Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu. Nors dabar įstaigos tvirtina, kad prioritetas teikiamas tiesioginėms konsultacijoms, vis dar nestinga skundų, kad gydytojai mieliau „dirba telefonu“.
Vilnietė Rita (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – red. past.) portalui tv3.lt pasakojo, kad ir pasibaigus COVID-19 pandemijai tiek šeimos gydytoja, tiek kiti specialistai kviečia registruotis, paplepėti telefonu.
„Tiesą sakant, jau nepamenu, kada savo šeimos gydytoją mačiau gyvai. Jau porą metų tik girdžiu jos balsą ragelyje. Nuotolinės gydytojų konsultacijos, man atrodo, yra tik pusė darbo. Pavyzdžiui, kas pusmetį turiu pasitikrinti skydliaukės veiklą. O štai endokrinologė gyvai neprieinama – man buvo pasakyta, kad konsultuoja tik telefonu.
Tai pala, o kaip ji man apžiūrės skydliaukę per nuotolį? Kaip pačiupinės, padarys echoskopiją, patikrins, ar nėra pakitimų? Kad man reikia recepto vaistų, kuriuos vartoju jau 10 metų, aš ir pati žinau. Toks gydytojų „darbas iš namų“ man atmuša visą norą pas juos registruotis“, – neslėpė mergina.
Gydytojos nuomonės apie tyrimų rezultatų taip ir nesužinojo
Neseniai šlapimo takų uždegimu susirgusi Rita teigė, kad daugiausiai, ką sugebėjusi gauti, tai – vienkartinė šeimos gydytojos konsultacija telefonu.
„Ji man liepė pasidaryti kraujo, šlapimo tyrimus ir žadėjo, kad pakomentuos rezultatus. Laukiu, laukiu, praėjo viena diena, dvi, o gydytoja kaip neskambina, taip neskambina. O, pasirodo, pakartotinei konsultacijai turėjau užsirašyti aš pati! Iš kur man žinoti? Per kelias minutes pokalbio telefonu net nespėju visko gerai išsiklausinėti. Taigi, dėl šito nesusipratimo taip ir nesužinojau, kaip gydytoja vertina tyrimų rezultatus. Mane guodžia tik slaugytojos žodžiai, kuri mane patikino, kad pasveikau, kad tyrimai geri“, – pasakojo ji.
Mergina pridūrė, kad gydytojams konsultuojant telefonu kyla įvairių nepatogumų.
„Visada esu išjungusi telefono garsą, tai ne vieną gydytojos skambutį esu pražioplinusi – paprasčiausiai neatsiliepiau. Ir viskas – konsultacija „nuplaukė“. Nes prisiskambinti gydytojams atgalios – misija neįmanoma.
Piktina ir tai, kad nuotolinę konsultaciją galima gauti maždaug po 10 dienų, o gyvo vizito tenka laukti žymiai ilgiau. Tai kol, žmogus, prisikasi iki gydytojo, per tą laiką galima ir kojas pakratyti...“ – piktinosi Rita.
Ligonių kasos: nuotolinių konsultacijų mažėja
Valstybinė ligonių kasos (VLK) pažymi, kad šiuo metu gydymo įstaigose sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu. Tą įvertinęs paciento būklę daryti gali tiek šeimos gydytojas, tiek gydytojas specialistas.
Pažymima, kad, palyginti su pernai, nuotolinių konsultacijų mažėja. Ligonių kasų duomenimis, jei 2021-ųjų sausio–rugpjūčio mėn. iš viso buvo fiksuota apie 9 822 971 šeimos gydytojo konsultacijų, tai iš jų 4 552 512 konsultacijų buvo suteiktos nuotoliu (t. y. 46,4 proc. visų konsultacijų), tai 2022 m. minėtu laikotarpiu iš 10 709 428 konsultacijų – nuotolinių šeimos gydytojo konsultacijų buvo suteikta 3 783 554 (t. y. 35,3 proc. visų konsultacijų).
Tuo metu gydytojai specialistų teikiamų nuotolinių konsultacijų skaičius išvis yra minimalus. „Jei 2021-ųjų sausio–rugpjūčio mėn. buvo suteiktos 4 151 906 gydytojų specialistų konsultacijos, tai iš jų nuotoliu – 67 968, o tai sudaro 1,6 proc. visų konsultacijų. Šiemet minėtu laikotarpiu suteikta 3 506 149, iš jų nuotoliu – 36 396, o tai sudaro tik iki 1 proc. nuo visų konsultacijų.
