moksleiviai

Intensyvus eismas prie mokyklų ne retai tampa opia problema tiek mokyklų administracijoms, tiek saugaus eismo specialistams, juk, iš pirmo žvilgsnio, skuodžiantys automobiliai ir taip pat dažnai palakstyti netinkamose vietose mėgstantys vaikai – tikras receptas nelaimei. Neramina ir tai, jog iš visų eismo dalyvių, Lietuvoje avarijos metu didžiausią riziką žūti turi būtent pėstieji.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Nuo rytdienos sostinės pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų. Savivaldybės Tarybos sprendimu, rugpjūčio 15 dieną įsigalioja  nauja 365 dienų terminuoto bilieto rūšis, skirta Vilniaus pirmų-ketvirtų klasių moksleiviams. Pradinuko bilietą bus galima įsigyti visose įprastose platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu, taip pat internetu svetainėje mano.vilniustransport.lt bei mobiliojoje programėlėje m.Ticket.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.

 Daugiausiai abiturientų šiemet renkasi socialinius ir medicinos mokslus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, iš šiuo metu 29,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus, o ketvirtadalis - su medicina susijusius mokslus, pranešė LNK televizijos žinios. „Natūralu, geri atlyginimai, įsidarbinimo galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai geros.

Vienoje Kauno katalikiškų mokyklų užsimezgę artimi santykiai tarp lietuvių kalbos mokytojos ir aštuntoko baigsis teisme. Kauno prokurorai baigė tyrimą dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu ir baudžiamąją bylą perdavė teismui. Galimas seksualinis nusikaltimas išaiškėjo, kai penkiolikmečio tėvai sūnaus telefone aptiko įtartinas trumpąsias žinutes. Moksleivio tėvai pirmiausiai kreipėsi į mokyklos vadovus. Esą drauge buvo nuspręsta skandalo neviešinti ir viską palikti ramybėje.

Šįmet jau antrąkart vyko moksleiviams skirtas edukacinis projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“, kurio metu buvo imami mėginiai nuo moksleivių delnų. Nors lyginant su pernai metais, tyrimų rezultatai yra šiek tiek geresni, visgi dar didelė vaikų dalis stokoja asmeninės higienos įgūdžių, nes jų rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis. Jei pernai virš 60 proc. moksleivių stokojo gebėjimo tinkamai plautis rankas, tai šįmet šis skaičius siekė 46 procentus.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi daugiau kaip 13 tūkst. kandidatų. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai.

Vilniaus krepšinio lygos (VKL) Mokyklų taurės čempionai tradiciškai sezoną užbaigia draugiškomis rungtynėmis su žinomų vyrų komanda „Kažkur Matyti“. Šiemet VKL Moksleivių taurę iškovojo Antakalnio gimnazijos komanda, finale įveikusi Žirmūnų gimnazijos krepšininkus. Ketvirtadienio popietę Antakalnio gimnazistai susirėmė su „Kažkur Matytais“, kurių atakoms dirigavo iš Eurovizijos grįžęs Vaidas Baumila. Pirmaujanti komanda rungtynėse keitėsi 19 kartų. 14 kartų rezultatas buvo lygus.

Šiandien Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo.

Po žurnalo ,,Reitingai“ paskelbtų pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų reitingų kilo didžiulis šaršalas. Vieni žeria kaltinimus esą šie reitingai nėra patikimi, kiti sako, kad kaltintojai buvo prastai įvertinti, todėl dabar bando gintis. Treti tiesiog džiaugiasi geru įvertinimu ir pasakoja apie pasiektus rezulatatus. „Geroji bet kokių reitingų pusė yra ta, kad jie visuomenėje skatina diskusijas, domėjimąsi nagrinėjamais klausimais, detaliau analizuojama situacija.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė, kad privalomas mokslas Lietuvoje turėtų būti ne iki 16, o iki 18 metų. Už tokią Konstitucijos pataisą po pirmojo svarstymo balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 Seimo narys. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pagrindiniame šalies įstatyme siūlyta numatyti, kad mokslas būtų privalomas asmenims iki 18 metų. Dabar jis privalomas iki 16 metų.

Jau kone kasdien po mašinų ratais pakliūvant vaikams, policija griebiasi už galvos – moksleiviai partrenkiami, tačiau nei vairuotojai, nei tėvai išvadų nedaro. Vaikus į mokyklą jie išleidžia dviračiais be spalvotų liemenių, ne visi suaugusieji mažylius vežioja ir specialiose kėdutėse. Ką jau kalbėti apie vaikų protinimą – išlipus iš mokyklinio autobusiuko nebėgti per gatvę strimgalviais, ar kalbėtis su vairuotojais, kad neskubėtų vaikų išleisti iš mokyklinių autobusų.

