moksleiviai

Rusijoje chemijos egzaminų metu vienai dvyliktokei, kad ji galėtų patekti į atsiskaitymą, teko nusimesti ir išsirengti vos ne nuogai. Dėl sugriežtintos tvarkos prie kiekvienos iš egzaminų rengimo vietos yra įrengtas metalo detektorius, kuris dažnai sukelia nepatogumų moksleiviams. Mokyklos atstovų teigimu, niekas to daryti jos nevertė, tačiau rusų valdininkai jau pradėjo šio įvykio tyrimą.

 Rytų Gruzijoje moksleivius į ekskursiją vežusiam mikroautobusui nulėkus nuo kelio ir nukritus į daubą žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė šalies žiniasklaida. Vienos Tbilisio mokyklos moksleivius vežusi transporto priemonė į avariją pateko ties Gombosio kalnų perėja Kachetijos regione. Kaip nurodoma naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose, per incidentą žuvo vienas vaikas ir trys suaugę moksleivių palydovai. Pažymima, kad dar apie 10 mikroautobuso keleivių patyrė įvairių traumų.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvos gimnazijose vyko Paskutinio skambučio šventė. Siūlome pasigrožėti gimnazistais, jų šventės akimirkomis. Kaip visada, labiausiai dėmesį traukė abiturientės, kurios atrodė ypač žavingai. Nuotraukų galerijoje - abiturientai iš Skuodo, Panevėžio, Kėdainių ir kitų miestų. Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų. Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos.

Šiemet moksleiviai su savo bendraklasiais nesiskirs iki birželio 15 d., išskyrus pradinukus ir abiturientus. Tiesa, ką, pailginus mokslo metus, moksleiviai veiks – neaišku. Tėvai piktinasi, jog už šias papildomas mokslo dienas jiems teks susimokėti. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tv3.lt teigė, kad mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto.

 Išvysti alkoholio butelį mokykloje atrodo neįsivaizduojama užduotis, tačiau Eržvilko gimnazijoje moksleivio nufilmuotas vaizdo įrašas šį mitą paneigė. Mokytojams skirto kambario spintelėje moksleivis nufilmavo ne vieną nugertą alkoholio butelį. Gavę šį skandalingą vaizdo įrašą vos per dvi valandas laidos „Prieš srovę“ kūrybinė grupė nuvyko į šią Jurbarko rajone esančią mokyklą patikrinti šios informacijos.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) moksleivių krepšinio rungtynių metu užfiksuotas neeilinis agresijos protrūkis. Į greitą ataką nuskuodęs vienos iš komandų žaidėjas buvo pasiruošęs pradžiuginti žiūrovus įspūdingu dėjimu. Jaunuolis jau buvo pakilęs į orą, tačiau tada jį itin grubiai pargriovė priešininkų ekipos moksleivis. Po smūgio niekuo dėtas žaidėjas veikiamas didelio pagreičio skaudžiai trenkėsi į krepšio konstrukciją.

Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, pradinukai bei penktų klasių mokiniai gali likti namie. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali nevykti ir kitų klasių mokiniai, primena Švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienio rytą 8 val. Vilniaus, Kauno, Utenos rajonuose fiksuota 20–21 laipsnis šalčio. Šaltis nesitrauks ir antradienį – naktį termometro stulpelis kris iki 19–24 laipsnių šalčio.

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, atkreipiame moksleivių tėvų dėmesį, kad jei oro temperatūra nukrenta iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali nevykti ir kitų klasių mokiniai, primena Švietimo ir mokslo ministerija. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos dirba esant bet kokiai temperatūrai.

Socialiniame tinkle tėvai aktyviai diskutavo, teisinga ar ne, kai moksleiviams pažymys parašomas ne už žinias, o už elgesį pamokoje. Kai kurie pedagogai tikina, jog tai vienas iš klasės drausminimo bei mokinių auklėjimo būdų. Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria. Esą vien pažymio rašymas didelio ugdomojo poveikio neturi. „Už pratybų neturėjimą gavo 1,” - socialininame tinkle patirtimi pasidalino mama ir paklausė, ką apie šią situaciją mano kiti tėvai.

„Ventos“ pagrindinėje mokykloje psichiškai neįgali, elgesio sutrikimų turinti pirmokė agresyviai puolė savo bendraklasę. Laidai „Prieš srovę“ sužalotos mergaitės motina atskleidė, kad tai ne pirmas kartas, kai jos dukteriai iškyla didžiulis pavojus. Tačiau mokyklos valdžios nurodymas vienareikšmiškas – neįgalūs vaikai, net jei jie kelia grėsmę sveikiesiems klasės draugams, privalo integruotis ir mokytis kartu.