Paskutiniais šių metų mėnesiais šeimos gydytojo nuotoliu konsultacijų dalis sudarė 18,7 proc., o gydytojų specialistų – 0,6 procento nuo visų suteiktų konsultacijų“, – rašoma portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Kuo didesnė įstaiga, tuo daugiau nuotolinių konsultacijų
Vis tik VLK negalėjo išskirti, kuriose įstaigose teikiama daugiausiai nuotolinių konsultacijų, mat skiriasi ir prisirašiusių jose pacientų skaičius, jie yra įvairių amžių grupių, turi skirtingų sveikatos problemų ir pan.
„Neišsiskiria kokios nors įstaigos, kuriose suteiktų kontaktinių apsilankymų ar konsultacijų proporcijos būtų akivaizdžiai išsiskiriančios iš bendrų tendencijų. Norėtume pabrėžti, kad gydymo įstaigose (o jų yra daugiau kaip 400) suteikiamų bendrų konsultacijų skaičius yra labai skirtingas, jas teikia skirtingų specializacijų gydytojai specialistai, todėl procentinis bendrų skaičių pateikimas nebūtų tikslus ir tinkamas“, – paaiškino VLK specialistai.
Bendrai pastebima, kad tose gydymo įstaigose, kuriose lankosi daug pacientų, jose ir nuotolinių konsultacijų skaičius bus didesnis, lyginant su tomis gydymo įstaigomis, kuriose pacientų yra mažiau.
Pagrasino patikrinimais
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvo kategoriškas – jei įstaigos toliau teiks tiek daug nuotolinių paslaugų, sulauks patikrinimų. Jo teigimu, visiškai netoleruotina, kada nėra pandemijos, o žmonės negali prieiti pas gydytojus.
„Jei yra nuotolinės konsultacijos, kam tada išvis mokomasi taip ilgai įvairių diagnostikos metodų? Galbūt yra situacijų, kai tokios konsultacijos pasiteisina, pacientas karščiuoja ir jam geriau būti namuose, ar jam reikia vaistą paskirti. Tad 20–25 proc. konsultacijų gal ir gali būti, tai padeda sumažinti eiles, bet, mano manymu, dabar tuo jau yra piktnaudžiaujama“, – vieno posėdžio metu neseniai kalbėjo jis.
SRK pirmininkas teigė, kad dabar pasitaiko net kuriozinių situacijų, kai gyvai atėjęs pas gydytoją žmogus ant durų randa tik parašytą jo telefono numerį.
„Jeigu bus įstaigų, kurios ne pandemijos metu toliau teikia daugiau kaip 30 proc. nuotolinių konsultacijų, tikrai asmeniškai prašysiu įvairių tarnybų tikrinti šių įstaigų veiklą, vadovų kompetenciją, darbo organizavimo gebėjimus. Nes matėme prieš kelis mėnesius duomenis, kad kai kurie centrai toliau teikia nuotolines konsultacijas 70–80 proc., vyresni žmonės negali prisiskambinti ir patekti net ir dienos metu atėję į polikliniką.
Štai net su kuriozu susidūriau – ant vieno kabineto radau raštelį: „Prašau, paskambinti tokiu ir tokiu numeriu, kas jau ateis su talonu“. Tai žmogus turi skambinti telefonu, kad išsikviestų gydytoją iš stacionaro ar dar kažkur. O kada prasidaro kabinetas, ten prikrauta didžiausios įrangos, kuri naudojama epizodiškai“, – dėstė A. Matulas.
Aiški tvarka, kada galima kreiptis nuotoliu
Didžiųjų šalies klinikų šeimos medicinos centrai patvirtino, kad nuotoliu teikiamų konsultacijų skaičiai siekia ir 40 proc. Jie pasakoja, kad nors dėl vizito pas specialistą pobūdžio paprastai sprendžia pas gydytojas, tačiau būti konsultuojami nuotoliu dažnai nori patys pacientai.
„Pastaruoju metu Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje pacientams suteikiama apie 30–40 proc. nuotolinių konsultacijų, o kokiu būdu bus teikiama konsultacija pacientui, sprendžia šeimos gydytojas.
Dažniausiai pacientai konsultuojami nuotoliniu būdu dėl paskirto gydymo ar paciento savikontrolės parametrų, pavyzdžiui, kraujo spaudimo, gliukozės kiekio kraujyje sekimo ar vaistų dozės korekcijos“, – komentavo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Jis pasakojo, kad klinikose nustatyta tvarka: jei pacientas, pageidaujantis nuotolinės konsultacijos, nebuvo apsilankęs pas gydytoją ilgiau nei 6 mėnesius, registruojamas tik kontaktinei konsultacijai.
