„Apžiūrėjo vos per kelias minutes ir išleido, nes sakė, kad laukia kitas pacientas“, „gydytojas net neklauso, ką sakau, nes vien žiūri į kompiuterį“, „gydytojas net neišklausė visų skundų, liepė ateiti kitą kartą“ – tokiais ir panašiais pasisakymais vizitą šeimos gydytojo kabinete palydi ne vienas pacientas.
Vis tik patys gydytojai konstatuoja, kad ši bėda – kaip ant delno: konsultacijos laikas dažniausiai yra per trumpas tam, kad būtų galima kokybiškai spėti įsigilinti į visas paciento bėdas.
Nėra apibrėžta vieno laiko
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nėra reglamentuojama, kiek laiko šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas turėtų skirti vienam pacientui. Tačiau paprastai tai numatyta kiekvienos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse.
„Pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją dėl labai įvairių priežasčių, vienam laiko gali būti per mažai, kitam – per daug, tad problemą sprendžia darbo organizavimas, funkcijų paskirstymas tarp komandos narių. Šeimos gydytojui mokamas bazinis įkainis už prisirašiusį gyventoją, o ne už konkrečią paslaugą, tad su paslaugos trukme jis negali būti susietas ir finansiškai“, – paaiškino SAM Asmens sveikatos departamento, Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė.
Nors paprastai šeimos gydytojo konsultacijai numatoma 15 minučių, medikai neslepia, kad realybėje pacientą tenka pakonsultuoti ir gerokai trumpiau – pacientų srautas yra milžiniškas, tad kiekvienam skirti pakankamai kokybiško dėmesio darosi neįmanoma.
Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys sakė matantis poreikį vizito laiką apibrėžti aiškiau. „Konsultacija susideda iš kelių dalių – anamnezės surinkimo, apklausos, apžiūros, tyrimų paskyrimo, papildomo paaiškinimo, receptų išrašymo – visam tam reikia laiko. Ir jei jo yra per mažai, nukenčia konsultacijos kokybė.
Mano supratimu, pirminei konsultacijai, kai žmogus ateina po ilgesnio laiko, mažiausiai turėtų būti skirta 20 minučių. Žmonės sensta, tampa daugiau ligoti, tad patenka sunkesni pacientai. Taip pat ateina ir ukrainiečiai, kai gali būti kalbos barjeras. Tad darbo su pacientais yra vis daugiau, o laiko resursų daugiau neturime. Taigi galbūt būtų galima nustatyti bent minimalią trukmę, kad toliau nebūtų taip trumpinama“, – pasakojo jau 20-ies metų praktiką turintis ir Vilniuje dirbantis gydytojas.
Eiles trumpina kokybės sąskaita?
Pašnekovas priminė, kad konsultacijos trumpinimas iš esmės atsirado siekiant sumažinti laukimo eiles, tačiau nei jos reikšmingai sumažėjo, nei kokybės padaugėjo.
„Kažkada normalus konsultacijos laikas Vilniuje ir buvo 20 minučių, bet kadangi daugiau šeimos gydytojų neatsirado, apylinkės nesumažėjo, tai eiles mažinti nuspręsta trumpinant konsultacijos trukmę.
Konsultacijos laiko ir krūvių klausimo neišeina išspręsti neišsprendus eilių valdymo reikalavimo – pas šeimos gydytoją patekti per 7, o specialistą – 30 dienų. Turėtų būti reikalaujama kokybiško darbo, o ne greito patekimo, tai nėra tas pats. Taip, kartais reikia greitai, bet daugumos ligų atveju geriau vieno vizito metu bus sprendžiama detaliau, o ne žiūrima paviršutiniškai“, – komentavo A. Bleizgys.
Jo teigimu, liepimas daryti daugiau, nei gydytojai pajėgūs kokybiškai padaryti, atsigręžia kitu galu.
