ornitologai

Alytaus rajone esančiose Žuvinto biosferos rezervato pelkėse saulei leidžiantis ar anksti ryte galima pamatyti būrius gervių ir pasiklausyti įspūdingo jų trimitavimo. Nemažai sparnuočių jau yra išskridę į šiltuosius kraštus, o šiomis dienomis ilgam skrydžiui ruošiasi ir vieni didžiausių bei gražiausių paukščių Lietuvoje – pilkosios gervės. „Gervė – mano mylimas paukštis.

Gyvūnų globėjų rankose atsidūrė šiųmetis jūrinio erelio jauniklis. Vienas galingiausių Lietuvos paukščių toks išsekęs, kad tesveria pora kilogramų. Specialistai kol kas nežino tikslių priežasčių, kas taip nualino sparnuotį, bet spėja, kad pradėjęs savarankišką gyvenimą šis nesugebėjo susirasti grobio, o atgavęs jėgas sparnuotis keliaus į laisvę.  Gabalėlį mėsos, žuvies, krevetę, o gal midiją – štai tokį gurmanišką meniu gyvūnų globėjai siūlo naujokui – jūriniam ereliui.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Dizainerei Ieva Daugirdaitei birželio mėnuo prasidėjo nemaloniu incidentu – miške bėgiojanti moteris buvo užpulta varnos. Agresyvus paukštis prakirto galvą, teko kreiptis pagalbos į medikus.  Apie šį įvykį žinoma moteris papasakojo socialinio tinklo „Instagram“ istorijose, įrašu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.  „Šiandienos kuriozas. Miške bėgiojant mane užpuolė varnos ir prakirto galvą. Labai išsigandau.

Kasmet sužieduojantys šimtus tūkstančių paukščių ornitologai turi ir vieną svajonę – žiedus uždėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Jų lizdus aptikti kartais užtrunka net po kelis mėnesius, o norint pasiekti jauniklius tenka lipti į milžiniškus medžius. Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai žieduoja pelėdų mažylius. Specialistai sako, kad šiemet kiaušinius pelėdos sudėjo labai skirtingu metu, tad vieni pelėdžiukai jau ruošiasi savarankiškam gyvenimui, o kiti dar visai mažučiai. Pelėdoms šiemet trūko maisto, tad dėtys vidutinės. Ypač mažėja ir senų medžių, tinkamų joms perėti, tad žmonės raginami kelti pelėdoms inkilus.

Laukiniai paukščiai deda įvairiausiais raštais, spalvomis ir net dekoro elementais išdabintus kiaušinius. Tačiau sparnuočių pasaulyje kiaušiniai margi tikrai ne dėl grožio, o dėl išlikimo. Ornitologai dalija ir patarimus, kaip elgtis suradus lizdelį su kiaušinių dėtimi. Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klega Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus penktokai. Prilipę prie vitrinų stebisi, kokie laukinių paukščių kiaušiniai.

Išskirtiniai kadrai ir kelionė. Kviečiame vidury nakties kartu su ornitologais pakeliauti po Baltijos jūrą ir pasižiūrėti, kaip jie gaudo jūrinius paukščius ir juos sausumoje žieduoja bei uždeda siųstuvus. Šias paukščių rūšis lietuviai tyrinėja vieninteliai pasaulyje. Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą. Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai.

Rudenį skelbia ir vis daugiau Lietuvą paliekančių sparnuočių. Kai kurie paukščiai būriuojasi prieš didžiąją kelionę į šiltus kraštus, o nemaža dalis jau išskrido. Gamtininkai ragina nepatingėti ir leistis į palydėtuves. Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervate, vakarais laukia nuostabus reginys akims ir puikūs garsai. Tūkstančiai gervių, begalė žąsų ir kitokių paukščių ramiai ir saugiai ilsisi, maitinasi bei laukia gamtos ženklo, kai turės išskleisti sparnus ilgai kelionei.

