliklinikoms ir šeimos klinikoms pas medikus nebegalintys patekti pacientai vistiek nuo pat ryto veržėsi pro duris. Didžioji dauguma į rekomendacijas nekišti nosies iš namų moja ranka ir reikalauja siuntimų, reabilitacinių procedūrų, vaistų.

Greitosios medikai sako, kad daugėjant galimai koronavirusu užsikrėtusių pacientų medikai vos spėja suktis. Prie gydymo įstaigų atvykę ekipažai su ligoniu stovi net po 5 valandas, pacientai pyksta, mat priverst sėdėti uždaryti automobilio viduje, jie negali nueiti net į tualetą. Medikai išlipti gali, bet prispirti fiziologinių poreikių dėvimą kostiumą turėtų keisti nauju. Ligoninės teisinasi, esą situacija gerėja, o ministras ragina apsišarvuoti kantrybe.

Atlikti tyrimų dėl koronaviruso kol kas neleista nei vienai privačiai įstaigai, nes jos negali užtikrinti būtino epidemiologinio saugumo, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Nei vienas privatus centras, kuris kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siekdamas galimybės savarankiškai atlikti COVID-19 tyrimus jų pageidaujantiems pacientams, negali užtikrinti reikiamo epidemiologinio saugumo“, – BNS pirmadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Paskutines akimirkas iki gimdymo skaičiuojanti Jovita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kaip reikiant nustėro, apsilankiusi tėvų forume ir čia perskaičiusi moterų atsiliepimus apie esamą padėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pasirodo, čia gimdančios moterys visą laiką privalo būti vienos, mat jų vyrai nei į ligoninę, nei į gimdymą nėra įleidžiami. Tuo metu pati ligoninė informuoja, kad taip yra saugiau tiek gimdyvei, tiek jos naujagimiui.

Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo amžiaus. Štai Pasvalio poliklinikoje šeimos gydytojais priversti dirbti net keli 80-mečiai medikai. O poliklinikos vadovas neslepia, po 5 metų išvis nebebus kam gydyti ligonių, mat visi įstaigos gydytojai bus sulaukę pensijos.

Šiaulių apylinkės teismas penktadienį medikui ir penkiems pacientams už kyšininkavimą skyrė pinigines baudas. Kaip pranešė teismas, medikas buvo kaltinamas tris kartus paėmęs po 20 eurų kyšį, o penki pacientai – gydytojams davę nuo 20 iki 600 eurų dydžių kyšius. Tris kartus kyšį iš pacientų paėmusiam 61 metų neurologui Kęstučiui Dainiui teismas skyrė 4,5 tūkst. eurų dydžio baudą ir konfiskavo 60 eurų, gautus kaip kyšius.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst.

Per metus prie naujosios pacientų registracijos sistemos prisijungė apie dešimtadalis tą padaryti turėjusių gydymo įstaigų. Registrų centro duomenimis, sutartį prisijungti prie naujos išankstinės pacientų registracijos sistemos su juo yra pasirašiusios 76 gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, iš viso tai turėtų būti padariusios apie 800 gydymo įstaigų.

Prasidėję nauji metai nemažai pokyčių įneša ir į sveikatos apsaugos sritį. Vienų įstatymų pasikeitimai įsigaliojo jau pirmąją šių metų dieną, kiti laukia nuo metų vidurio ar pabaigos. Naujovės, įsigaliojančios nuo sausio 1 d. Įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis Nuo šiol, planuojama, pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala.

Lietuvos gėda vadinta carinė sostinės Žvėryno infekcinė ligoninė – jau praeitis. Dabar įvairiausiomis infekcijomis susirgę pacientai jau gydomi viename moderniausių infekcinių ligų korpuse Baltijos šalyse. Durys uždarytos. Pacientų nebėra. Ilgiau nei šimtą metų skaičiuojanti Žvėryno infekcinės ligoninės istorija pagaliau baigėsi. Ši ligoninė garsėjo ne tik savo amžiumi, tačiau ir pacientų skundais. Čia patekęs nelaimingas būdavo dažnas ligonis.

Kanados privačių duomenų apsaugos tarnybos pradėjo tyrimą dėl kibernetinio saugumo incidento, vienai medicinos tyrimų laboratorijai antradienį pranešus apie galimą iki 15 mln. kanadiečių pacientų – tai yra, beveik pusės šalies gyventojų – duomenų vagystę.

