migracija

Beveik 2 500 migrantų nuo birželio mėnesio sėkmingai pateikė prašymus atvykti į Vokietiją ir susirasti darbą pagal naują koalicinės vyriausybės sukurtą „galimybių kortelės“ sistemą, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nuo birželio mėnesio, kai įsigaliojo ši priemonė, leidžianti kvalifikuotiems darbuotojams atvykti į šalį ieškoti darbo, Vidaus reikalų ministerija registravo beveik 550 sėkmingų prašymų per mėnesį.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas stojo ginti planuojamos griežtos savo šalies pozicijos prieš migrantus pasienyje su Baltarusija. Pabėgėliai prie rytinės Lenkijos sienos neatsiranda spontaniškai ir atsitiktinai, lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė D. Tuskas.

Plačiai atvėrusi duris nuo Lukašenkos režimo bėgusiems baltarusiams dabar Lietuva tūkstančius jų veja lauk, nes jie kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien pernai apie pusantro tūkstančio Lietuvoje priglaustų Baltarusijos piliečių VSD pripažino keliančiais grėsmę. Kai kurie apkaltintieji žūtbūt stengiasi likti Lietuvoje, teisiasi, dalį jų tarnybos į Baltarusjią išgabeno prievarta. Vienas baltarusis, kurį tarnybos laiko grėsme valstybės saugumui, ėmė įrodinėti, kad yra nekaltas.

„Nacionalinio susivienijimo“ sąrašą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica griežtai laikosi nuomonės, kad migraciją Lietuvoje reikia stabdyti, nes dėl didelių srautų atvykėlių iš posovietinių Azijos šalių Lietuva praranda savo lietuviškumą.  Apie tai, kodėl laikosi tokios nuostatos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis V. Sinica.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.  Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Latvija prašo Lietuvos atsiųsti 10–15 pasieniečių padėti kovoti su neteisėta migracija pasienyje su Baltarusija. „Latvija paprašė 10–15 pareigūnų. Šitas skaičius ir svarstomas. Šiuo metu žiūrima kas galėtų važiuoti“, – pirmadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovė Lina Laurinaitytė. Anot jos, padėti Latvijai didžiąja dalimi būtų skiriami Lietuvos pasieniečiai, tarnaujantys pasienyje Rusija.

Praėjusią parą Baltarusijos pasienyje apgręžus daugiausia šiemet – 40 – nelegalių migrantų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad pastaruoju metu stebimas antrinės migracijos augimas, kai Vakarus iš Baltarusijos bandoma pasiekti per Latviją. „Paskutinėmis savaitėmis pradedame stebėti tendenciją, kad daugėja antrinės migracijos.

Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, įgijęs kitos šalies pilietybę, neteko vienas gyventojas. Dar vienas pilietis lietuviškos pilietybės atsisakė pats.

Gyventojų apklausa parodė, kad maždaug po trečdalį gyventojų palaiko abi Europos Sąjungos (ES) Migracijos pakto alternatyvas – migrantų priėmimą į šalį ir apie 3 mln. eurų solidarumo įnašo mokėjimą, pirmadienį paskelbė LRT. ES taryba gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva ir kitos valstybės narės kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų. Kaip skelbia LRT, „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, jog 39 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį (sausį–kovą) dėl neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos Lietuvoje buvo sulaikyta 70 užsieniečių, iš kurių 38 buvo pasišalinę iš Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų. Tuo metu balandžio pradžioje Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikyta 14 migrantų grupė – du Latvijos piliečiai, įtariama, už atlygį į Vakarų Europą neteisėtai gabeno Indijos ir Nepalo piliečius. Užsieniečiai, pirminiais duomenimis, į Latviją pateko neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Lietuva neturėtų priimti 158 šaliai pagal Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą priskirtų migrantų, o vietoje to – sumokėti 3,16 mln. eurų, sako prezidento patarėja. „Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Priėmus naujus europinius sprendimus dėl migrantų politikos, Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar kasmet priims numatytą kvotą užsieniečių, ar mokės kelis milijonus eurų paramos fondui, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Pasak jo, net ir įsigaliojus teisės aktui, valstybės narės turės dar 2 metus sprendimo priėmimui. Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles.