Antradienį, Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje šio rajono Gadūnavo seniūnijos Kęstaičių kaimo gyventojams – moksleiviams Dainiui Gecevičiui ir jo dvynėms sesėms Živilei ir Dovilei Gecevičiūtėms buvo įteikti padėkos raštai už ryžtą ir pasiaukojimą gesinant miško gaisrą.  Jų dėka šių metų balandžio 22 d.  pavyko ne tik sutramdyti miško jaunuolyne kilusį gaisrą, bet ir apsaugoti namus nuo ugnies.

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais. Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 21 tūkst. 95 kandidatai – tai 1 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Gerokai padaugėjo norinčiųjų laikyti užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą.

 „Studijų savaitė 2015“, sukviečianti miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8–12 klasių mokinius, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) šiemet vyks penktą kartą. Šis renginys – tai puiki galimybė pasianalizuoti savo poreikius ir galimybes, atlikti gebėjimų, studijų srities, profesijos pasirinkimo testus, gauti konkrečios informacijos apie aukštąsias mokyklas, studijų programas, išsiaiškinti stojimo sąlygas.

Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu. „Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos.

Nuo sausio šalies moksleiviai gali įgyti vertingos informacinių technologijų (IT) patirties nemokamame e. pamokų cikle IT KITAIP, kurį organizuoja iniciatyva „Misija: karjera“, „Tech City Lietuva“ ir užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Artimiausios e. pamokos vyks vasario 12 dieną 11 valandą ir 19 dieną 17 valandą. Sausio viduryje prasidėjęs nuotolinis pamokų ciklas skirtas 9–12 klasių mokiniams.

Netrukus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasidės jau šeštą kartą rengiamas vis labiau populiarėjantis projektas „Moksleivi, pabūk studentu“. Šio projekto naujiena – nuo šiol dalyviai, kurie stoja į VDU per išankstinį priėmimą arba pretenduoja į valstybės nefinansuojamą vietą ne per LAMABPO sistemą, gauna papildomai 0,5 balo prie bendro konkursinio balo.

Vasario 6 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33) duris atvers pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. Jame įrengtos modernios laboratorinės įrangos vertė siekia daugiau nei 58 tūkst. eurų. Centro tikslas – populiarinti technologinės pakraipos studijas, pranešė KTU atstovai.

 Nepatogūs suolai, sunkios kuprinės, nuolat į kompiuterių ekranus įbestas žvilgsnis ir nepakankamas judėjimas. Tokia Lietuvos moksleivių kasdienybė. Specialistų teigimu daugelis moksleivių ir jų tėvų per mažai dėmesio skiria aktyviai vaikų veiklai ir taisyklingai laikysenai. „Moksleiviai iš tiesų rizikuoja, kad dėl nepritaikytos darbo vietos, per sunkios kuprinės nešiojimo stuburas gali iškrypti. Tėvai turėtų pasverti vaiko kuprinę, kad ji neviršytų 10–15 proc.

Šiais metais stojant į šalies universitetus ir kolegijas daugiausiai pokyčių yra susiję su stojimo prašymų pateikimo procedūra. Stojantieji privalės turėti itin aiškius norimų studijuoti studijų programų prioritetus, nes gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą. Sausio 30 d. Kauno futbolo manieže (Aukštaičių g. 51, Kaunas) vyks 14-oji Aukštųjų mokyklų mugė.

 Pernai mokinių kuprines svėrę savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistai nustatė, kad 59,7 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svoris buvo optimalus. Tai reiškia, kad tikrinimo dieną šių mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio svorio – tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 34 proc. mokinių kuprinių svėrė nuo 11 iki 15 proc. jų svorio, o 6,3 proc. mokinių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.

 Mokiniai pasirengę sutikti naująją šalies valiutą, rodo gruodį atlikta jų mokytojų apklausa. Aktualios žinios apie eurą šalies mokinius dažniausiai pasiekė ekonomikos, matematikos, istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokų metu. Daugiau nei 80 proc. visų mokytojų savo mokiniams priminė bent keletą pagrindinių su euru susijusių faktų. 68 proc. ekonomikos mokytojų savo mokiniams vedė nors vieną atskirą pamoką apie eurą, 94 proc.

Antradienį Vyriausybė svarstys nutarimą nuo kitų metų didinti finansavimą švietimui. Jei Ministrų kabinetas pritars, nuo sausio dešimtadaliu – vidutiniškai dviem šimtais litų – didėtų mažiausiai uždirbančių darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algos. Taip pat siūloma didinti mokinio krepšelį – jis kitais metais planuojamas 36 litais didesnis, tai yra būtų beveik 3400 litų.