Trečiadienis – gandrų išlydėtuvių diena, tad paskutiniai sparnuočiai atsisveikina su Lietuva ir kelia sparnus į šiltuosius kraštus. Ornitologai sako, kad didesnė dalis jų mūsų šalį paliko jau maždaug prieš savaitę, mat šiltos oro masės buvo itin tinkamos ilgam skrydžiui. Kai kurie tautiečiai neslepia – daugiau negu pusmečiui atsisveikinti su baltasparniais – liūdna. Mat kai kuriems gandrai nuo pavasario buvo tapę tikrais šeimos nariais.

Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo mažiausiai milijoną paukščių. Taip skaičiuoja ornitologai ir piktinasi, kad paukščiai žūsta dėl to, kad žmonės palieka savo gyvūnus be priežiūros, tad specialistai ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namie, o lauke vedžioti su pavadėliais. O viename Vokietijos mieste valdžia ėmėsi ir griežtesnių ribojimų – iki rugpjūčio uždraudė išleisti augintinius iš namų.

Lietuvos ornitologai pastebėjo, jog pradėjo nykti upinės žuvėdros. Salos, kuriose šie paukščiai peri, apžėlė aukšta žole, vis daugiau kranto pasiglemžia vanduo. Tad mokslininkai salas tvarko, net kuria naujas. Atėjus perėjimo sezonui ornitologai surengė ekspediciją išsiaiškinti, ar šis darbas duoda vaisių. Ornitologas Julius nuošalioje saloje, neeksploatuojamame žvyro karjere Klaipėdos rajone tyrinėja upinių žuvėdrų lizdus.

Klaipėdiečius puola varnos. TV3 žurnalistai užfiksavo išskirtinius vaizdus, kaip paukščiai agresyviai atakuoja praeivius ir net bėgančius juos persekioja. Ornitologai aiškina, kad toks elgesys šiems paukščiams natūralus, taip jie saugo savo mažylius ir dėl jų ramybės dažnai puola net žmones. Nieko neįtariantis moksleivis Klaipėdoje ramiai sau žingsniuoja per kiemą. Ir staiga jį užpuola dvi varnos. Vaikas puola bėgti. Paukščiai jį persekioja.

Ventės rago ornitologinėje stotyje neįprasta diena. Pirmadienį šviesiu paros metu į ornitologų tinklus įkliuvo net septyni apuokai. Specialistai aiškina, kad taip nutinka labai retai ir mano, jog stebi dar vieną gamtos pokytį – įprastai rudens pradžioje pasibaigianti paukščių migracija vis dar tebevyksta. Iš pirmo žvilgsnio, šie Ventės rage augantys medžiai nuo kitų nė kuo nesiskiria. Tačiau, įsižiūrėjus geriau, juose galima išvysti net 5-is ant šakų tupinčius apuokus. Štai vienas jų.

Žuvininkystės ūkis Vasaknose, Zarasų rajone, elgiasi įžūliai ir nepaiso nurodymų saugoti retų upinių žuvėdrų populiaciją. Apskųsti žuvininkai ginasi specialiai žuvėdrų nenaikinantys – tai saugomi paukščiai jiems daro šimtatūkstantinius nuostolius. Didžiulis ūkis nieko nenori girdėti ir apie saugomai rūšiai įsteigtą teritoriją. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos ilgametė ekologė Daiva Norkūnienė rodo iš paukščio skrydžio darytas nuotraukas.

Gyvūnų mylėtojų globon Klaipėdoje pateko išskirtinis Lietuvoje sparnuotis. Į Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis. Paukštis milžiniškas – sveria per penkis kilogramus, o išskėstų sparnų ilgis siekia kone du metrus. Kodėl erelis čia atsidūrė bei ką papasakojo jį apžiūrėję ornitologai? Virš Lietuvos laukų akylai stebėdamas savo valdas sklando jūrinis erelis. Jis – vienas didžiausių mūsų šalies paukščių. Nors sparnuotis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, jų populiacija pamažu auga.