„Viena vertus, tokiu būdu pas mane eilės nuo kaip tik didėja, nes jei kažkokios problemos nespėjau išspręsti, turėsiu pacientą užsirašyti kitai konsultacijai ir užimti dar 15 minučių, nors dabar gal būčiau spėjęs per 20 minučių viską išspręsti.
Kita vertus, jei nespėjama pacientui padaryti viskas, kas turėtų būti padaryta, tada kenčia ir antrinis lygis – nes gal ne tam specialistui buvo nusiųsta, arba jis nusiunčiamas nepadarius visų tyrimų, siuntimas būna nevisavertis, tada specialistas per vieną konsultaciją vėlgi negali visko padaryti, eilės ilgėja“, – užsivedantį ydingą mechanizmą nupasakojo A. Bleizgys.
Rizikuojama ir gydytojų perdegimu
Pasak gydytojo, blogiausia, kas nutinka ir apie ką nenorima kalbėti – blogėja lėtinių ligų kontrolė ir šių pacientų priežiūra.
„Nes jei gydytojas neturėjo galimybės įsigilinti, ar visų vaistų pacientas turi, gal kažką reikia keisti, gi mechaniškai juos pratęsiant rizikuojama, kad ligų eiga pablogės. Tada tie pacientai rizikuoja atsidurti stacionare arba reikės daugiau specialisto konsultacijų vietoj to, kad šeimos gydytojui labiau įsigilintų, kas vyksta. Tada visiems bus blogiau“, – pastebėjo pašnekovas.
„Kažkada normalus konsultacijos laikas Vilniuje ir buvo 20 minučių, bet kadangi daugiau šeimos gydytojų neatsirado, apylinkės nesumažėjo, tai eiles mažinti nuspręsta trumpinant konsultacijos trukmę“, – sakė A. Bleizgys.
Jis priminė, kad eilės trumpinamos ne tik kokybės ir pačių gydytojų pervargimo ir net perdegimo sąskaita. Medikas siūlė nesistebėti, kad dėl to kiti gydytojai nusprendžia greičiau išeiti į pensiją.
„Pabaigti pildyti dokumentus tenka ir po darbo, ypač kai lydi nereti e.sveikatos strigimai. Negaliu sustabdyti laiko ir skirti pacientui jo tiek, kiek jis nori, su keturių penkių klausimų išsprendimu, apžiūra. Juk turiu ir išrašus patikrinti, o kito paciento laiko sąskaita to daryti negalime.
Šeimos gydytojo kabinetas nėra kažkoks prekybos centras, kur gali vaikščioti kelias valandas ir rinktis, ko užsimanei. Taigi kiek laiko skirta, tiek ir gausi, ne aš tai apsprendžiu. Politikai turėtų suprasti, kad geresnė pirminio lygio kokybė leis nukrauti antrinio lygio specialistu ir kažkiek net stacionarus. Ir pacientų pasitenkinimas turėtų būti didesnis“, – dėstė A. Bleizgys.
Konsultacija konsultacijai nelygu
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos narė Rūta Jurgutė Radzevičienė taip pat sutiko, kad nereglamentuotas paciento konsultacijos laikas iš dalies yra problema.
„Be abejo, nenorėtume būti ir įsprausti į rėmus. Gydytojo darbas yra pakankamai kūrybiškas ir lankstus, tad būtų sunku įsivaizduoti, kad turėtume visada būtinai išpildyti kažkokį laiko normatyvą. Faktas, kad konsultacijos laikas vienam žmogui labai įvairuoja.
Štai pirminei konsultacijai 15 minučių tikrai yra labai mažai tam, kad sužinotum žmogaus istoriją, ligas, socialines aplinkybes ir daug kitų kriterijų, kurie reikalingi bendram vaizdui susidaryti. Bet jei žmogus serga lėtine liga, kuri jau žinoma, yra jos pablogėjimas ar jis susirgo kokia ūmine infekcija, kartais tokiai konsultacijai – būklei įvertinti ir paskirti vaistus – užtenka ir 10 minučių“, – komentavo šeimos gydytoja.