Baltarusijos kalėjime mirė 70-metis lietuvis, kurį Lukašenkos režimas sulaikė pasienyje paskutinę praėjusių metų dieną. Lietuvos diplomatams režimas neleido su lietuviu susitikti, slėpė detales apie jo sveikatą ir sulaikymą. O štai Lietuvoje, kovo 11-ąją įsigaliojus draudimui važiuoti automobiliais su rusiškais registracijos numeriais, muitinės pareigūnai jau sulaikė pirmąjį tokį automobilį. Tiesa, juo važiavo ne rusas, o Moldovos pilietis mašiną gabeno į Baltarusiją.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

2023 m. smarkiai sumažėjo neteisėta migracija į Didžiąją Britaniją. Statistikos tarnyba ONS ketvirtadienį pranešė, kad pernai iš viso 36 704 žmonės pasiekė Jungtinę Karalystę be galiojančių dokumentų. Tai yra trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais. Kaip ir tada, dauguma neteisėtų migrantų pasiekė šalį mažomis guminėmis valtimis perplaukę Lamanšą. Neteisėta migracija konservatorių vyriausybei yra kaip krislas akyje.

Australijos Kalėdų saloje – išskirtinis reiškinys. Ten iš miškų ir krūmynų ant šaligatvių ir automobilių kelių ėmė ropštis tūkstančiai raudonų, dešimčia kojų ropojančių krabų. Taip prasideda kasmetinė raudonųjų krabų migracija – tiesa, šiemet krabai į poravimosi šventę vėluoja mažiausiai du mėnesius. Ryškiai raudoni, beveik purpuriniai krabai skuba į didžiausią metų šventę – masines tuoktuves Indijos vandenyno skalaujamose Australijos Kalėdų salos pakrantėse.

Jungtinė Karalystė penktadienį pasirašė susitarimą su Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dėl bendros kovos su neteisėta imigracija, pranešė vyriausybė Londone. Konservatorių ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) vienu iš prioritetų prieš šiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus yra numatęs tai, kad būtų užkirstas kelias migrantams valtimis kirsti Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos.

Lietuvoje migrantų skaičius perkopė 220 tūkstančių, daugumą jų sudaro atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Nacionalinio saugumo temas nagrinėjantis laidų vedėjas Algis Ramanauskas sako, kad Lietuvai pavojingiausi Baltarusijos piliečiai ir tikina, kad valdžia padarė nusikaltimą leidusi didžiulę imigraciją. Pasak Ramanausko, didelę grėsmę kelia ir vietinė penktoji kolona, ir mūsų tautinės mažumos, galinčios bet kada prieš lietuvius atsukti ginklą prasidėjus Rusijos invazijai.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Antradienį Nacionalinio saugumo komisija (NSK) aptars, kaip mažinti piliečių judėjimo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną grėsmes. „Saugumo komisijos posėdyje bus konsoliduotai vertinami institucijų siūlymai dėl rizikų ir grėsmių, susijusių su asmenų ir prekių judėjimu per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, mažinimo“, – Eltai teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta. Šis NSK posėdis turėjo vykti praėjusią savaitę, tačiau buvo nukeltas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad imigracijos politikoje Lietuva turėtų laikytis griežtesnės arba bent vienodos pozicijos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. „Imigracijos politikoje mes turėtume laikytis griežtesnės arba bent jau vienodos pozicijos tiek rusų, tiek baltarusių atveju“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre (RESC) sakė G. Nausėda. Prezidentas teigė apie tai kalbėjęs dar tada, kai išaugo į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautai.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Geopolitinei situacijai regione nesikeičiant, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad žiemą sumažėję neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai, pavasarį vėl gali augti. „Tai, kad žiemą sumažėjo neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai, dar nereiškia, kad saugumo situacija pasikeitė. Labai tikėtina, kad pavasarį, vasarą neteisėtos migracijos veiksmai pradės vėl augti“, – Eltai teigė R. Liubajevas.

