Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klega Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus penktokai. Prilipę prie vitrinų stebisi, kokie laukinių paukščių kiaušiniai.
O apžiūrėję eksponuojamas ir 27 paukščių bei jų dedamų kiaušinių išdidintas nuotraukas – išsirenka gražiausius:
„Man labiausiai patiko šelmeninės kregždės, jie kažkuo panašūs, bet ir išskirtiniai, ir gražiai, kaip nudažyti margučiai.“
„Pilkojo garnio labai primena margutį, nes jis yra toks žalias šviesiai, labai gražus man, pastelinės spalvos.“
„Naminio žvirblio, nes jis turi raštus gražius.“
„Kranklio kiaušinis yra kaip ir mėtinės spalvos,ir su juodais taškeliais.“
Ir išties, paukščiai jau sudeda labai skirtingų spalvų ir su gausybe dėmelių kiaušinius. Ir margi jie tikrai ne dėl grožio, o dėl išlikimo.
„Paukščiai, kurie peri smėlio žvyro salose, tai įvairūs tilvikai, žuvėdros, kirai. Jų kiaušinių raštas pritaikytas prie smėlio, akmenukų spalvos. Jei tai paukščiai, kurie peri krūmuose, medžiuose, tai neretai tas raštas susilieja su medžio, žievės fragmentais“, – aiškina ornitologas Saulius Rumbutis.
Atvirose vietovėse perinčių paukščių kiaušiniai pastelinių spalvų: rusvi, melsvi, pilkšvi. Gamta – sumani kūrėja, kiaušinius išdabina įmantriais raštais.
„Startos geltonosios, nendrinės startos labai gražiai išmargina kiaušinius, turi tokį siūlinį raštą. Galime turėdami vaizduotę įžvelgti įvairiausių dalykų, gali būti ir kryželis, gali būti ir žmogaus veido dalis. Čia kažkoks dobilo lapelis... Kitas čia gal gali matyti driežą su ilga uodega“, – kalba S. Rumbutis.
O kormoranų kiaušiniai – išskirtiniai. Melsvos spalvos lukštas atrodo lyg dekoruotas įvairiomis aplikacijomis.
„Dėl didelio kiekio kormorano organizme kalkinių medžiagų, kurių gauna rydami visą žuvį su visais kaulais ir žvynais ir suvirškindami tai, dėl to netgi dedant kiaušinius ant kormorano kiaušinio yra tam tikros kalkinės dėmės, labai savotiškai atrodo ir ko neturi kitų paukščių kiaušiniai“, – pasakoja S. Rumbutis.
O savų vaikų neauginančios gegutės palaidūnės – tikros gudruolės, dėdamos kiaušinius į svetimą lizdą įtėvius dar ir apmauna.
„Gegutė specializuojasi – atskiros gegutės dėti į tam tikrų paukščių kiaušinių lizdus ir gegučių tie kiaušiniai skiriasi savo spalva, kartais net ir dydžiu, pritaiko prie to šeimininko esamų kiaušinių lizde“, – kalba S. Rumbutis.
Įpusėjus pavasariui įsisiūbuoja ir paukščių perėjimo sezonas, vis daugiau sparnuočių tupia į lizdus ir rūpinasi giminės pratęsimu. O sudeda labai skirtingą skaičių kiaušinių.
„Plėšriųjų būna nuo vieno iki penkių. Kuo daugiau paukščių žūna, tuo jie deda daugiau kiaušinių, tokie smulkūs paukščiai, kaip žvirbliai, zylės kartais dvi–tris vadas žuvus dėtims deda“, – sako ornitologas Deivis Dementavičius.
Tad ornitologai ragina žmones gamtoje elgtis atsakingai.
„Radus paukščio lizdą reiktų kuo greičiau pasišalinti, neimti, nečiupinėti kiaušinių, nelaužyti šakų aplinkui, kad išliktų kuo natūralesnė jų aplinka. Nes paukščiai pabaidyti gali negrįžti į lizdą arba, kai jie nebus lizde, gali plėšrūnai surasti tą lizdą – varniniai paukščiai, kiaunės, katės – ir sunaikinti kiaušinius“, – teigia D. Dementavičius.
Šiuo metu kiaušinius jau sudėję jūriniai ereliai, pelėdos ir krankliai. O iš viso Lietuvoje peri apie 200 paukščių rūšių.
.jpg)