Įpusėjus mokslo metams, tėvai prakalbo apie mokyklose vis populiarėjančius edukacinius konkursus. Už dalyvavimą juose, moksleiviai turi susimokėti dalyvio mokestį. Mokytojai skatina vaikus dalyvauti minėtuose konkursuose, skirdami papildomus balus prie kaupiamųjų pažymių. Tėvų nuomone, taip sukuriama socialinė nelygybė – ne visų moksleivių tėvai gali susimokėti konkursų mokesčius. Varžytis olimpiadose pavyksta ne visiems moksleiviams.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

Po įvykusios skaudžios nelaimės Ukmergėje, kuomet nuo kelio nuvažiavo vaikų pilnas autobusas, du vaikai atsidūrė reanimacijoje. Netrukus po avarijos naujienų portalas tv3.lt sulaukė skambučio iš pasipiktinusios mamos dėl ekskursijų metu visai neprižiūrimų moksleivių. Moteris piktinasi, kad ekskursijų metu rizikuojama vaikų gyvybėmis. Tai, anot jos, įrodo šios dienos pavyzdys. „Aš tiesiog esu sukrėsta. Kaip taip įmanoma? Man yra protu nesuvokiama, kaip taip iš viso gali būti.

Trečiadienį pavakare Vilniaus specialiosios tarnybos ant kojų sukeltos dėl priešais prekybos centrą „Akropolis“ įvykusios avarijos. Apie 17.15 val. Ozo gatvėje autobusiukas su vaikais trenkėsi į „Audi“ užpakalį. Mažamečius vaikus iš Pabradės vežęs vairuotojas tikino, kad „Audi“ staiga persirikiavęs staiga stabdė, lyg tyčia norėdamas sukelti avariją. Į avarijos vietą atskubėjo net dvi medikų brigados.

Šeštadienio naktį Rietavo policijos pareigūnai, aštuonis mėnesius rinkę bei tikrinę informaciją, išaiškino netradicinį naminės degtinės bravorą, įrengtą dviejuose automobiliuose. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, Dalgių kaime naminės degtinės varykla buvo įrengta dviejuose autobusiukuose, kurie, pagaminus produkciją, atsiskirdavo ir nuvažiuodavo į skirtingas puses.

Per pusę tūkstančio moksleivių sekmadienio popietę kompiuterius ir išmaniuosius telefonus iškeitė į sportą. Mokiniai varžėsi ir tradicinėse rungtyse, ir susipažino su nematytomis šakomis. Renginio organizatoriai tikisi, kad jaunimas pamažu grįš prie aktyvaus laisvalaikio, mat statistika kol kas liūdna. Mažieji žaisdami kompiuterinius žaidimus praleidžia keturis kartus daugiau laiko nei sportuodami. Sekmadienio popietė Vilniuje, sporto manieže.

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti.

Kol dauguma rūpinasi ką valgo ir ko ne darželinukai, panašu, jog moksleivių mityba - užmiršta. Ar iš tiesų žinote ką jūsų vaikas valgo mokyklos valgykloje? Sveikatos specialistai tikina, jog moksleivių mityba ugdymo įstaigose – skurdi. Patiekalai gaminami per riebiai, dažnai naudojami ne tik vaikų sveikatai nenaudingi, bet ir kenksmingi produktai.

Mokslo metai nauji – bėdos tos pačios. Pedagogai nė neketina atsisakyti brangiųjų pratybų. Pastarųjų reikalauja ir kūno kultūros mokytojai. Tuo tarpu tėvai niršta, jog kasmet pratybos brangsta, o naudos esą iš jų nėra. Švietimo ir mokslo ministerija į pratybų sąsiuvinių turinį – nesikiša. „Mes sulaukiame tėvų skambučių, įvairiausių nusiskundimų dėl pratybų sąsiuvinių. Pernai jie buvo brangūs, bet šiemet dar brangesni.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Latvijoje moksleiviams gali būti uždrausta pasirinkti kalbą, kuria jie laiko egzaminus; egzaminai būtų laikomi tik latvių kalba, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos centralizuotų egzaminų taisyklių pataisos. Pagal dabar galiojančias taisykles moksleiviai, besimokantys pagal nacionalinių mažumų programas, turi teisę pasirinkti kalbą, kuria laikys centralizuotus egzaminus: latvių arba rusų. Egzaminų medžiaga rengiama latvių kalba, o darbo atlikimo kalbą pasirenka pats moksleivis.

