„Geroji bet kokių reitingų pusė yra ta, kad jie visuomenėje skatina diskusijas, domėjimąsi nagrinėjamais klausimais, detaliau analizuojama situacija. Kaip ir šiuo atveju – diskutuojama tiek apie mokinių pasiekimus (pripažįstama, kad jie – svarbi ugdymo dalis), tiek apie tai, kiek patikima informacija apie rezultatus. Be to, tai skatina visus mąstyti apie tolesnius veiksmus – o ką daryti toliau. Ar mus tenkina esama situacija? Jeigu ne, kokie pokyčiai reikalingi? Tėvai yra labai svarbi ugdymo grandis, jie gali labai paveikti mokyklas, siekdami, kad jų vaikai gautų kiek įmanoma geresnį ugdymą“, sako Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.
Kaip vertinate šiuos reitingus ir jų patikimumą, informatyvumą? – klausiu Saulės Vingelienės.
Kol kas mokyklų reitingai pagal ketvirtokų ir aštuntokų testų rezultatus nepakankamai patikimi ir informatyvūs, nes standartizuotų testų tikslas nebuvo reitinguoti mokyklas. Testavimo tikslas buvo objektyviau informuoti tėvus apie jų atžalų mokymosi pasiekimus ir iš dalies – apie aplinką, kurioje mokinys mokosi. Buvo dedama daug pastangų, kad standartizuoti testai nekeltų pernelyg didelio streso mokytojams ir mokyklų vadovams, kad jiems nekiltų noras „pagražinti“ ar net suklastoti testų rezultatus. Siekta visą švietimo bendruomenę suvienyti bendram tikslui – padėti kiekvienam mokiniui pasiekti kuo geresnių rezultatų. Gali taip nutikti, kad reitingų paskelbimas labai išgąsdins dalį mokytojų ir nuo to nukentės dalis mokinių. Juk gerai žinome, kad neprofesionalių mokytojų baimė gana dažnai persiduoda mokiniams.
Visi reitingai, vertinimai, viešumas ir pan. yra naudingi, kai skatina tobulėjimą, aukštesnių rezultatų (plačiąja prasme) siekimą. Lietuvai vis dar labai trūksta plačių ir įrodymais (o ne emocijomis) pagrįstų diskusijų apie švietimo būklę ir pagrindinius vertybinius klausimus – ar visi vaikai turi vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, ar mūsų švietimo sistema yra konkurencinga Europoje ir pasaulyje, ar teisingai panaudojami švietimui skiriami ištekliai ir pan.
Visapusiškai įvertinti mokyklos darbo kokybę – pasakyti, kuri geriausia – labai sudėtinga, tai labai kompleksinis reiškinys. Tai priklauso ir nuo mokyklos sau keliamų tikslų. Standartizuotų testų rezultatai – tik vienas iš rodiklių, vertinimo aspektų (nors jis tikrai svarbus, parodantis akademinių dalykų pasiekimus). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad testavimas standartizuotais testais buvo vykdomas kitais, ne rangavimo, bet mokyklos vidinio įsivertinimo tikslais. Tad pasinaudoti jo duomenimis, siekiant mokyklas palyginti tarpusavyje, galima tik su tam tikromis išlygomis. Informatyvumo požiūriu šiame straipsnyje mokykloms reitinguoti buvo pasirinktas vienas rodiklis – standartizuotų testų rezultatai, o tai tik iš dalies atskleidžia mokyklų darbo kokybę.
Minimi reitingai yra paskelbti žurnale „Reitingai“. Jie grindžiami (kaip nurodo patys straipsnio autoriai) viešai mokyklų skelbiamais duomenimis. Todėl straipsnyje pateikiamą informaciją ir turime vertinti atitinkamai – lyginamos ne visos, o tik tos mokyklos, kurios pačios pateikė arba viešai paskelbė duomenis. Tad išskirtos geriausios mokyklos yra šių mokyklų, ne visos Lietuvos, kontekste.
Tikime, kad ateityje, kai mokyklų įsivertinimo ir duomenų panaudojimo kultūra patobulės, panašūs reitingai bus daug patikimesni. Tačiau net patys tobuliausi reitingai tėvams ir mokiniams visada yra tik riboto naudingumo. Ne kiekvienam mokiniui gera vadinama mokykla yra iš tikrųjų gera. Mokinių poreikiai labai skirtingi. Yra mokinių, kuriems dėl jų psichologinių savybių, specifinių siekių tikrai geriau būti geru stiprios, vadinamos vidutine, mokyklos mokiniu negu silpnu elitinės mokyklos mokiniu. Labiausiai tėvams ir mokiniams reikia patikimos ir įvairiapusės informacijos apie mokyklas. Bet ši informacija nebūtinai turi būti pateikta reitingų pavidalu. Gal netgi būtų geriau, jei tai būtų ne reitingai.
