Aiškėja, kad koronavirusą įveikusių žmonių kraujas gali pagelbėti sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams. Atlikus studiją pagal ankstesnius virusų protrūkius, mokslininkai teigia, kad perpylus pasveikusiųjų plazmą, sutaisoma sergantiems trūkstama imuninės sistemos grandis.
Esą kraujyje pasigaminę antikūnai prisitvirtina prie viruso ir taip padeda organizmui kovoti su infekcija. Šis metodas buvo naudojamas kovai su 2009-aisiais siautusiu pandeminiu gripu, vėliau ir ebola, MERS.
Taigi, Santaros klinikos prašo pasveikusiųjų paaukoti vadinamosios imuninės plazmos. Tiesa donorams nuo simptomų pradžios turi būti praėję bent 30 dienų, tad Lietuvoje tokių asmenų kol kas nėra daug, tačiau daugiau jų laukiama ateityje.
„Pasveikusiųjų pacientų plazma turi pakankamai aukštos koncentracijos antikūnių, kurie gali padėti sergančiam sunkia COVID-19 forma pacientui“, – sako generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
Kol vakcina nėra išrasta, medikai išbando įvairius vaistų nuo kitų ligų derinius. Pavyzdžiui, preparatas nuo maliarijos kartu su antibiotiku eritromicinu. Taip pat bandomi kokteiliai su vaistais prieš ebolą, ŽIV, interferonu beta, kuris veikia imuninę sistemą.
Šiuos keturis gydymo metodus Lietuva tiria ir rezultatais dalinsis su viso pasaulio mokslininkais. PSO medikus subūrė į Solidarumo tyrimą. Jame bus viešinamos pacientų organizmo reakcijos į gydymą vieno ar kito vaisto deriniais. Šis tyrimas itin svarbus sunkia COVID-19 forma sergantiems, kurie sudaro net penktadalį visų užsikrėtusiųjų.
Pasak Santaros klinikų vadovo Felikso Jankevičiaus, sunkiai sergančius tautiečius jau ir dabar yra bandoma gydyti minėtų vaistų deriniais ir dalies simptomai išties slopsta.
„Visi šie vaistai veikia skirtingus viruso plitimo kelius ir, kuris yra efektyviausias, turi parodyti tyrimo rezultatai. Bet kartoju, kad specifinių vaistų, kurie blokuotų šio viruso replikaciją, mes kol kas neturime“, – pasakoja F. Jankevičius.
Savo ruožtu, užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad pasaulis skuba kurti vakciną. Įprastai toks procesas užtrunka gana ilgai – dvejus ar net ketverius metus, tačiau dabar imamasi beprecedenčių priemonių.
„Jau kalbama apie tai, kad jaunus sveikus žmones, savanorius, leisti užkrėsti COVID-19 tam, kad būtų galima kuo greičiau išbandyti vakciną. Kelios jau yra kuriamos, yra bandymų stadijoje“, – teigia S. Čaplinskas.
Beje, antimaliarinio vaisto, kuris dabar įtrauktas į galimų COVID-19 gelbėtojų sąrašą, veiklioji medžiaga yra hidroksichlorokinas. Apie jį kaip „Dievo dovaną“ jau kurį laiką kalba Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.
Ir štai dabar Lietuvoje veikianti biologinių vaistų gamintoja šaliai siūlosi padovanoti pustrečio tūkstančio šios medžiagos tablečių. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo neskubėti.
„Kai turėsime kažkokius tyrimų rezultatus dėl konkrečių vaistų, mes tikrai galėsime juos pristatyti ir pasidalinti. Kol kas tokių užtikrintų rekomendacijų, kad vienas ar kitas vaistas jau turėtų būti naudojamas gydimui, kol kas neturime“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad respublikono D. Trumpo garbinamo hidroksichlorokino nederėtų skirti visiems iš eilės, mat jo poveikį koronavirusui dar reikia patyrinėti, už Atlanto jau skelbiamos geros žinios. Štai Los Andželo ligoninėje dirbantis medikas džiaugiasi, kad hidroksichlorokino ir cinko mišinys jau pastatė ant kojų sunkius pacientus. Apie išgijimą pasakoja ir Mičigano valstijos demokratė.
„Kiekvienas pacientas, kuriam skyriau šį gydymą, sirgo labai sunkia forma, tačiau po 8-12 valandų jų simptomai praktiškai dingo“, – sako medikas Anthony Cardillo.
„Šiam gydymui reikia suteikti šansą. Man tai išgelbėjo gyvybę. Tiesa, aš galiu dalintis tik savo istorija, savo išgyvenimais. Negaliu kalbėti už kitus. Nebandau nieko įtikinti“, – pasakoja politikė Karen Whitsett.
O štai australai kovoje prieš koronavirusą išbando ir dažnai veterinarijoje naudojamą ivermektiną. Ši veiklioji medžiaga naikina tokius parazitus kaip utelės, askaridės.
Tuo metu Prancūzijoje mokslininkams leista pradėti klinikinį tyrimą dėl jūrinių sliekų kraujo. Savanoriams, kuriems nustatytas COVID-19 bus leidžiamas tirpalas su šių gyvių hemoglobinu. Jame net 40 kartų daugiau deguonies nei žmogaus hemoglobine. Taigi gydymui gali prireikti mažiau plaučių ventiliavimo aparatų.
