Šiemet dėl šiltų orų nemažai paukščių neišskrido į šiltuosius kraštus. Tačiau specialistai neabejoja, kad užėjus šalčiams sparnuočiai paliks mūsų šalį.
Patekti į Nemuno deltą, kur, kaip teigia specialistai, gausu žiemoti neišskridusių paukščių, sutrukdė patvinęs vanduo. Jis semia ne tik pievas, bet ir kelius. Tačiau, pasak ornitologų, pamario pievose iki šiol – tūkstančiai sparnuočių.
„Gruodžio pradžioje labai daug paukščių buvo. Šimtais dirvinių sėjikų, pempių dideli būriai, varnėnų, žąsų net Nemuno deltoj daugiau kaip du tūkstančiai. Aišku, daugiausia pilkosios žąsys, viena kita želmeninė, keliasdešimt baltakakčių žąsų“, – vardija Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys. Pamaryje pastebėtos ir gulbės giesmininkės iš Suomijos, Estijos ir Rusijos, žiemoti per Lietuvą traukiančios į Vokietiją, Olandiją ar Belgiją. Taip pat – didieji baltieji garniai. Ornitolgai sako, kad matyti šiuos paukščius tokiu metu mūsų kraštuose – neįprasta.
„Svarbiausia, maistas paukščiams yra, o šalčio jie bijo. O maisto randa, jeigu sniego nėra. Žąsys žole minta daugiausia. Įšalo nėra, tad pempės, tie patys dirviniai sėjikai suranda vabzdžių. Tuo labiau, kad dabar ištvinę visur, apsemtos pievos – gulbėms irgi gerai“, – teigia V. Jusys.
Specialistai neabejoja, kad vis dėl to likę paukščiai žiemoti patrauks į šiltesnius kraštus. Pastebima: jeigu žiemos pradžia būna šilta, kovą neabejotinai sulaukiama šalčių. Sniegas ir užšalę vandens telkiniai esą paskatins sparnuočius keliauti toliau.
Ornitologas pastebi, kad šiemet rudeninė paukščių migracija baigėsi gana anksti – lapkričio pirmąją, o per metus sužieduota vos kiek daugiau nei 63 tūkstančiai sparnuočių. Daugiausiai – didžiųjų zylių. Tai gana nedaug, palyginti su ankstesniais metais.
Atsižvelgiant į orą, vasario ar kovo viduryje jau turėtume sulaukti pirmųjų pavasario pranašų – vieversių.
Marija GABRIENĖ