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Socialiniuose tinkluose pasklidęs Telšių Žemaitės gimnazijoje vykusios pamokos pavyzdys daro gėdą švietimo sistemai, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Apmaudu, kad mokytojai drįsta mokyti vaikus mėgėjiškai, nepasigilinę nei į ugdymo programas, nei į mokslinę informaciją. Šis atvejis dar kartą parodė, kad švietimo sistemoje tikrai reikalingi pokyčiai, kad kiekviena mokykla ir kiekvienas mokytojas užtikrintų kokybišką mokymą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu.

Sostinėje prie Švietimo ir mokslo ministerijos aidėjo moksleivių, nenorinčių ilgesnių mokslo metų, šūkiai. Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. „Mūsų neįtikino ministerijos argumentai, kad pamokų skaičiaus didinimas pagerintų ugdymosi kokybę“, - sako protesto akciją organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Vieno iš pagrindinių Estijos internetinių leidinių „Postimees“ redakcija gavo laišką iš vietos rusakalbės mamos, kuri pasipiktino mokykloje jos antrokui sūnui dėstoma istorija. Motinai nepatiko, ji pergyveno, kad „sūnus yra statomas į nepatogią padėtį“: literatūros pamokoje skaitomoje knygoje negatyviai atsiliepiama apie rusus, primenamas pokario metais vykdytas trėmimas.

Maudynės sraunioje upėje prie galingo krioklio neatrodo pati saugiausia pramoga, kurią gali pasiūlyti vadovas moksleivių išvykos metu. Tačiau Ganoje esą dažnai nepaisoma saugos. Gal maudynės ir būtų pasibaigusios laimingai, bet besimaudančius moksleivius čia užklupo staigi audra, ji iš šaknų išvertė milžiniškus medžius, ir šie užgriuvo tiesiai ant kelių dešimčių besimaudančių moksleivių ir juos lydinčių asmenų. 18 nelaimėlių žuvo iškart, du ligoninėje.

Ketvirtadienį, Valstybės atkūrimo dieną, apie 2 tūkst. moksleivių žygiavo sostinės gatvėmis, aplankydami svarbiausias su nepriklausomybės atkūrimu susijusias miesto vietas.

Uostamiesčio antrokai pirmieji šalyje ėmė lankyti privalomas plaukimo pamokas. Šiais mokslo metais plaukti išmoks kone du tūkstančiai mažųjų klaipėdiečių. Kad tokios pamokos – būtinos, neleidžia abejoti statistika. Kasmet nuskęsta visa klasė vaikų ir keli šimtai suaugusiųjų. Šiuos mokslo metus Klaipėdos antrokai pradeda naujovėmis: kartą per savaitę, vietoj įprastos kūno kultūros pamokos sporto salėje, pamoka vyks baseine.

Naujų mokslo metų šventė paliečia ne tik tėvelius su vaikus, pedagogus ir jaunus žmones. Šventę ausims dovanoja linksmai nusiteikę bendruomenės, kupinos sveikinimų ir linkėjimų, o pro akis nuo ankstyvo ryto nepraslysta gatvėmis žygiuojančios išsipuošusios dailiosios lyties atstovės. Ši rugsėjo 1–oji ne išimtis. Oras buvo lyg užsakytas: protarpiais išlindusią saulę ir karščio bangą atvėsindavo vėjo gūsiai.

Vasaros pabaigoje pasipylė vaikų traumos. Iš poilsio vietų į namus grįžtantys vaikai dar turi daug laisvo laiko ir šėlioja, kas dažnai baigiasi galūnių ir galvos traumomis. Su dar didesniu nerimu medikai laukia rugsėjo pradžios, kai pasipils vaikų traumos iš mokyklų. 13-metė Viktorija ir pati negali patikėti, kaip atsidūrė ligoninėje. Pavakare lauke, ant žolės, kaip jai įprasta, sumanė padaryti mergaičių taip mėgstamą vadinamąją saulutę - persivertimą į šalį pasisukant.

Šeštadienio vakarą Vilniuje, Kalnų parke, Ansamblių vakaru baigiasi Moksleivių dainų šventė. Šiemetinės Ansamblių vakaro koncertas pavadintas „Koks gražus tavo veidas, gimtine“. Tai margiausias, judriausias ir linksmiausias Dainų šventės renginys. Į Kalnų parką susirinkę per 5 tūkst. dalyvių šoks, gros, dainuos, žais. Vakaronėje bus galima išgirsti ir iš močiučių, promočiučių skrynių „ištrauktų“, ir tik šiam Ansamblių vakarui parašytų kūrinių, teigia Švietimo ir mokslo ministerija.