Ji pabrėžė, kad elementari, ne itin nuodugni ir nuosekli vienos kažkokios sistemos apžiūra mažiausiai užtruks 5–7 minutes, dar reikia kelių minučių pokalbiui su pacientų, taip pat mažiausiai 2–3 minučių ir viskam suvesti į kompiuterį, išrašyti vaistus.
„Nors 15 minučių dabar yra kaip standartas ir naudojamas daugelyje įstaigų, ne paslaptis, kad jos dažniausiai virsta septyniomis minutėmis, nes dažnai talonas „dalinamas“ į dvi dalis“, – darbo realybę konstatavo R. J. Radzevičienė.
Kokybė kenčia dėl milžiniško pacientų srauto
Priverstinai vis trumpėjančias konsultacijas iš dalies nulemia milžiniškas pacientų srautas, kuris kitą kartą siekia ir 50–60 asmenų per dieną.
„Kai kalbama apie tai, kad per dieną tenka pakonsultuoti 60 pacientų, tai tikrai nėra normalu. Tad, matyt, maksimalią priimamų pacientų ribą per dieną gal ir būtų tikslinga numatyta. Tačiau konkretus skaičius vėlgi nebūtų realus, nes šeimos gydytojo darbe kasdien atsiranda netikėtų atvejų, kai pacientą turi priimti skubiai per 24 valandas. Ekstrinių pacientų srautas labai skiriasi ir nuo sezono bei kitų aplinkybių.
„Nors 15 minučių dabar yra kaip standartas ir naudojamas daugelyje įstaigų, ne paslaptis, kad jos dažniausiai virsta septyniomis minutėmis, nes dažnai talonas „dalinamas“ į dvi dalis“, – sakė R. J. Radzevičienė.
Dabar kalbama, kad 24 pacientai per dieną turbūt yra labai optimali darbo krūvio riba. Tai būtų realu, kiek šeimos gydytojas galėtų pakankamai efektyviai ir kokybiškai pakonsultuoti, bet taip nėra. Nežinau, ar yra kur šiandien Lietuvoje dirbantis šeimos gydytojas, kuris turi 24 pacientus per dieną. Jei turime 30, tai sakome, kad diena buvo labai gera“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė sutiko, kad ir 24 pacientai – jau pakankamai daug, kai kiekvienam jų turėtum būti vienodai dėmesingas ir suteikti kokybiškas paslaugas: „Patikėkite, tai sukelia labai daug streso, nes visą laiką jauti frustraciją, kad gal ne iki galo kažką padarei, gal dar kažką reikėjo, bet fiziškai to tiesiog nespėji.“
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas antrino, kad šeimos gydytojo darbo laikas turi tam tikras ribas. „Ir šeimos gydytojų Lietuvoje yra tiek, kiek yra ir jų labai trūksta. Jei būtų daugiau gydytojų, tada būtų galima kalbėti ir apie ilgesnį skiriamą laiką“, – sakė jis.
Skandinavijoje – ir 30 minučių konsultacija
Nors Skandinavijos šalyse gydytojai turi prabangą pacientui skirti ir 30 min., o kitą kartą dar tiek pat ar perpus mažiau – vien dokumentų pildymui, pas mus tai atrodo sunkiai pasiekiama svajonė.
„30 minučių būtų svajonė, ją turi švedai, norvegai, bet nežinau, kas dar turėtų tokio ilgio konsultaciją. Tai pas mus sunkiai įsivaizduojama“, – pastebėjo R. J. Radzevičienė.
Savo ruožtu G. Urbonas siūlė tiesmukiškai nelyginti mūsų ir Skandinavijos šeimos gydytojo darbo ypatumų.
„Skandinavijoje yra labai didelės slaugytojų kompetencijos ir jos atlieka labai daug darbo. Ten gydytojo konsultacija daugiau yra ilgesnės perspektyvos sudėliojimas ir didesnių klausimų sprendimų priėmimas.
