Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų teigimu, visos dienos mokyklos modelis gimė priėmus Geros mokyklos koncepciją ir svarstant, kokia gali būti gera, mokiniams ir jų tėvams patraukli mokykla. Tad ieškant būdų, kaip sukurti gerą mokyklą, atsirado ir toks modelis – visos dienos prasmingas veiklas mokiniams siūlanti mokykla. Tokios mokyklos jau veikia užsienio šalyse, yra keletas ir Lietuvoje.
Modelis siūlomas ne visoms ugdymo įstaigoms
„Tikrai ne visos įstaigos taptų visos dienos mokyklomis, o ir jose ilgiau būtų tik tie vaikai, kurių tėvai pageidauja. Tai būtų mokykla, pasižyminti šiais bruožais: ilgesniu nei įprasta praleistu mokykloje laiku, formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo derme, teikiama individualia mokymosi, švietimo ir socialine pagalba vaikui ir jo tėvams, aktyviu socialinių partnerių įtraukimu į veiklas, saugios aplinkos vaikui užtikrinimu, maitinimo organizavimu,” - tv3.lt sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.
Anot pašnekovės, visos dienos mokykla būtų orientuota ne tik į akademinius pasiekimus.
„Tai bendruomeniška ir atvira mokykla, orientuota ne tik į akademinių pasiekimų gerinimą, bet ir į socialinių emocinių kompetencijų ugdymą. Atsižvelgiant, kokie visos dienos mokyklos modeliai yra dabar, manoma, kad tokioje mokykloje stiprės savivalda, daugiau laiko bus skiriama saviraiškai, santykių puoselėjimui, bus mažiau skubos,” - teigė G. Šeibokienė.
Visos dienos mokykla būtų siekiama gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo dermę, sudaryti galimybę šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, skatinti mokyklų atvirumą ir socialinę partnerystę ir savitų ugdymo organizavimo modelių kūrimą, taip pat sudaryti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos priežiūros, švietimo ir kultūros paslaugomis.
„Toks modelis taikomas ir dabar – kai kuriose privačiose mokyklose arba savivaldybių mokyklose. Visos dienos mokykla, tėvų manymu, aktualiausia priešmokyklinių grupių vaikams ir 1–4 klasių mokiniams,” - tikina G. Šeibokienė.
Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, Lietuvoje esamas panašias mokyklas, tėvų apklausos rezultatus, siūlomi du visos dienos mokyklos modeliai: pailgintos dienos modelis ir integruotos dienos modelis.
Vaikai mokytųsi ir iki 19 valandos
Pailgintos dienos modelį sudarytų dvi gana atskiros dalys: pirmąją dienos dalį vykstantis įprastas formalusis ugdymas ir antrojoje dienos pusėje vykdomas neformalusis mokinių švietimas, popamokinė priežiūra, švietimo pagalba vaikui ir jo tėvams, organizuojamas maitinimas, transportas.
Anot ŠMM atstovės, galimos dvi šio modelio įgyvendinimo alternatyvos.
„Pagal pirmąją alternatyvą, antroji dienos pusė, apimanti neformaliojo švietimo veiklas, būtų neprivaloma. Po rytinės dienos dalies, atsižvelgiant į tėvų ir vaikų poreikius, vaikas galėtų likti mokykloje antrąją dienos dalį ir įsitraukti į neformaliojo švietimo veiklas.
Šioje dienos dalyje galėtų būti teikiama švietimo pagalba vaikui ir jo šeimai (švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, mokymosi pagalba, sudaromos sąlygos savarankiškam mokymuisi ar pamokų ruošai, teikiamos konsultacijos tėvams), teikiamos vaikų priežiūros paslaugos.
Veiklos būtų vykdomos iki 16.00 ar 17.00 valandos. Tėvų prašymu, mokykla galėtų teikti vaikų priežiūros paslaugas bei organizuoti neformaliojo švietimo veiklas iki 18.00–19.00 val., kurios būtų finansuojamos iš tėvų įmokų,” - teigė G. Šeibokienė.
Pagal antrąją alternatyvą, anot pašnekovės, antroji dienos dalis iki 16 ar 17 val. būtų privaloma, ji galėtų apimti neformaliojo švietimo veiklas, integruojamųjų programų, prevencinių programų, projektus. Į antrosios dienos pusės veiklų įgyvendinimą rekomenduojama įtraukti socialinius partnerius ir kitus paslaugų teikėjus.
Didžiausias iššūkis - pritaikyti mokyklų erdves
„Organizuojant antrosios dienos dalies veiklas labai svarbu sudaryti sąlygas vaikams pailsėti bei užtikrinti neformaliojo švietimo veiklų įvairovę. Vienas didžiausių iššūkių – būtinybė pritaikyti mokyklos erdves poilsiui ir skirtingo pobūdžio veikloms įgyvendinti,” - sakė ŠMM atstovė.
Integruotos dienos modelio atveju formalusis ugdymas ir neformalusis švietimas yra neatsiejami, vienas kitą papildantys, sukuriantys prasmingą ugdymąsi. Būtų remiamasi pasirinkta ugdymo kryptimi ar savita ugdymo filosofija (pavyzdžiui, sveikatingumo, kūrybiškumo ugdymo, akademinių pasiekimų gerinimo, visuminio ugdymo, katalikiško ugdymo ar kt.).
