O viename Vokietijos mieste valdžia ėmėsi ir griežtesnių ribojimų – iki rugpjūčio uždraudė išleisti augintinius iš namų. Pažeidėjams gresia 500 eurų bauda, o jei žmogaus katė nužudytų vieną retos rūšies paukštį, šeimininkui tektų pakloti net 50 tūkstančių eurų.
Internete – gausybė vaizdo įrašų, kur žmonės fiksuoja, kaip jų naminės katės užsipuola paukščius. Viename jų matyti, kaip gudrus katinas tyliai sėlina prie žvirblio. Nors paukštukas ilgai jo nepastebi, klastingas naminio plėšrūno planas nepavyksta, ir paukštis išneša kudašių sveikas.
Ir išties, kartais mūsų murkiantiems, valdomiems instinktų draugams, paukščių sugauti nepavyksta. Bet dažnai medžioklė baigiasi ir, kai katinas negailestingai sučiumpa paukštį. Paukščius, kuriems iš nasrų ištrūkti nepavyksta, sudrasko. Dažnai savo laimikį katės parneša ir namo.
Lenkijoje paskaičiuota, kad per metus katės nužudo apie 135 mln. paukščių, Vokietijoje – 55 mln., Anglijoje – 55 mln., Amerikoje – 2,5 mlrd., o Australijoje – net po mln. į dieną.
Lietuvoje nėra statistikos, kiek paukščių per metus nugalabija katės. Tačiau yra preliminarūs skaičiavimai remiantis kitų šalių patirtimi. Ornitologai sako, kad per metus mūsų šalyje taip žūsta mažiausiai 1 mln. paukščių.
Pasak ornitologo Mariaus Karlono, daugiausia žalos pridaroma pavasarį, kai yra paukščių jauniklių metas ir jie tiek medžiuose, tiek iškritę iš lizdų – lengvas grobis katėms.
„Reikia suprasti vieną svarbų dalyką – naminė katė nelygu laukinei gamtai. Ir kyla pagrindinis konfliktas žmonėms. Jie sako, na, taigi katė sugavo paukščiuką, lapė irgi sugauna ir vanagas nusineša, tai natūralus procesas. Ne, naminė katė yra veislė, yra žmogaus kūrinys, išplatintas po visą pasaulį ten, kur katės niekada negyveno“, – aiškina M. Karlonas.
Dėl to, kad naminės katės puola paukščius, kalti ir žmonės, kurie palieka jas be priežiūros.
„Reikėtų gyventojams suprasti, kad katė yra domestikuotas gyvūnas, ir laikyti jį viduje, kaip laikome šunis viduje, juos vedžiojame pavadėliu, jei norime išeiti, žalos pačiam gyvūnui nedarom. Didžioji dalis kačių yra visiškai nekontroliuojamos – arba jos gyvena prie namų, lauke ir eina medžioja peles, paukščiukus. Arba jos išleidžiamos, ryte išleidžiamos, vėliau pareina ir uždaromos namuose“, – kalba gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Gyvūnų laikymo taisyklės neleidžia gyvūno palikti vieno, be priežiūros. Už tai gresia baudos nuo 50 iki 150 eurų, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų.
O Vokietijoje, Voldorfo mieste, kačių savininkams uždrausta nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos išleisti augintinius iš namų. Taip bandoma apsaugoti retą paukščių rūšį – kuoduotąjį vieversį.
Savininkams gresia 500 eurų bauda, jei jų katė bus rasta lauke klaidžiojanti viena, tačiau bauda gali siekti ir 50 000 eurų, jei jų augintinis sužalotų ar nužudytų kuoduotąjį vieversį.
Ornitologas didinti baudų Lietuvoje nesiūlo, tačiau sako, kad visuomenę apie šią problemą šviesti būtina, kad žmonės sąmoningai, bent pavasarį, kates laikytų namie, o norėdami pavedžioti – tą darytų su pavadėliais.
„O tam tikrose teritorijose, kuri peri retos paukščių rūšys, tai pavyzdžiui, pas mums Nemuno delta, ar Žuvinto apylinkė yra alternatyva to, kur peri ypatingai reti paukščiai, tai būtent aplink tas teritorijas, turėtų būti draudžiama laikyti kates, keliuose kaimuose, iš kurių jos eina į tas pievas ir gaudo tuos paukščius“, – kalba M. Karlonas.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie pasakoja:
„Su mano kate yra problema, aš kaip tik prieš dvi savaites išvažinėjau iš namų ir mūsų katė tiesiog, aš, man pasirodė, kad ten žiurkė, kol pasirodė, kad ten vargšas paukštelis buvo, ir čia šiaip Lietuvoj ne tiek didelė problema, bet girdėjau Australijoj didelė problema.“
„Gyvūną, kuris yra judrus, laikyti tokiu gražiu metu laiku namie yra, šiaip apmaudu, bet, jei tai prevencija, galbūt.“
„Katinas vaikšto kur nori ir kaip nori. Jei nori kažką sudraskyt. Paukščiukams irgi reikia prižiūrėt savo galvą.“
„Gyvent reikia, čia gi jų medžioklė, katinų.“
„Šeimininkai atsakingi už kates, už visus gyvūnus.“
„Aš manau, kad disciplina visada nepakenkia.“
„Pirmas dalykas, ko ėmėsi jau kažkurios tai institucijos, ir Vyriausybė – gyvūnų čipavimas, kad žinotume kieno gyvūnai tai daro, tai visi gyvūnai turi būti sužymėti, ir kad būtų aišku, kieno gyvūnas tai daro, negalima laikyti palaidų gyvūnų. Už tai yra bauda“, – teigia aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso yra daugiau nei pusė milijono kačių. Daugelis jų neturi šeimininko, tad net norint nuo jų apsaugoti paukščių nepavyks. Šiuo atveju problemą spręsti šiek tiek padeda tik beglobių gyvūnų dauginimosi mažinimas. Tam kiekvienais metais nuo pavasario iki šalčių vykdoma programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“.