Neapsikentę kasdieną paliekamų gausybės nemalonių staigmenų ant suolelių ar grindinio, Kauno valdininkai pirmiausia jas baidys plėšriųjų paukščių garsais, o pavasarį ardys lizdus. Ornitologai sako, kad šios priemonės tik laikinos, varnos tokios gudrios, kad išguiti jas bus nelengva. Bjauriai paukščių išmatomis apdergti suoleliai ir numarginti keli metrai grindinio aplink medžius ne tik Kauno, bet ir daugelio miestų realybė.

Sibiro ornitologai, stebintys erelių migraciją GPS daviklio siunčiamus signalus, susidūrė su netikėta problema: vienas iš projekte dalyvaujančių paukščių nuskrido į Iraną, iš kurio SMS žinutės kainuoja labai brangiai ir  išnaudojo visą tam skirtą metų biudžetą.

Kėdainių mieste, Dotnuvėlės upelio vagoje, pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Juodasis gandras tituluojamas kaip vienas paslaptingiausių paukščių, gūdaus miško gyventojų, tad telefone esančiu fotoaparatu jį užfiksavusi kėdainietė Dalia gali džiaugtis įamžinusi labai retą kadrą. Pamatė atsitiktinai „Vaikštinėjau Dotnuvėlės upelio pakrante, mieste, žemiau Kėdainių miesto parko užtvankos. Tuomet ir pamačiau šį paukštį.

Ornitologai su nerimu stebi gandrus – šiemet jie elgiasi bauginančiai keistai. Gandrai masiškai iš lizdų pradėjo mėtyti gandriukus. Kad iš lizdo yra išstumiamas vienas ar du silpnesni paukščiukai – jokia naujiena. Tačiau kad gandrai iš lizdo išmestų visus, jau paaugusius gandriukus – reiškinys vargiai matytas. Štai Dzūkijoje - aibės tuščių lizdų. Vienur gandrai išmetė penkis išperėtus gandriukus, kitur – keturis, kai kur likę po vieną.

Botanikai ir ornitologai jau skelbia apie pavasario pradžią: parskrendantys perėti paukščiai ir pumpurus kraunantys augalai pranašauja ankstyvą pavasarį be didelių šalnų. Apie pavasarį pirmieji praneša paukščiai – miestuose lizdus suka kovai. „Šiandien yra kovo 4 – dar kitaip liaudiškai vadinama kovarnių diena arba kovų diena. Tai yra, kuomet kovai sugrįžta į savo kolonijas ir pradeda tvarkyti lizdus, ruoštis naujam perėjimo sezonui“, - sako ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai stebi ypač nesėkmingą vasaros pabaigą gandrams. Per vasarą dėl karščio kai kurie išvis neperėjo, o išperėti jaunikliai yra per silpni ir išskristi nesugeba. Įprastai gandrų Lietuvoje jau neturėtų būti, o dabar pilni laukai. Negana to, į degalines, kavines ar kaimo parduotuves užklysta prijaukinti gandrų jaunikliai, kuriuos žmonės lesina bet kuo. Specialistai ragina jų nešerti ir gelbėti tik akivaizdžiai sužalotus gandrus.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rudeninė paukščių migracija atsikvėpti neleidžia ir Juodkrantės ornitologams. Piko metu per dieną čia sužieduojama net virš tūkstančio sparnuočių. Prie marių, ties Juodkrante, paukščius žieduojantys ornitologai sako, kad ketvirtadienis buvo viena iš tų retų dienų, kai paukščiai skrido gausiai. Iškeltose voratinklinėse gaudyklėse jų vienu metu knibždėjo net iki šimto. Tądien sužieduota per tūkstantį. „Pagrindinis dalykas – oro sąlygos.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pamario ornitologai pastebi neįprastą reiškinį: rudenį vėliau migruoti pradėję paukščiai, kai kurie – vis dar Lietuvoje. O vasarį jau laukiama pirmųjų iš šiltų kraštų grįžtančių sparnuočių. Sausį žydinčios pienės ar sužaliavęs šeivamedis jau beveik nebestebina. Kaip ir Pamaryje, Nemuno deltoje – gausūs žąsų, gulbių, varnėnų ir net pempių, paprastai žiemoti traukiančių į Prancūziją bei Ispaniją, būriai.