 Lietuvos mokinių informacinis ir kompiuterinis raštingumas panašus į bendraamžių užsienyje, remdamasi Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) tyrimu teigia Švietimo ir mokslo ministerija. Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti šį lapkritį, atskleidė, kad tik bazinį – pirmą naudojimosi kompiuteriu lygį Lietuvoje pasiekia 30 proc. (tarptautinis vidurkis – 23 proc.), antrą lygį – 39 proc. (tarptautinis vidurkis – 38 proc.), trečią lygį – 15 proc.

Nuo 2016 metų planuojama leisti moksleiviams pasirinkti atlikti brandos darbą, kuris turėtų mokyklinio egzamino statusą, sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. „Turime vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias socialines kompetencijas. Vienas pirmųjų žingsnių bendrosios kompetencijos vertinime jau žengtas – įvestas technologijų brandos egzaminas. Praktika rodo, kad ir mokiniams, ir mokytojams tokio pobūdžio egzaminas yra priimtinas.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar pritarti į teisėsaugos akiratį patekusios Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos reorganizavimui į gimnaziją ir progimnaziją.

Programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos proga surengtoje tiesioginėje virtualioje programavimo pamokoje norą dalyvauti pareiškė daugiau nei 2,3 tūkst. moksleivių iš 75 Lietuvos mokyklų. Jie per dvi valandas išmoko sukurti savo pirmąją programėlę ir nesudėtingą žaidimą. „Tikimės, kad šios dvi valandos paskatins ne vieną moksleivį ne tik naudoti technologijas, bet jas ir kurti.

Kėdainiuose įvyko 2014 metų kiokušin karatė Lietuvos moksleivių taurės finalinės varžybos, kuriose dalyvavo net 39 klubų atstovai, teigiama pranešime spaudai. Į Kėdainius atvyko ir svečiai iš Olandijos, Vengrijos bei Švedijos klubų. Kėdainių arenoje ant 8 tatamių iš viso varžėsi per 700 jaunųjų sportininkų. Varžybas kartu su Lietuvos kiokušin karatė federacija rengė klubas „Stoikas“, kuriam vadovauja 2001 metų pasaulio sunkaus svorio vicečempionas Gediminas Tankevičius.

 Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai trečiadienį atlieka kratas dviejų rusiškų mokyklų administracinėse patalpose. Jos atliekamos tiriant Vilniaus mokinių vežimą į Rusijos organizuotas sukarintas stovyklas.   „Kalbame apie mokyklos vadovus ir vieną mokytoją.

Amerikoje ypač populiaru fotografuotis mokyklos albumui baigiant mokyklą arba pozuoti asmeninėms nuotraukoms prisiminimui, tačiau kartais noras išsiskirti iš minios gali virsti tikra juoko bomba, kaip ir nutiko žemiau pateiktų nuotraukų savininkams.

Praėjusią savaitę neaiškiu virusu užsikrėtė daugiau kaip šimtas Joniškio „Aušros“ gimnazijos moksleivių ir keli mokytojai. Gimnazijos direktorius Vidmantas Sutnikas BNS sakė, kad dėl daugybės susirgusių mokinių penktadienį nuspręsta nutraukti pamokas. Į gimnaziją moksleiviai vėl susirinko antradienį. „Ketvirtadienį pajutome pirmuosius simptomus, tačiau to pernelyg neakcentavome. Tačiau penktadienį ryte pamatėme, kad per pirmą pamoką nebuvo jau 80 vaikų.

 Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį 15 eurų (apie 50 litų) skirti popamokinei veiklai. „Mūsų siūlymas - kitais metais įvedus neformalaus ugdymo krepšelį, numatyti 15 eurų sumą vienam mokiniui per mėnesį, kurią jis galėtų nusinešti į bet kurią jo norimą užklasinę popamokinę veiklą“, - per spaudos konferenciją Seime sakė idėjos iniciatorius, buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius. „Tai reikštų, kad šalia 29 proc.

80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese. Tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese - tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

Plungės rajono valdžios sumanymas į Rusijos Krasnogorsko mieste vykstantį festivalį vežti Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleivių grupę įžiebė kibirkštis tarp vietos politikų.

