„Paskutinėmis savaitėmis pradedame stebėti tendenciją, kad daugėja antrinės migracijos. Kai į Latviją iš Baltarusijos neteisėtai patekę arba apgyvendinti, pasiprašę prieglobsčio užsieniečių registracijos centre asmenys per Latvijos–Lietuvos vidaus sieną bando pasiekti Lietuvos–Lenkijos sieną ir vykti į Vakarus“, – BNS sekmadienį nurodė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, latviškasis antrinės migracijos kelias išryškėjo pernai, 2024-ųjų pirmą pusmetį jos buvo sumažėję, bet „dabar vėl stebimas tas dalykas“.
Pasak G. Mišučio, Latvija dar nėra iki galo įrengusi pasienio apsaugos infrastruktūros, kokią turi Lietuva, tuo metu Lenkija šiuo metu labai sustiprinusi savo sienos saugą.
„Sustiprinimas, ypatingi veiksmai vienoje iš trijų valstybių gali sukelti ieškojimą ten, kur lengviau patekti, turiu omeny Latviją“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Jis pažymėjo, kad 40 per parą apgręžtų migrantų yra rekordinis šiemet skaičius, bet nuo 2024-ųjų pradžios iš viso užkardytas tik kelių šimtų nelegalų patekimas į šalį, „tad kažkokio didelio lūžio negalima įžiūrėti“.
G. Mišučio duomenimis, šeštadienį migrantai į Lietuvą bandė patekti dviem grupėmis. Vieną jų sudarė 29, kitą – 11 žmonių. Trys asmenys turėjo asmens dokumentus, visi prisistatė esantys iš Somalio ir Irano.
„Abu atvejai užfiksuoti Ignalinos rajone, kur siena eina upe, kurios yra gana pelkėti krantai. Aplinka yra sudėtinga gamtiniu požiūriu, tai toje vietoje nebuvo pastatytas fizinis barjeras, ten nėra galimybių pastatyti stacionarų įrenginį“, – sakė VSAT atstovas.
„Bet, kaip ir visa siena su Baltarusija, yra kontroliuojama sienos stebėjo sistemomis. Tai iš karto tiek vienu, tiek kitu atveju atklydę migrantai buvo užfiksuoti, atlikti visi tokiais atvejais būtini veiksmai“, – pridūrė jis.
VSAT žiniomis, medicininės pagalbos migrantams nereikėjo, jie jautėsi gerai. Dešimčiai asmenų buvo įteikti humanitariniai paketai su daiktais, reikalingais išgyventi gamtoje, ir maistu, likusieji šių paketų atsisakė.
„Dalis jų jau buvo bandę patekti į Lenkiją, jau buvo apgręžti. Netrumpai gyveno Baltarusijoje, Rusijoje. Dabar buvo bandymas prasibrauti per Lietuvą. Ir turime informacijos, kad su Baltarusijos tarnybų žinia tai buvo vykdoma“, – nurodė G. Mišutis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos fizinis barjeras ir stebėjimo sistemos, dengiančios Baltarusijos pasienį, turi atgrasymo efektą, bet situacija „pasikeisti gali per gana trumpą laikotarpį, jeigu atsiras valstybinių institucijų, kurios imsis tą daryti“.
Šiemet VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido patekti 333 neteisėtiems migrantams, tai kur kas mažesni skaičiai nei ankstesniais metais.
G. Mišučio duomenimis, Latvijoje per šiuo metus fiksuota dešimtkart daugiau bandymų nelegaliai kirsti sieną, Lenkijoje – 21 tūkstantis.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai jo organizavimu kaltina Minską. Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų.