„Klinikų šeimos gydytojai visada stengiasi skirti kontaktinę konsultaciją savo pacientams, o ypač tiems, kurie COVID-19 pandemijos metu vengė atvykti į gydymo įstaigą“, – pridūrė L. Valius.
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė doc. Lina Vencevičienė nurodė, kad įstaigoje teikiama 38 proc. nuotolinių ir 62 proc. kontaktinių konsultacijų.
Ji paaiškino, kad nuotolinė konsultacija pacientui, jei jo sveikatos būklė yra stabili, gali būti teikiama, kai būtina pratęsti anksčiau paskirtų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą, paaiškinti atliktų tyrimų rezultatus, skirti pakartotinius tyrimus, išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat – tokiais atvejais, kai asmeniui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, jei jis yra izoliacijoje.
„Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas, vertindamas pacientui atliktų tyrimų rezultatus, gali koreguoti gydymą, vaistų vartojimą ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas rekomenduoja pacientui, kaip stebėti savo būklę ir kokių veiksmų imtis, jai keičiantis ar blogėjant“, – vardijo L. Vencevičienė.
Pageidauja patys pacientai
Ji taip pat pažymėjo, kad kritika, neva gydytojai piktnaudžiauja ir nebenori įsileisti pacientų, visiškai nepagrįsta. „Ne gydytojai nenori įsileisti pacientų, o pacientai patys dažniau pageidauja nuotolinių konsultacijų. Šeimos medicinos centro gydytojai kaip tik skatina pacientus atvykti kontaktinei konsultacijai.
Vis tik akivaizdu, kad pandemija, kurios metu sveikatos priežiūros įstaigos visuotinai pradėjo teikti nuotolines paslaugas, pakoregavo pacientų įpročius, kurių jie nenori atsisakyti ir pandemijai pasibaigus“, – aiškino L. Vencevičienė.
Ji nurodė, kad nuotolinės konsultacijos Šeimos medicinos centro pacientui tenka laukti ne mažiau kaip 16 dienų, o kontaktiniam vizitui pas savo šeimos gydytoją galima užsirašyti ir po 3–5 dienų.
„Būtina atkreipti dėmesį, kad pacientai patys renkasi, kokios – nuotolinės ar kontaktinės – gydytojo konsultacijos jie pageidauja. Pacientus registruojantys darbuotojai negali sąlygoti pacientų pasirinkimo, nebent akivaizdu, kad pacientui būtina kontaktinė gydytojo konsultacija. Pirminė konsultacija taip pat turi būti vykdoma pacientui atvykus į sveikatos priežiūros centrą“, – dėstė šeimos gydytoja.
Ima piktnaudžiauti
Pasak jos, priežastys, kodėl pacientai labiau pamėgo nuotolines konsultacijas, akivaizdžios: pacientai taip sutaupo laiko, jiems nereikia atsiprašinėti iš darbo arba specialiai išsiruošti iš namų – bendraujama telefonu.
Be to, per pandemiją gyventojai įprato saugotis užkrečiamų ligų, todėl ir dabar nemažai pacientų vengia lankytis gydymo įstaigoje, baimindamiesi užsikrėsti.
L. Vencevičienė neslėpė, kad nuotolinės konsultacijos sutaupo šeimos gydytojų darbo laiko, tačiau gydytojai pastebi kitą dalyką.
„Pacientai ima piktnaudžiauti ir nuotolinėms konsultacijoms į medikus kreipiasi dėl visai mažareikšmių smulkmenų, dėl kurių, be jokios abejonės, vizitui pas gydytoją net nesiregistruotų, nes tiesiog būtų gaila laiko. Tokiu atveju užsitęsia nuotolinė konsultacija, nes, pavyzdžiui, pacientas, registravęsis tik pakartotinam kompensuojamųjų vaistų išrašymui, užduoda gydytojui dar daug ir kitų papildomų klausimų“, – komentavo ji.
Gydytoja pridūrė, kad vis tik nuotolinės konsultacijos metu gana dažnai paaiškėja, kad nuotoliniu būdu negalima įvertinti paciento sveikatos būklės be apžiūros ar papildomų tyrimų – pacientui būtina atvykti pas gydytoją.