Liepos pradžioje Vilniuje vyksiančios moksleivių dainų šventės dalyviai gyvens sostinės mokyklose, tačiau dar neaišku, ar visose jie gaus maitinimą, mat ne visos valgyklos nori įsileisti šventės dalyvių maitinimo konkursą laimėjusią įmonę „Pontem“. „Derybos, diskusijos vyksta ir tikimės, kad artimiausiu metu (...) tos sutartys atsiras arba žiūrėsime, sprendimai bus kiti – bus statomos palapinės ir jose bus maitinama.

Rusijoje netyla kalbos ir kaltųjų paieškos dėl 14 vaikų gyvybių (žuvo 13 vaikų, dar vienas yra paskelbtas dingusiu be žinios) nusinešusios nelaimės. Vaikai kartu su nepatyrusiais vedliais išplaukė audros metu, o stovyklos organizacija ir vaikų gelbėjimo operacija kelia vis daugiau artimųjų ir žiniasklaidos klausimų. viso lemtingą dieną ežeru plaukė 51 žmogus (47 vaikai ir 4 grupės vadovai). žuvo 13 vaikų, dar vienas yra laikomas dingusiu be žinios.

Brazilijos San Paulo valstijoje trečiadienio vakarą į tarpeklį nukritus autobusui, žuvo mažiausiai 18 žmonių, sužeisti 28, pranešė pareigūnai, kurie nurodė, kad dauguma aukų yra moksleiviai. Tragedija įvyko maždaug 120 km nuo šalies ekonominės sostinės, kai vairuotojas nesuvaldė autobuso ir rėžėsi į uolą kirtęs priešingo eismo juostą. Dėl smūgio autobusas, kuriuo važiavo 46 keleiviai, apvirto ir nukrito į tarpeklį, sakė gelbėtojai. Žiniasklaida pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra ir vairuotojas.

„Žmonės, kurie sako, kad idėjos gimsta savaime, meluoja. Norint „pagimdyti“ idėją, reikia jai suteikti komfortiškas sąlygas. Tai – tarsi laboratorija, kuri susideda iš aplankytų šalių, naujų pažinčių, perskaitytų knygų, valgytų patiekalų“, – teigia įmonės „Virtuvės mitų griovėjai“ (VMG) vadovas Alfas Ivanauskas. Jauniems žmonėms, besirenkantiems gyvenimo kelią, jis rekomenduoja klausytis tik savęs, ir plėsti savo pasaulėžiūrą.

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius atkreipė dėmesį, kad išmoka mokinio reikmenims įsigyti nekeista nuo 2007 metų. Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vis kyla.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atgaivino prisiminimus apie sovietinius pionierius – pasirašė dekretą dėl Rusijos moksleivių judėjimo (Rossijskoje dviženije školnikov), kurio tikslas tobulinti valstybės politiką augančios kartos auklėjimo srityje ir skatinti asmenybės formavimąsi remiantis „rusiškos visuomenės vertybių sistema“. Rusijos žiniasklaida iš karto pastebėjo šio judėjimo panašumą į sovietinio laikotarpio pionierių organizaciją, kurios nariais buvo milijonai Sovietų...

„Kai buvau mažas, man rungtynės buvo šventė. Ruošdavausi ir ėjau į jas su ūpu. Dabar žiūriu – eina vaikas, tįsia tašę nuliūdęs. Tai – nenormalu“, - kalbėjo Lietuvos kepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis per naujo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos sezono pristatymą. Kodėl nenormalu? Nes krūviai pernelyg dideli. „Keturios rungtynės per savaitę? Alio? Apie ką ten kalbėti. Tas vaikas turi tobulinti meistriškumą.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

Intensyvus eismas prie mokyklų ne retai tampa opia problema tiek mokyklų administracijoms, tiek saugaus eismo specialistams, juk, iš pirmo žvilgsnio, skuodžiantys automobiliai ir taip pat dažnai palakstyti netinkamose vietose mėgstantys vaikai – tikras receptas nelaimei. Neramina ir tai, jog iš visų eismo dalyvių, Lietuvoje avarijos metu didžiausią riziką žūti turi būtent pėstieji.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Nuo rytdienos sostinės pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų. Savivaldybės Tarybos sprendimu, rugpjūčio 15 dieną įsigalioja  nauja 365 dienų terminuoto bilieto rūšis, skirta Vilniaus pirmų-ketvirtų klasių moksleiviams. Pradinuko bilietą bus galima įsigyti visose įprastose platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu, taip pat internetu svetainėje mano.vilniustransport.lt bei mobiliojoje programėlėje m.Ticket.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.