Reforma apima greitesnį neteisėtai atvykusių asmenų patikrinimą, sulaikymo centrų pasienyje kūrimą, greitesnį asmenų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, išsiuntimą ir solidarumo mechanizmą, kad būtų sumažinta našta pietinėms Europos šalims, į kurias plūsta dideli migrantų srautai.
Ilgoms deryboms vadovavusi Ispanija, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Pasiektas politinis susitarimas dėl ES naujo migracijos ir prieglobsčio pakto penkių failų.“
M. Schinas sakė: „Nueitas ilgas kelias [...]. Tačiau mums pavyko. Europa pagaliau ima veikti dėl migracijos.“
EK pirmininkė Ursula von der Leyen pridūrė, kad migracija yra bendras Europos iššūkis ir kad šiandienos susitarimas sudarys sąlygas spręsti jį drauge.
Vokietija sveikino ES susitarimą dėl bloko migracijos įstatymų reformos ir sakė, jog jis užtikrins, kad naujojo prieglobsčio sistema būtų įgyvendinama teisingai ir tvarkingai.
„Susitarimo dėl Europos bendros prieglobsčio sistemos skubiai reikėjo ir jau seniai“, – sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Susitarimą dar turi oficialiai patvirtinti 27 bloko šalims atstovaujanti Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas.
Migracijos klausimas pastaraisiais metais Europoje tapo politiškai opesnis, keliose šalyse narėse, įskaitant Italiją, Švediją ir Nyderlandus, iškilus nacionalistinėms antiimigracinėms partijoms.
Derybose siekta tokio susitarimo, kuris veiktų ir kurį būtų galima priimti prieš dabartinės sudėties EP kadencijos pabaigą 2024 metų birželį.
Tačiau dešimtys migrantams padedančių labdaros organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Oxfam“, „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“, kritikuoja pakeitimus ir atvirame laiške nurodo, kad šiuo paketu bus skurta neveikianti ir žiauri sistema.
Greitesni patikrinimai
Pertvarkymas, grindžiamas prieš trejus metus pateiktu pasiūlymu, nepakeis dabartinio principo, kad pirmoji ES šalis, į kurią patenka prieglobsčio prašytojas, yra atsakinga už jo atvejį.
Tačiau siekiant padėti šalims, į kurias atvyksta daug migrantų, pavyzdžiui, Italijai, Graikijai ir Maltai, atsiras privalomo solidarumo mechanizmas.
Tai reikš tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti migrantus, ji turėtų skirti finansinį ar materialinį indėlį priimančioms šalims.
Planuojama reforma taip pat siekiama paspartinti prieglobsčio prašytojų patikrinimą, kad tuos, kas negali gauti prieglobsčio, būtų galima greitai išsiųsti atgal į kilmės ar tranzito šalis.
Ši procedūra, kuriai reikės įsteigti sulaikymo centrų prie sienų, bus taikoma nelegaliems migrantams, atvykstantiems iš šalių, kurių piliečių daugiau kaip 80 proc. prašymų suteikti prieglobstį yra atmetama.
EP gavo garantijų, kad šeimos su mažais vaikais turės adekvačias sąlygas ir kad bus stebima, kaip laikomasi migrantų teisių bei užtikrinamos nemokamos teisinės konsultacijos, naujienų agentūrai AFP sakė europarlamentarė Fabienne Keller.
Taip pat siūlomas atsakas tiems atvejams, kai atvykstančių migrantų srautas smarkiai išauga, kaip 2015–2016 metais, kai į ES atvyko per 2 mln. pabėgėlių, pirmiausia iš karo apimtos Sirijos. Tokiais atvejais prieglobsčio prašytojų apsaugos priemonės galėtų būti apribotos.
Šiuo metu į ES vėl atvyksta daugiau nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ užregistravo daugiau kaip 355 tūkst. neteisėto sienos kirtimo ir atvykimo į bloką atvejų – tai 17 proc. padidėjimas.
Šiemet prieglobsčio prašytojų skaičius gali viršyti milijoną, nurodo ES prieglobsčio agentūra.