Jungtinėsė Amerikos Valstijose – naujas šiaurės-pietų karas, kuris įsiplieskė dėl milžiniškos pabėgėlių bangos. Niujorką, Čikagą, Los Andželą ir Filadelfiją užplūdo dešimtys tūkstančių migrantų iš šalies pietų. Iš viso autobusais iš pietų į šiaurę atgabenta daugiau kaip 90 000 migrantų.

Nepaisant Europos Parlamento narių raginimų, Migracijos departamentas ketina iš Lietuvos deportuoti kazachą aktyvistą Daniyarą Khassenovą. „Išnagrinėjome visą informaciją, įvertinome tiek jo pateiktus duomenis, tiek papildomą savo surinką informaciją ir konstatavome, kad jam nekyla persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje ir nusprendė nesuteikti prieglobsčio“, – BNS sakė departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį išrinkta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) Valdančiosios tarybos pirmininke. „EUAA Valdančioji taryba išrinko savo narę iš Lietuvos, ponią Eveliną Gudzinskaitę, naująja pirmininke“ , – pranešė organizacija. E. Gudzinskaitė, nuo 2015-ųjų vadovaujanti Lietuvos Migracijos departamentui, iki šiol ėjo EUAA Valdančiosios tarybos vicepirmininkės pareigas, į jas buvo paskirta šių metų kovą.

Lietuva keičia savo migrantų politikos strategiją – politikai ketina griežtinti darbo migrantų priėmimą į mūsų šalį. Migrantams teks mokytis lietuvių kalbos, o įmonėms nebus taip paprasta juos atsivežti. Ką apie tai mano verslas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė inicijavusi įstatymų projektą, kuris įpareigos užsienio piliečius, norinčius įvažiuoti į Rusiją, pasirašyti „lojalumo susitikimą“, skelbiama BBC.

Lapkritis įpusėjo, tačiau kai kurie paukščiai visai neskuba trauktis į šiltuosius kraštus. Anot ornitologų, Lietuvoje dar galima pamatyti ir tokių sparnuočių, kurie jau prieš mėnesį turėjo būti išskridę. Ir panašu, kad negreitai gamta visiškai nurims ir nutils – nors sinoptikai pranašauja šaltuką, kai kuriems paukščiams tai nė motais.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai: po 30-ies metų tautiečių liks vos 2 milijonai. Ar šimtai tūkstančių migrantų gali sustabdyti Lietuvos nykimą? Ekonominiai migrantai ir prieglobsčio prašytojai – reikalinga darbo jėga ar grėsmė visuomenės ir šalies saugumui? Šie ir kiti svarbūs klausimai nagrinėjami naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, NSGK narė, socialdemok...

Lenkijos vyriausybė pratęsė pasienio patikrinimus, kuriais siekiama pažaboti migraciją per kaimyninę Slovakiją, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango pareigūnas, oficialiam įstatymų leidiniui paskelbus, kad patikrinimai pratęsiami 20 dienų. „Šie patikrinimai duoda rezultatų“, – ketvirtadienį Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas sakė visuomeniniam radijui. Pirmą kartą Lenkija pasienyje su Slovakija kontrolę įvedė spalio 4 dieną.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį, atvykęs į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame aptariama bloko prieglobsčio taisyklių reforma, sakė, kad yra „labai aiškus ryšys tarp teroro aktų ir migracijos“. V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrija priešinasi Briuselio planui paskirstyti atsakomybę už prieglobsčio prašytojų priėmimą visame bloke arba prisidėti prie su tuo susijusių išlaidų padengimo.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) pirmadienį atidarė naują užsieniečiams skirtą Migracijos informacijos centrą – „MICenter“. „Mūsų tikslas – teikti kuo platesnį paslaugų spektrą užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą. Atidarome centrą, kur migrantai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas, čia galima bus lankyti įvairius užsiėmimus ir tiesiog leisti laiką kartu“, – pranešime spaudai sakė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) pirmadienį atidaro naują Migracijos informacijos centrą skirtą užsieniečiams „MICenter“. „Mūsų tikslas – teikti kuo platesnį paslaugų spektrą užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą. Atidarome centrą, kur migrantai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas, čia galima bus lankyti įvairius užsiėmimus ir tiesiog leisti laiką kartu“, – pranešime spaudai sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Lenkija ir Vengrija penktadienį išreiškė pasipiktinimą planuojamais Europos Sąjungos migracijos sistemos pakeitimais ir pažadėjo vetuoti pasiūlymus per Bendrijos neoficialų aukščiausiojo lygio susitikimą Ispanijoje. Trečiadienį ES šalys narės susitarė dėl paskutinės naujos politikos dėl prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų dalies.