Nors niekuomet nebuvo pastebėta, kad laukinės papūgos kakadu naudotų kokius nors įrankius, tačiau viena nelaisvėje gyvenanti kakadu, vardu Figaro, pati išmoko pasidaryti įrankius, tinkamus maistui už narvelio pasiekti. Ji sugebėdavo ne tik atskelti narvo medienos atplaišą ar rasti tinkamą šiaudą, bet ir savo galingu snapu jį sutrumpinti taip, kad geriau tiktų riešutui pasiekti.

Rudeninė paukščių migracija netrukus baigsis, tačiau ornitologai pastebi, kad paukščiai, kaip ir žmonės, nemėgsta blogų orų. Po savaitę pūtusio stipraus vėjo, šiomis dienomis į Juodkrantėje iškeltą gaudyklę vėl masiškai skrenda sparnuočiai. Gerą dieną pro Kuršių neriją, vadinamuoju Baltijos jūros keliu per dieną praskrenda iki 3 mln. sparnuočių. Pajūrio palvėje didžioji gaudyklė iškelta jau nuo rugpjūčio pradžios. Sužieduota apie 12 tūkst. paukščių.

Jau kelios savaitės Ventės rago ornitologai žieduoja žiemoti traukiančius paukščius. Birželį prasidėjus rudeninei migracijai pirmieji mūsų šalį palieka varnėnai. Virš Ventės rago ratus suka tūkstančiai varnėnų. Vasario pabaigoje iš žiemaviečių grįžę sparnuočiai, jau traukia į šiltesnius kraštus. „Jie pradeda migruoti birželio pradžioje. Atrodo, vasara tiktai prasidėjo, ir išskrenda.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.

Šiemet dėl šiltų orų nemažai paukščių neišskrido į šiltuosius kraštus. Tačiau specialistai neabejoja, kad užėjus šalčiams sparnuočiai paliks mūsų šalį. Patekti į Nemuno deltą, kur, kaip teigia specialistai, gausu žiemoti neišskridusių paukščių, sutrukdė patvinęs vanduo. Jis semia ne tik pievas, bet ir kelius. Tačiau, pasak ornitologų, pamario pievose iki šiol – tūkstančiai sparnuočių. „Gruodžio pradžioje labai daug paukščių buvo.

Rugsėjo pradžioje Suomijoje migruojančių gervių būryje pastebėta suaugusi kanadinė gervė (Grus canadensis) Už poros dienų tas pats individas jau stebėtas Estijos šiaurinėje dalyje. Yra didelė tikimybė, kad paukščiai migruos pietų kryptimi per Lietuvos teritoriją. Todėl Lietuvos ornitologai nori atkreipti visų, šiemet skaičiuojančių, ar tiesiog stebinčių gerves žmonių dėmesį ir prašo atidžiau apžiūrėti sutinkamus gervių būrius.

Naujojoje Zelandijoje išsirito baltas kivis – tai yra didelė retenybė. Jis pavadintas Manakura. Šalies ornitologai tai vadina dideliu laimėjimu. Jie nuo 2003 metų mėgina užtikrinti kivių rūšių, kurioms gresia išnykimas, išlikimą. Tam mokslininkai kivių kiaušinius iš laukinės gamtos atsineša į veisimo centrą, kur jie yra perinami, o išsiritę paukščiukai maitinami, kol tampa pakankamai stiprūs gamtoje apsisaugoti nuo užpuolikų. Manakura išsirito gegužės 1-ąją.