Modelis būtų lankstus: pamokų trukmė ir jų savaitinis išdėstymas gali įvairuoti, gali būti intensyvinamas tam tikrų dalykų mokymasis, ugdymo turinys gali būti įgyvendinamas projektiniu būdu. Mokyklos tvarkaraštyje turėtų būti numatyta laiko mokinių savarankiškam mokymuisi, poilsiui.
„Įgyvendinant integruotos dienos modelį visų mokinių dalyvavimas turėtų būti privalomas, nes formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo veiklos yra persidengusios ir neatsiejamos viena nuo kitos. Pasibaigus privalomoms mokyklos darbo valandoms, pagal pageidavimus, mokiniams gali būti organizuojama mokinių priežiūra ir papildomos neformaliojo švietimo veiklos,” - pasakojo G. Šeibokienė.
Lietuvoje jau yra mokyklų, vykdančių savitus visos dienos mokyklos modelius. Tačiau dauguma jų privačios.
Siekiant plėsti visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimą, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius kai kuriose savivaldybėse.
„Visos dienos mokyklos veikla finansuojama iš sutelktų lėšų, skirtų švietimo, socialinėms, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugoms, taip pat iš savivaldybių biudžetų lėšų, tėvų įmokų,” - teigė G. Šeibokienė.
Būtina tinkamai pasiruošti
Visos dienos mokyklos programą įgyvendinančios „Demokratinės mokyklos“ įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas sako, jog vaikai šioje ugdymo įstaigoje gali praleisti visą dieną: nuo 8 iki 18 valandos. Tačiau prieš diegiant visos dienos mokyklos programą būtina pasiruošti ir sukurti tinkamą atmosferą.
„Iš karto dėmesį riekia atkreipti kokia ta diena ir kokia yra aplinka, kurioje jūsų vaikas praleidžia laiką. Jeigu tai mokykla kurioje daug streso, įtampos ir patyčių, o vaikas ir taip nenori į ją eiti, tad dar ilgiau būti tokioje aplinkoje jam tikrai nesinorės. Jam nuo to bus tik blogiau,“ - tikina N. Buivydas.
Visą dieną mokykloje praleidžiantiems vaikams labai svarbus ir balansas tarp laisvo laiko ir mokymosi. Taip pat svarbios erdvės, galimybės išeiti į lauką, atsipūsti, išsidūkti, kad vaikai nebūtų laikomi tik uždaroje erdvėje.
„Jeigu pamatai ugdymo įstaigoje sudėti teisingi ir požiūris į vaiką yra tinkamas, sukuriantis saugią įkvepiančią aplinką vaikams, tuomet galima laukti ir gerų šio ugdymo rezultatų. Mūsų mokykloje vaikai turi ilgesnes pertraukas. Daugiau ilsimės, nes pastebime, kad kokybiškesnė pertrauka svarbi kokybiškesnei pamokai.
Be to, vaikai tampa ramesni, žino, kad suspės ir galės pabaigti jau pradėtus darbus, išmoks tai, ką turi išmokti. Ir galiausiai jiems nelieka namų darbų, nes viską vaikai pasidaro dienos metu. Vakarais lieka tik svarbiausi dalykai – buvimas su šeima, žaidimai, skaitymas, jeigu tai domina,“ - tv3.lt teigė švietimo įstaigos vadovas.
Pasibaigus pamokoms veržiasi namo
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigia, kad ruošiant visos dienos mokyklos koncepciją, lieka neatsakytas pedagogų darbo finansavimo klausimas.
„Neaišku kaip bus finansuojama: kaip mokykla gaus pinigus veikloms, kurios bus vykdomos po pamokų. Į šį klausimą Švietimo ir mokslo ministerija kol kas neatsakė.
Mokytojai, kuriems bus nuo rugsėjo pirmosios įvestas etatinis darbo apmokėjimas, be abejo galėtų dirbti visus po pamokinius darbus, numatytus ilgosios mokyklos koncepcijoje. Tačiau jiems tai turėtų įeiti į užimamą pareigybę ir turėtų būti už tai sumokama. Bet kol kas to nėra numatyta. Tai labiausiai neatsakytas klausimas,“ - tv3.lt teigė A. Jurgelevičius.
Anot pašnekovo, kol kas sunku įsivaizduoti, kad visos dienos mokyklą, mokiniai lankys noriai.
„Daliai mokinių, norint tėvams, tiesiog reikia ilgiau pabūti mokykloje. Ruoštis pamokoms, užsiimti kitomis veiklomis. Tik man kaip mokytojui, labai sunku įsivaizduoti, kaip mokiniai eis į tokią mokyklą. Aš jau kelinti metai, jau dešimtis, kaip matau, kad tik pasibaigus pamokoms, mokiniai veržte veržiasi namo.
Bet mums tvirtina, kad yra padarytos apklausos ir tėvų organizacijos nori visos dienos mokyklos. Vadinasi – poreikis yra,“ - sako Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