 Per aštuonerius metus bene daugiausiai dalyvių pritraukęs šių metų Konstitucijos egzaminas parodė, kad labiausiai pilietiški žmonės gyvena Kaune. Iš viso Konstitucijos egzamine šiemet, skaičiuojant ir Kauno savivaldybėje laikiusius asmenis, ir Kauno mokyklų moksleivius, dalyvavo net 3460 kauniečių. Vilniaus savivaldybė, nors atsiliko nežymiai, liko antroje vietoje – egzamine dalyvavo ir Konstitucijos žinias tikrinosi 3298 vilniečiai.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo nuo kitų mokslo metų pradžios įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą šešiamečiams. Iki šiol teisė apsispręsti, ar savo atžalas leisti į darželį, ar auginti namuose, priklausė tėvams. Projekto iniciatorių teigimu, šešiamečių ugdymas turi būti privalomas, nes kuo anksčiau vaikas pradės mokytis, tuo geresnių rezultatų pasieks.

Dėl vilniaus moksleivių išvykų į Rusijos remiamas sukarintas stovyklas šiandien reikia ne ieškoti kaltųjų, o rasti priemonių, kad moksleiviai jų nesirinktų, sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Lietuvoje dažnai daug kas įvyksta dėl mūsų kvailo „biednumo“ - jei kažkas kviečia ir apmoka, tai visi mielai važiuoja.

 Kitais metais mokinio krepšelis sieks 974 eurus - lyginant su šiais metais ir skaičiuojant litais jis didėja 15 litų iki 3363 litų. Ketvirtadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad 2015 metais speciali tikslinė dotacija savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti sieks 561,9 mln. eurų (1,940 mlrd. litų). Šiemet savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti skirta 1 mlrd. 933,6 mln. litų.

Kasmet į Šiaulių ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių patenka 17–23 vaikai, ypač sunkiai apsinuodiję alkoholiu, dažnai – komos būklės. Medikų pagalbos dažniausiai prireikia ne tiems vaikams, kurie nuolat vartoja alkoholį, o tiems, kurie jo paragavo pirmą kartą ir, nežinodami poveikio, padaugino. Ką daryti, kaip elgtis tėvams, jei vaikas grįžo namo išgėręs? Psichologai sako, kad pykti ant paauglio už eksperimentą – naivu. Susirūpinti reikėtų, jei vaikas išgėrinėja reguliariai.

Spalio 2 dieną, ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos mokyklos kviečiamos prisijungti prie e-pamokos, kuri bus internetu tiesiogiai transliuojama iš Airijos sostinėje Dubline įsikūrusios „Google“ būstinės, pranešė „Investuok Lietuvoje“ atstovai. 45 min. trukmės e-pamoką šalies moksleiviams ves „Google“ dirbantys lietuviai.

Didžiojoje Britanijoje neseniai išsiaiškinta, kad šalies mokyklose vos 15 metų sulaukusiems mokiniams siūloma mokyklų tualetuose atlikti tyrimus dėl lytiniu būdu plintančių ligų, skelbia šalies žiniasklaida. „Blatchington Mill“ vidurinė mokykla Hove mieste, East Sussexo grafystėje, yra viena iš tokių mokyklų, kuriose 15-16 metų mokiniams suteikiama galimybė pasitikrinti dėl lytiniu būdu platinamu chlamidijų.

Talentingus šalies vaikus globojantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ didžiulį dėmesį skiria ir juos ugdantiems pedagogams. Vitalius Žemaitis – vienas iš jų. Klarneto virtuozas, dirbantis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, jau daugiau nei 40 savo gyvenimo metų ugdo neeilinių gabumų turinčius vaikus. Interviu – apie mokiniams ir muzikai paskirto gyvenimo džiaugsmus ir pamokas.

 Į mokyklas sugrįžę moksleiviai, deja, nėra visiškai saugūs. Prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą patiria daugiau kaip du trečdaliai, o fizinį – daugiau kaip trečdalis moksleivių. Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos moksleiviai jau penktus metus iš eilės kviečiami susipažinti su studijų programomis, paskaitomis ir kitais studentiško gyvenimo ypatumais projekte „Moksleivi, pabūk studentu“. „Artėjant egzaminams ne vienas susimąsto, kur stoti, ką daryti pabaigus mokyklą.

 Daugelis tėvų pamiršta reguliariai patikrinti, kokius „turtus“ į mokyklą tempia jų atžalos. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai siekia priminti, jog labai sunkių kuprinių palydovai yra nugaros skausmai ir netaisyklinga laikysena. Šiuo tikslu rugsėjo 15-26 d. uostamiesčio mokyklose vyks kuprinių svėrimo akcija „Ar žinai, kiek sveria tavo kuprinė?“. Ankstesnė tokia akcija parodė, kad kas vienuoliktas mokinys nešioja labai sunkias kuprines.