Pasak saugos tarnybos „Fosus“ vadovo Valdo Matačiūno, pagrindinės moksleiviams kylančios grėsmės – patyčios, grasinimai, fizinis ir seksualinis smurtas, reketas, vagystės, sveikatą žalojančios medžiagos ir įtraukimas į nusikalstamą veiklą.
„Vienas labiausiai neraminančių skaičių yra tas, kad pagalbos nesikreipia daugiau kaip pusė smurtą patyrusių moksleivių“,- teigia daugiau kaip 20 metų darbo patirtį turintis saugos specialistas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad grėsmes kelia ne tik vyresni moksleiviai ar bendraamžiai pačioje mokykloje, tačiau ir pašaliniai asmenys, patenkantys į mokyklų teritorijas ar besilankantys šalia jų.
V. Matačiūno manymu, labai svarbu, kad tėvai suvoktų savo atsakomybę už vaikų saugumą – nepaliktų to tik mokytojų ar mokyklos administracijos rūpesčiui. „Smurtą patiriantys moksleiviai dažnai užsisklendžia savyje, vengia tam tikrų temų. Būtent tėvai, skirdami daugiau laiko savo atžaloms, geriausiai gali paskatinti vaikus išsipasakoti šiais klausimais“,- sako saugos sprendimų įmonės vadovas.
Jo teigimu, patartina pokalbį su vaiku pradėti nuo egzistuojančių grėsmių aptarimo, pateikti pavyzdžius, išaiškinti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. „Uždarumą įveikia pasitikėjimas, o jam sukurti ir stiprinti reikia laiko. Spartėjant gyvenimo tempui, nemažai tėvų savo atžaloms skiria nepakankamai laiko. Daugiau kokybiško bendravimo, bendrų veiklų gali sukurti tinkamą atmosferą, idant vaikas jaustųsi drąsiai prabilti nemaloniomis temomis“,- pasakoja specialistas.
Įvairios grėsmės yra susijusios ir su vis populiarėjančiais išmaniaisiais įrenginiais bei socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, vaikai neapgalvotai dalijasi asmenine informacija, tokia kaip namų interjero ar atostogų nuotraukos – tai tikras lobis nusikaltėliams. Be to, internete tyko ir kitų pavojų – nuo patyčių iki seksualinio priekabiavimo ar net smurto.
Anot V. Matačiūno, drausti ar perdėm kontroliuoti vaiką nėra pati geriausia išeitis. Daug efektyvesnė yra edukacija, atitinkamo elgesio formavimas. „Atkreipčiau dėmesį ir į vaikų užimtumą – tinkamai suplanavus dienotvarkę, užpildžius ją įdomiomis užklasinėmis veiklomis, lieka mažiau laiko tapti smurto auka. Nepilnamečių grupuotės dažniausiai irgi buriasi iš neturėjimo ką veikti“,- įsitikinęs ekspertas.
Žinoma, labai svarbus ir mokyklų bendruomenių vaidmuo. Minėto tyrimo duomenys atskleidžia, kad efektyviausiomis priemonėmis, galinčiomis padėti vaikams išvengti mokyklose gresiančių pavojų, laikomos vaizdo stebėjimo kameros ir apsaugos darbuotojai.
„Nėra būtina montuoti stebėjimo kamerų kiekviename mokyklos kampelyje – tai gali turėti priešingą efektą: nusikalstamos veiklos persikels į teritorijas greta mokyklų. Tačiau įrengti jas erdvėse, kur moksleiviai jaučiasi mažiausiai saugūs – koridoriuose, mokyklų kiemuose – išties geras sprendimas“,- pataria V. Matačiūnas.
„Kalbant apie apsaugos darbuotoją, šiuo atveju svarbi ne tiek fizinė jėga, kiek psichologinės žinios ir gebėjimas pelnyti moksleivių pasitikėjimą. Taip pat potencialas tapti asmeniu, į kurį smurtą ar grasinimus patiriantys vaikai galėtų drąsiai kreiptis pagalbos“,- patirtimi dalijasi saugos specialistas.
Konstatuodamas, kad sumažėjus finansavimui, didelė dalis mokyklų atsisakė sargų, signalizacijų, jau nekalbant apie vaizdo kameras ar apsaugos darbuotojus, V. Matačiūnas siūlo apsvarstyti galimybę situaciją keisti mokyklos bendruomenės pastangomis. „Pakaktų, kad šimtus moksleivių turinčios mokyklos jaunuolių tėvai per mėnesį skirtų keletą litų saugumo priemonėms mokyklose – tai leistų išspręsti bent esminius saugumo klausimus“,- įsitikinęs jis.
„Atsakomybę prisiimti turi visi – tiek mokyklų darbuotojai, tiek tėvai. Tik bendromis pastangomis ir kompleksinėmis priemonėmis galime įveikti problemą, su kuria susiduria dešimtys tūkstančių moksleivių“,- reziumuoja saugos sprendimų bendrovės vadovas.
