Rudeninė paukščių migracija netrukus baigsis, tačiau ornitologai pastebi, kad paukščiai, kaip ir žmonės, nemėgsta blogų orų. Po savaitę pūtusio stipraus vėjo, šiomis dienomis į Juodkrantėje iškeltą gaudyklę vėl masiškai skrenda sparnuočiai.
Gerą dieną pro Kuršių neriją, vadinamuoju Baltijos jūros keliu per dieną praskrenda iki 3 mln. sparnuočių. Pajūrio palvėje didžioji gaudyklė iškelta jau nuo rugpjūčio pradžios. Sužieduota apie 12 tūkst. paukščių. Pirmiausia išskrido vabzdžialesiai – devynbalsės, pečelindos.
„Tai tolimieji migrantai, kuriems kelias tolimas. Jie žiemoja Afrikoje. Dar liko grūdlesiai. Daugiau dabar migruoja zylės, ir grūdus, ir vabzdžius lesantys paukščiai. Bet kai kurie – kikiliai, alksninukai ir sniegenos – migruoti pradėjo dar tik prieš kelias dienas“, – kalbėjo Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjas Vytautas Pareigis.
Pasak ornitologo, paukščiai, kaip ir žmonės, nemėgsta prastų orų, todėl savaitę pūtęs stiprus vėjas ir lietūs buvo pristabdę paukščių migraciją. Kai pučia pietrytys, praskrenda paukščių virtinės. Pro pajūrį į šiltus kraštus daugiausia migruoja paukščiai iš Karelijos, Suomijos, šiaurinės Rusijos dalies. Lietuvos sparnuočiai sudaro nedidelę dalį.
Draugiškiausios, anot ornitologų, ilgauodegės zylės. Jei vienos patenka į tinklus, kitos laukia, kol šios išsivaduos.
Žiemoti iki Centrinės Europos traukia ir mažieji apuokai.
„Pernai vien mes savo gaudyklėje pagavome virš dviejų šimtų, latviai Papėje – apie tris šimtus. Šiemet kol kas esame pagavę apie 70 mažųjų apuokų“, – teigė V. Pareigis.
Mažieji apuokai gaudomi sutemus, gilyn į tinklą viliojami guminiu žaislu, imituojančiu pelės balsą.
Rudeninė sparnuočių migracija baigsis lapkričio viduryje.
Marija GABRIENĖ