Tokios paslaugos reikėjo seniai
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė atkreipė dėmesį, kad nuotolinės konsultacijos – pažangi naujovė, ypač pirminės sveikatos priežiūroje, nes šitaip galima reguliuoti pacientų srautus.
„Girdimi priekaištai, kad gydytojai „nieko nedirba“, nes prie kabinetų nėra pacientų eilių. Iš tiesų – jei prie gydytojų kabinetų nesibūriuoja pacientai, reiškia, kad gydymo įstaiga sugeba deramai paskirstyti nuotolines ir kontaktines konsultacijas“, – pabrėžė ji.
Pašnekovei antrindamas Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša tvirtino, kad nuotolinės paslaugos įstaigoje pasiteisino, mat jau seniai buvo jų poreikis.
„Pasaulyje jos seniai ir plačiai naudojamos, taigi pandemija gydytojams ir pacientams padarė paslaugą – pagaliau įteisintos nuotolinės paslaugos, kurių visi seniai pageidavo bei laukė. Aišku, tai nėra panacėja, kiekvienas būdas turi tiek savo privalumų, tiek trūkumų. Tačiau kai ji naudojama laiku ir vietoje, tai veikia“, – pastebėjo jis.
Įstaigos vadovas pasakojo, kad registruojant pacientus telefonu, jo pasiteiraujama, kokiu būdu pageidauja gauti paslaugą (nuotoliu ar atvykti į polikliniką). Situacija čia tokia pati – pacientai patys dažniau pageidauja nuotolinės konsultacijos dėl vaistų receptų pratęsimo, tyrimų komentavimo.
„Bet jeigu pacientas užsiregistravęs nuotolinei konsultacijai ir gydytojui ją teikiant, negalima įvertinti paciento sveikatos būklės, pacientas gali būti kviečiamas atvykti į polikliniką ištyrimui ir išsamesniam būklės įvertinimui“, – kalbėjo poliklinikos direktorius.
Šiuo metu Kauno miesto poliklinikoje šeimos gydytojas per pamainą turi apie 30 proc. nuotolinių konsultacijų, o eilės joms yra ilgesnės nei kontaktinei paslaugai.
Plačiau apie eiles gydymo įstaigose kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
Didžioji dalis paslaugų – kontaktinės
Antakalnio poliklinikoje tuo metu pasibaigus karantinui vaikų kontaktiniai priėmimai sudaro apie 95 proc., suaugusiųjų – net apie 84 proc.
„Pacientas gali rinktis nuotolinę konsultaciją, tačiau galutinį sprendimą, ar pacientui užtenka nuotolinės konsultacijos ar reikia atvykti, priima šeimos gydytojas“, – nurodė poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė.
Panašius skaičius pateikė ir Šiaulių centro poliklinika. „Šiuo metu šeimos gydytojai apie 80–90 proc. paslaugų teikia kontaktiniu būdu. Pas visus antro lygio specialistus – suaugusiųjų ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, gydytoją urologą, echoskopuotojus, endoskopuotoją, endokrinologus, oftalmologus, akušerius ginekologus, gydytoją neurologą, kardiologą, pulmonologą, ortopedus traumatologus ir kt., gydytojus odontologus, burnos higienistus ir pan. 100 proc. teikiamos kontaktinės paslaugos“, – komentavo direktoriaus pavaduotoja valdymui Danutė Šimkutė.
Ji taip pat patvirtino, kad pandemijos metu pacientai labiau pripratę prie nuotolinių konsultacijų ir patys jų pageidauja. „Gydytojai mieliau priima kontaktiniu būdu, surašydami bei užpildydami medicininius dokumentus“, – teigė direktoriaus pavaduotoja valdymui.
Vos 7,5 proc. šeimos gydytojų konsultacijų nuotoliu sudarė ir Klaipėdos miesto poliklinikoje, vidaus ligų gydytojų – tik 2,1 proc.
„Komandoje dirbantys ginekologai ir chirurgai teikia tik kontaktines konsultacijas. Mūsų gydytojai ir per pandemiją esant būtinumui teikė kontaktines konsultacijas. Buvo vykdoma nėščiųjų priežiūra, chirurginė pagalba, perrišimai, laboratoriniai tyrimai, gydomi lėtinių ligų paūmėjimai“, – nurodė poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.
Ji pridūrė, kad viešojoje erdvėje minimi pastebėjimai apie „tuščius“ poliklinikų koridorius labai žeidžia personalą. „Susigrūdimų nebūna dėl darbo planavimo ir priešepideminių priemonių taikymo“, – paaiškino poliklinikos vadovė.