Nuo kitų metų sausio pirmosios įsigaliojant vadinamajam žalos be kaltės modeliui, kuris, kaip tikimasi, leis pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, pateikta, kokias sumas pacientas ar jo artimieji galėtų gauti konkrečiais sveikatos sutrikdymo ar mirties atvejais. Tai numato neseniai įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Gyventojai, grožio paslaugoms rinkdamiesi kvalifikacijos stokojančius ir licencijos neturinčius asmenis, neišvengia skaudžių pasekmių. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) gauna vis daugiau pranešimų apie nekvalifikuotų specialistų invazinių procedūrų metu padarytą neatitaisomą žalą pacientų sveikatai.

Rajonų ligoninių medikai susirūpino savo saugumu darbe. Nuo girtų, kumščiais mosuojančių ir agresyvių pacientų pavargusios rajonų ligoninės ginkluojasi pagalbos mygtukais, o didžioji Panevėžio ligoninė dėl tokių atvejų ėmė samdytis net apsaugą. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai neslepia, kad dažnai iš ligoninės jiems pirmiesiems tenka atlaikyti net gyvybei pavojingus pacientų išpuolius.

Milijoninis sukčiavimo skandalas. Penkios ortopedine įranga prekiaujančios įmonės įtariamos iš valstybės pasisavinusios milijoną eurų. Po kratų finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sulaikė penkis įtariamuosius, galėjusius pasipelnyti iš įtvarų, protezų bei kitų ortopedinių priemonių laukusių pacientų. Milijono eurų verta vagystė iš valstybės.

Pacientai ir su automobiliu jų aplankyti atvykę artimieji greta Kauno klinikų vargsta jau ne pirmus metus. Pasistatyti automobilį čia niekada nebuvo lengva ir pigu, o dabar ir išvykti iš klinikų po procedūrų ar vizito – nelengva. Privati automobilių stovėjimo aikštelė užsikimšusi, žmonės norintys į ją įvažiuoti arba išvažiuoti yra priversti ilgai laukti, o išvažiuojantieji dar ir sumokėti už priverstinio laukimo laiką.

Mokslas suteikia viltį paralyžiaus ištiktiems pacientams vieną dieną atsistoti ant kojų. Štai galūnių nevaldantis vyras išmėgino eksperimentinį mintimis valdomą prietaisą egzo-skeletą ir po daugybės metų pats žengė pirmuosius žingsnius. 28-erių vyras dėl paralyžiaus nevaldo nei rankų, nei kojų, tačiau po dvejus metus trukusių eksperimentų jis kaupiasi pirmiesiems žingsniams su mintimis valdomu prietaisu – egzo-skeletu. Ir jam pavyksta.

Vienintelio Kauno hospiso vadovai kas mėnesį priversti galvoti apie išlikimą. Nors paslaugos reikalingos, kol kas jos teikiamos tik pacientų namuose, patalpų stacionarui gauti nepavyksta. Tačiau vilties suteikia Seime pradėtas svarstyti įstatymas. O Sveikatos apsaugos ministerija susizgribo, kad valdžia iki šiol kalbėjo ir darė per mažai, kad žmogus oriai praleistų paskutines savo gyvenimo dienas. Kasdien Kauno hospiso nariai atskuba į pagalbos laukiančių kauniečių namus.

Į Kauno klinikas pas gydytoją vykstantys ar artimuosius lankantys gyventojai turi apsišarvuoti kantrybe. Mat, norint patogiai pastatyti automobilį, eilėje reikia laukti beveik valandą. Kuriozų kyla ir išvykstant – sergantys žmonės priversti stovėti milžiniškoje eilėje, kad sumokėtų už automobilio stovėjimą. Gyvas eiles laukiančiųjų susimokėti už automobilio stovėjimą prie pat Kauno klinikų esančioje aikštelėje Eivenių gatvėje fiksuoja pacientai ir jų artimieji.

Mūsų šalyje šiuo metu žydi pelynas ir kietis. Iš Pietų Europos atpučiama nemažai ambrozijos žiedadulkių. Todėl Alergologijos centre pacientų eilės nenutrūksta ir rugsėjį. Štai kaip ir Olandijoje gyvenanti Monika, kuriai prieš porą savaičių netikėtai išbėrė rankas. Ji įtaria, kad dėl to kaltas kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tiriantis paaiškėja, kad merginą kamuoja ir alergija nuo kiečio: „Aš vaikystėje esu tyrusis. Žinau, kad žiedadulkėms, pūkinėms pagalvėms ir šienui. Viskas.