Beje, reikia pažymėti, kad „Reitingų“ žurnalas atliko didelį ir svarbų darbą, šito negalima nuneigti. Jie įveikė daugybę kliūčių, kad informacija apie mokyklas tėvams būtų daug lengviau pasiekiama. Tai tikrai pagirtina.
Kaip manote, ar tokių ir panašių reitingų sudarymas ir viešinimas padės gerinti mokslo kokybę mokyklose?
Tai labai priklauso nuo mokyklų ir visos mūsų švietimo sistemos kultūros lygio. Kai kurias mokyklas pasilyginimas tarpusavyje labai skatina tobulėti, analizuoti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis, siekti geresnių rezultatų. Kitose mokyklose tai gali kaip tik stabdyti pokyčius, ypač jeigu vyraus bausmės, o ne pagalbos teikimo kultūra.
Mokyklas, kaip ir visą švietimo bendruomenę, reikia kantriai, bet atkakliai auginti. Visi geri ugdytojai žino pagrindinę taisyklę – ugdymo tempas turi būti nei per lėtas, nei pernelyg spartus. Viskas bus gerai, ugdymo kokybė augs, jei panašius reitingus nagrinėsime kritiškai, jų neignoruosime, bet ir nepervertinsime. Švietimo kultūros kaitai reikia laiko.
Ką, Jūsų nuomone, būtina keisti švietimo sistemoje, kad ugdymo kokybė pagerėtų ir neliktų tokių savivaldybių, kurių vaikai valstybinius egzaminus išlaiko net tris kartus prasčiau palyginti su kitomis savivaldybėmis?
Pirmiausia reikia patikėti, kad Lietuva gali pagerinti savo švietimą. Juk, pavyzdžiui, estai ir lenkai tai padarė, o jie – mūsų kaimynai. Lietuviams tokio tikėjimo labai trūksta. Mūsų eilinių mokyklų mokytojai, vadovai, tėvai ir mokiniai neretai sumenkina savo galimybes bei gebėjimus.
Reikėtų išmokti diegti inovacijas. Dabar mes neretai jas tik imituojame. Turėtume išmokti pasimatuoti, ar mums pasisekė. O jei kas nepasiseka, dar kartą viską apmąstyti ir pasitaisyti. Reikėtų skatinti mokyklas, savivaldybes išmokti įsivertinti ir plėtoti duomenimis grįstą sprendimų priėmimo kultūrą. Standartizuoti testai gali padėti nesunkiai tai padaryti.
Ilgamečiai brandos egzaminų ir įvairių kitų mokinių pasiekimų tyrimų (tarptautinių, nacionalinių) duomenys rodo, kad Lietuvos mokyklos yra labai skirtingos. Dirbti, siekiant kiek įmanoma aukštesnių rezultatų, atsižvelgiant į kontekstą, yra kiekvienos mokyklos, savivaldybės pareiga.
Reitingai ir vertinimai patys savaime nėra blogai. Jie teikia nemažai vertingos informacijos. Lyginimasis yra ir bus mūsų gyvenimo dalis, reikia tik išmokti tuo protingai ir atsakingai pasinaudoti.
Standartizuotiems testams vykdyti kol kas pasirinktas ne „nacionalinio egzaminavimo“, o modernus, šiuolaikinis, į mokyklų ir savivaldybių įsivertinimą orientuotas kelias. Šalies lygmeniu parengiami tik patys įrankiai (standartizuoti testai), kitą dalį darbo – mokinių vertinimą bei rezultatų analizę – turi atlikti pačios mokyklos. Toks kelias skatina nesureikšminti, nesuabsoliutinti testo kaip pagrindinio vertinimo būdo, o skatinti siekti kiekvieno besimokančiojo pažangos nuolatos, net ir nedideliais žingsneliais. Nuolatos, po tam tikrų ugdymo etapų gaunama ir panaudojama patikima grįžtamoji informacija padėtų siekti geresnės mokymosi kokybės, be to, tai ugdo mokėjimą mokytis.
