Nors niekuomet nebuvo pastebėta, kad laukinės papūgos kakadu naudotų kokius nors įrankius, tačiau viena nelaisvėje gyvenanti kakadu, vardu Figaro, pati išmoko pasidaryti įrankius, tinkamus maistui už narvelio pasiekti.
Ji sugebėdavo ne tik atskelti narvo medienos atplaišą ar rasti tinkamą šiaudą, bet ir savo galingu snapu jį sutrumpinti taip, kad geriau tiktų riešutui pasiekti.
Kokiu būdu paukštis sugalvojo, kaip padaryti ir panaudoti įrankius, lieka neaišku – kitos kartu gyvenančios papūgos to nedaro, tačiau tai įrodo, kad novatoriško elgesio evoliucija turi daug neatskleistų paslapčių.
Kaip teigia ją stebintys mokslininkai, kartą Figaro žaidė su nedideliu akmenuku, kuris iškrito už narvo grotelių. Po kelių nesėkmingų mėginimų pasiekti akmenuką snapu, ji atlaužė gabaliuką narvelio medienos ir ėmė jį trumpinti taip, kad tiktų akmenukui pasiekti.
Vien tai, kad ji ėmė naudotis įrankiu, labai nustebino, tačiau dar labiau nustebino tai, kad ji neieškojo reikiamo ilgio šiaudo ar pagaliuko, o pati pasidarė tinkamą įrankį.
Vienas iš tyrimo autorių Oksfordo universiteto profesorius Aleksas Kacelnikas (Alex Kacelnik) teigia: „Figaro elgesys įrodo, kad net jei gyvūnas niekada nenaudojo jokių įrankių, jei tik jis smalsus, sugeba spręsti problemas, turi didesnes smegenis, jis gali ne tik pasirinkti, bet ir pasidaryti įrankius iš greta esančių daiktų ir juos pritaikyti, pasikeitus sąlygoms – pavyzdžiui, sutrumpinti, jei jis per ilgas maistui pasiekti. Įdomu, kad kai kakadu pasidarė ir panaudojo savo pirmąjį įrankį, vėliau atrodė, kad ji tiksliai žino ką reikia daryti ir nedvejojo“.