Europos Sąjunga (ES) šalys privalo turėti teisinę bazę, kaip kovoti su instrumentalizuota migracija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Granadoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje penktadienį dalyvausiantis Lietuvos prezidentas teigė kelsiąs šį klausimą. „Diskusija yra nelengva, Lietuva visada buvo vadinamojo solidarumo šalininkė.

Vakarų Europos šalys ir JAV susiduria su atgijusiu migrantų antplūdžiu. ES šalyse jau kalbama apie nuo 2015-ųjų nematytą antplūdį, o JAV taip pat nespėjama susidoroti su nuolatiniu nelegalių migrantų srautu iš Lotynų Amerikos šalių, nepaisant J. Bideno priimtų priemonių. Migracija į Vakarų šalis, praėjus COVID-19 ribojimų visame pasaulyje periodui, vėl įgauna pagreitį.

Maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių šią savaitę sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies. Migracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.

Beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir čia šeimą sukūręs baltarusis Vitalijus Mazurinas buvo vejamas iš Lietuvos. Saugumo departamentui jis prisipažino kadaise tarnavęs Lukašenkos kariuomenėje, todėl jį pareigūnai įvardijo kaip grėsmę Lietuvai. Pats vyras dievagojosi – su Baltarusija ir Rusija jokių ryšių nepalaiko, o Kaune jau yra vedęs lietuvę, dirba, iš banko gavęs paskolą nusipirko butą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai trečiadienį rengia bendrą posėdį, skirtą aptarti imigracijos procesams ir tendencijoms. Posėdis bus uždaras.

Per paskutinį šimtmetį Rusijoje nebuvo tokio intensyvaus bėgimo iš šalies dėl politinių įvykių, kaip po Vladimiro Putino paskelbto karo Ukrainai. Pastarųjų pusantrų metų politinė migracija buvo didžiausio masto nuo pat 1920-ųjų, rašoma „The Economist“. Per visą V. Putino valdymo laikotarpį (iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios) Rusiją paliko 1,6-2 mln. žmonių, skelbiama „Rosstat“ – oficialiame Rusijos statistikos šaltinyje. Po įsiveržimo į Ukrainą – dar apie pusę šio skaičiaus.

Migracijos departamento pareigūnams susiduriant su dideliu krūviu ir mažomis algomis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako didinanti užmokesčio fondą ir žada siūlyti papildomą finansavimą įstaigai kitąmet. Šią savaitę išplatintame profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime nurodoma, kad nesprendžiant darbuotojų algų didinimo ir jų trūkumo pašalinimo klausimų, rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas, „kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą.

Britai nusprendė, kad jiems atsibodo iš biudžeto mokėti už imigrantų kambarius viešbučiuose ir prižiūrėti, kad atvykėliai nekeltų problemų vietiniams. Tad sugalvojo juos apgyvendinti milžiniškoje baržoje. Spygliuota tvora, niūrokos sienos, aplinką stebinčios kameros ir metalo detektoriai koridoriuose – tai ne kalėjimas, o naujausi imigrantų namai Jungtinėje Karalystėje.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Birželio 22-ąją Kongo pilietis pabandė kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną „Kamenyj Log“ patikros punkte. Vyras pateikė svetimą pasą, tikėdamasis prasmukti į Lietuvą, o iš ten – į išsvajotąją Vokietiją. „Sulaikytojo teigimu, jis yra Kongo pilietis ir studijuoja Baltarusijoje. Užsienietis paaiškino, kad tikėjosi patekti į Vokietiją ir gauti ten pabėgėlio statusą, tačiau jo dokumento galiojimo laikas baigėsi.