O kiti dalykai yra perduodami slaugytojų funkcijoms. Pas mus daug kur tai daugiausiai suprantama kaip kraujo paėmimas, kažkokių popierių surašymas, duomenų į e.sveikatą suvedimas, bet ne paciento konsultavimas. Ta kryptimi pamažu judame ir mes, bet dar daug dėl to turime padaryti“, – pastebėjo jis.
Panašiau į varnelės uždėjimą
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu Lietuvoje biurokratinės naštos šeimos gydytojams mažinimas labiau lieka kalbomis.
„Tiek praėjusios ministerijos vadovybė, tiek šios apie tai tik kalba, ir kai prieinama prie realių klausimų, visada atsiremiama į įvairias interesų grupes, kuriems labai paranku turėti įvairius raštelius iš šeimos gydytojų įvairioms kompensacijoms ar sporto būreliams. Yra neišbrendama iš tų biurokratinių dalykų, techninių klausimų, kuriuos gydytojas turi spręsti konsultacijų metu.
Dabar planuojami pokyčiai dėl žmogiškųjų išteklių – atvejo vadybininkai, jie formaliai kaip ir yra nomenklatūroje ir įstaigos juos kaip ir galėtų įdarbinti. Bet yra klausimas dėl jų funkcijų, jos yra neapibrėžtos ir pakankamas finansavimas nenumatytas“, – kalbėjo G. Urbonas.
Pasak jo, kita bėda, kad gydymo įstaigos net nelabai patalpų turi, kur šie šeimos gydytojo pagalbininkai galėtų fiziškai dirbti.
„Kitas dalykas, reikia suprasti, kad šeimos gydytojas mokosi apie 10 metų, įgyja labai daug kompetencijų, kurių, kaip benorėtume, kiti sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys žmonės techniškai negali perimti dėl kompetencijų stokos. Ir kontakto tarp paciento ir gydytojo iki galo nelabai išvengsime. Tad žingsniai to link, kad konsultacija būtų kokybiškesnė kaip ir vyksta, bet panašu, kad daugiau tik uždedamos varnelės“, – konstatavo gydytojas.
Ruošiasi riboti apylinkės dydį
R. J. Radzevičienės pastebėjimu, iš dalies reguliuoti šeimos gydytojų darbo krūvius padėtų ir maksimalus apylinkėje prisirašiusių pacientų kiekio nustatymas.
„Ar apylinkėje turi 800, ar 1800 prisirašiusių pacientų, kalbos nėra, kad užimtumas bus kitas. Aišku, labai daug priklauso ir nuo to, kokia ta apylinkė. Jei turime 800 kūdikių, tai darbas bus ne mažesniu krūviu, bet jei kalbame apie vidutinę mišrią apylinkę, galbūt 1500 būtų labai siektina riba, o 1200 būtų rojus šeimos gydytojui, aišku, gaunant ir atitinkamą apmokėjimą. Nes žinome, kad nuo apylinkės dydžio labai priklauso atlyginimas – jei turėsi nedidelę apylinkę, gal lengviau, patogiau dirbsi, bet bus mažesnis atlyginimas. Tad tą reikėtų sureguliuoti“, – pastebėjo ji.
SAM, patvirtinusi, kad šiuo metu nėra reglamentuota, nei kiek pacientų šeimos gydytojas gali priimti per vieną darbo dieną, nei kiek turėti prisirašiusių pacientų apylinkėje, vis tik pastarąją nuostatą ketinama koreguoti.
„Prisirašymo prie šeimos gydytojo ir prie įstaigos normatyvus numatoma reglamentuoti, tokia priemonė numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plane.
Kurias sveikatos problemas spręsti besikreipiančiam pacientui, šeimos gydytojas sprendžia pagal sveikatos problemų svarbą – nedelsiant ar paskiriant kitą paslaugos teikimo laiką. Kuo daugiau klausimų išsprendžiama vieno apsilankymo metu, tuo mažiau pakartotinių apsilankymų pas šeimos reikia pacientui“, – komentavo B. Kavaliauskaitė.