Respublikinę Šiaulių ligoninę purto alkoholio skandalas. Onkoligijos klinikos pacientus konsultavo, kaip išsiaiškino specialiai sudaryta komisija, girtas medikas. Ir ne šiaip apgritęs, o būdamas sunkaus girtumo. Ligoninės vadovybė po pacientų skundų lavinos ir tyrimo prisilėbavusį gydytoją tuoj pat atleido iš darbo. Tiesa, aiškėja, kad Šiauliuosse gydytojas pradėjo dirbti kai buvo išmestas iš darbo Vilniuje. Šiaulietis Rimas netveria pykčiu.

Nuo šiol kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP) bus galima gauti paprasčiau. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus tvarką šių priemonių skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui jos bus reikalingos. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Nors įprasta sakyti, kad gyvename Dievo užantyje, kurio negriauna nei uraganai, nei tornadai, tame užantyje knibžda milijonai erkių, žmonių gyvenimus griaunančių ne ką mažiau. Šiemet erkinis encefalitas pakirto jau 200 lietuvių, gerokai daugiau nei pernai. Kartais net nebūtina, kad gyvis įsisiurbtų – žmogui užtenka paragauti nevirinto pieno ir ligoninės palata – garantuota.

Biržų ligoninės pacientus bei jų artimuosius ištiko šokas, kai paaiškėjo, kad jiems reikia dalytis viena dušo patalpa su mirusiaisiais. Po incidento kai kurie sako nebenorintys ten praustis. Ligoniai, kurie skubiai buvo išprašyti iš vonios, už durų išvydo ant vežimėlio gulintį mirusįjį. Jį medikams įvežus į vonios patalpą ir ten palikus, durys buvo užrištos tvarsčio gabalu. Pasikeitė vietomis su lavonu Biržų ligoninės ketvirtajame aukšte esančiame Vidaus ligų skyriuje gydoma daug pacientų.

Dėl blogai išrauto danties, netinkamų gydytojo paskirtų vaistų ar kitokios medikų klaidos, pakenkusios sveikata, jau nebereikės mindžioti teismų slenksčių. Seimas pritarė paprastesnei kompensacijų tvarkai. Nukentėję pacientai nebeprivalės patys įrodinėti medikų klaidų. O lėšas iš gydymo įstaigų kišenės kaups nebe draudimo bendrovės, bet naujasis fondas. Sveikatos ministerijos duomenimis, pinigus valdant draudikams – pacientų išmokoms iš sukauptų milijonų tekdavo šnipštas.

Už šiuo metu Seime svarstomą „žalos be kaltės“ modelį agituoja tiek medikai, tiek pacientai, mat tuomet jie dėl gydytojo klaidos kreipdamiesi į Žalos atlyginimo komisiją galėtų lengviau ir greičiau gauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Medikams naujoji tvarka irgi suteiktų „imunitetą“ – jų kaltės klausimas nebūtų liečiamas. Tačiau teisininkas prof.

Pacientų ir medikų organizacijos kritikuoja pirmadienį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytą patobulintą „pirmojo paskyrimo“ kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką. „Čia praktiškai niekas nepasikeitė. Kosmetiškai tik. Pacientui čia jokio naudingumo nėra, nes kaip nebuvo pasirinkimo, taip pat nėra“, – BNS sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.

Tiek pacientų, tiek gydytojų seniai laukiamas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis leistų paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tuomet žmogui nebereikėtų įrodinėti žalos, o tiesiog pasakyti, kad buvo kaltė ir nurodyti, kokia suma turėtų jam priklausyti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar išmokų pakaks visiems.

Savanoriai buvo duota E.coli infekcijos arba placebo, o kitų žmonių tuomet klausiama, ar jie atrodo sergantys. Apkrėsti pacientai buvo laikomi atrodančiais „žymiai prasčiau“. Žmonės pastebėjo pablyškusias lūpas ir odą, užkritusius akių vokus ir nusvirusias burnas, rašoma dailymail.co.uk. Gali būti, kad jei jūsų šeimos narys, draugas ar kolega serga, gali būti, kad tai pastebėsite vos į juos pasižiūrėję, sako mokslininkai.