„Dabar ruošiamas labai didelis migracijos paketas, kuriame galėtų atsirasti tam tikri pokyčiai dėl, tarkime, galimo sienos uždarymo, kaip šiandien tai taiko Suomija arba Lenkija. Mes žiūrime dabar, analizuojame šitų dviejų valstybių praktiką, kada būtent pasikartoja tokie įvykiai, pasieniečių užpuolimai, galima, panaudojant tarkime Vyriausybės sprendimą, įvesti tam tikrus ribojimus priimti prašymus dėl prieglobsčio“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė V. Kondratovičius.
Jo teigimu, tai verčia svarstyti situacija Lenkijoje, kur fiksuoti migrantų išpuoliai prieš pasieniečius.
„Mes matome, kad tos priemonės, kurios buvo tinkamos porą metų ar praeitais metais, gali būti netinkamos šiandien, todėl mes turime turėti galimybę reaguoti atitinkamai, imti geresnes praktikas ir analizuoti situacijas kitose valstybėse. Automatiškai mes turime ruošti ir mūsų teisės bazę, labai svarbu, kad teisės bazė būtų tinkama tam, kad ateityje iškilus grėsmėms mes būtume pasiruošę“, – kalbėjo ministras.
Šiemet į Lietuvą iš viso neįleisti 229 neteisėti migrantai. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.
Kaip skelbė BNS, migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 23 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bando ne po kartą.
Suomijos vyriausybė 2023 metų pabaigoje nusprendė uždaryti visus sienos su Rusija perėjimo punktus, kai per tris mėnesius, netrukus po to, kai tapo NATO nare, į šalį atvyko daugiau kaip 1,3 tūkst. migrantų iš trečiųjų šalių, neturinčių tinkamų dokumentų ar vizų.
Šios šalies parlamentas parlamentas pernai liepą priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktą, pagal kurį pasieniečiams tam tikromis aplinkybėmis būtų leidžiama pasienyje nepriimti prieglobsčio prašytojų.
