Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. Daugeliu atvejų to priežastis – Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimas, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Anot VSD vadovo, tai lemia, kad yra surenkama daugiau žvalgybinės informacijos.
„Matote, visą laiką žvalgybinis procesas nėra kaip kažkokia stovinti bala, kur tu vieną kartą priimi sprendimą ir jis galioja amžiams. Taip nėra – yra surenkama daugiau žvalgybinės informacijos, surenkama kažkokių aplinkybių ir, matyt, to pagrindu ir atimami tie leidimai gyventi“, – laidai „BNS Akiratyje“ teigė D. Jauniškis.
Ar tokie atvejai iš tiesų dažnesni, VSD vadovas teigia negalintis pateikti statistikos, bet patikina, kad „jie vyksta“.
Atskleidė, kaip Baltarusijos tarnybos verbuoja žmones
Anksčiau D. Jauniškis yra sakęs, kad Baltarusijos KGB veikimas Lietuvoje yra pasiekęs istorines aukštumas. Anot jo, tai pasireiškia suaktyvėjusiu Baltarusijos spectarnybų veikimu.
„Aš suprantu, kad Baltarusijos opozicija spectarnyboms visada buvo taikinys, visą laiką buvo matoma kaip grėsmė, bet pastaruoju metu mes matome tą tokį labai stiprų suintensyvėjimą. Po 2020 metų vadinamos revoliucijos, kai vis dėlto Baltarusijos diktatorius nusprendė, kad jam pakeliui yra su kitais diktatoriais šitame gyvenime, mes matome labai stiprų suaktyvėjimą Baltarusijos spectarnybų“, – kalbėjo žvalgybos institucijos direktorius.
Baltarusijos spectarnybų aktyvumas, pašnekovo teigimu, pasireiškia visur, ne vien Lietuvos valstybėje. D. Jauniškis apibūdino, kaip dažniausiai yra verbuojami žmonės.
„Pirmiausia, tai yra žmonių, kertančių sieną, patikros, tai yra skaitmeninio turinio „nusiėmimas“ – telefonų patikra, duomenų nusirašymas, tam tikros apklausos, bandymai verbuoti. Lygiai tas pats ir Lietuvoje vyksta, tik tas vyksta, žinoma, ne viduje, tas vyksta per socialinius tinklus – „Telegram“ ar kitus, yra pasiekiami, išsiaiškinami adresai tų opozicijos atstovų esančių ar įmonių darbuotojų, esančių čia.
Ir prasideda iš pradžių lengvas spaudimas, kad mes jums palengvinsime sąlygas grįžti į Baltarusiją, pavyzdžiui, jūsų giminaičiams padėsime, bet jūs turėtumėte tada bendradarbiauti, teikti informaciją apie Lietuvos Respubliką, opozicijos atstovus, esančius čia, nes kitu atveju mes atimsime jūsų pasus – įvairių grasinimų sulaukia“, – paaiškino VSD direktorius.
Lietuvos žvalgyba yra fiksavusi atvejų, kai asmuo, pristatęs opozicionieriumi ir pabuvęs pusę metų Lietuvoje, grįžo į Baltarusiją, o po to apjuodino ir opoziciją, ir Lietuvą.
„Čia, sakyčiau, toks akivaizdus pavyzdys, bet yra faktų, tam tikrų fiksuota dalykų, kai tos verbuotės įvyko. Ir yra žinių, kad yra bendradarbiaujama“, – pažymėjo D. Jauniškis.
Vis dėlto Lietuvoje bylų dėl šnipinėjimo neužvedama daugiau, nes tie žmonės grįžta į Baltarusiją. Tačiau ateis laikas, bus ir bylos, sakė D. Jauniškis.
Ragina riboti migraciją iš Baltarusijos
Žvalgyba atkreipia dėmesį į didelius migrantų iš Baltarusijos srautus – per metus į Lietuvą atvyksta 17 tūkst. ne opozicijos atstovų, o ekonominių emigrantų. Stebėti jų veiklą Lietuvoje mūsų tarnybos ne visuomet yra pajėgos, todėl VSD pasisako už migracijos srautų ribojimą.
„Tai mes atkreipiame dėmesį, kad mums reikėtų apgalvoti, kaip šitą procesą stabdyti. Kiek žinau, dabar yra gerų iniciatyvų, taip pat ir Seime, kur iš tikrųjų tas tinka, kai yra tiesiog apribojimai, paliekant humanitarinius, sakykim, koridorius arba priimant kvalifikuotą darbo jėgą čionai, bet atsisakant žmonių, kurie kelia rimtų rizikų“, – interviu kalbėjo D. Jauniškis.
Tiesa, pats migracijos mastas grėsmės saugumui nekelia, kol galima patikrinti, kas yra atvykę asmenys, ar jie bus lojalūs Lietuvos Respublikai ir atliks savo pareigą ir darbus teisėtai, nesiims kriminalinių, žvalgybinių veiksmų.
Kitaip tariant, VSD nėra prieš migrantus iš Baltarusijos, bet įspėja dėl galimų rizikų.
„Žinoma, VSD nėra ta institucija, kuri pasako, kad ne ne, jokiais būdais mes čia neturime turėt imigrantų – mes to nesakome. Mes puikiai suprantame ir verslo poreikius, ir reikalingumą tų žmonių. Bet mes sakome, kad yra kontržvalgybinių rizikų, su kuo valstybė greitai nebesusitvarkys ir arba mes tada (...) ryškiai stipriname tarnybų pajėgumus, o tas procesas yra pakankamai ilgas ir labai brangus, arba mes imamės tam tikrų priemonių, kad stabdytume tą didėjimą diasporų“, – pažymėjo D. Jauniškis.
Siekdami sumažinti imigracijos srautus, keli konservatoriai gruodžio pradžioje registravo įstatymo pataisas, siūlant griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams. Išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.
Šiems siūlymams sako pritariantis ir D. Jauniškis.
„Žinoma, kad pritariu, kadangi aš esu jėgos struktūros atstovas ir mano pareiga yra apsaugoti Lietuvos valstybę nuo kontržvalgybinių grėsimių. Aš visada už tas priemones, kurios būtų labiau drastiškos, kad sumažintume riziką mūsų piliečiams“, – sakė jis.
Vis tik valdančiųjų lyderiai tvirtina, kad dėl šių siūlymų reikalinga išsamesnė diskusija.
