Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis parengė Sveikatos stiprinimo politikos gairių projektą, kurį netrukus ketina įregistruoti Seime. Tiesa, kaip teigia parlamentaras, projektas dar tobulinamas, laukiami specialistų komentarai, bet jau pavyko išgryninti 100 sveikatingumo gairių.
Projekte apstu įvairių siūlymų reformuoti sveikatos politiką Lietuvoje. Tarp jų numatomi dideli pokyčiai gyventojų mitybai, fiziniam aktyvumui tiek mokymosi įstaigose, tiek darbo vietose bei šūsnis naujų draudimų.
Mažiau cukraus, druskos ir riebalų
Seimo nario projekte akcentuojama, kad visuomenė būtų sveikesnė, o rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažėtų, jei „sveika ir subalansuota mityba taptų vartojimo kultūros dalimi“. Tačiau čia pat pažymima, kad gyventojų mityba priklauso nuo pajamų – maisto produktų pasirinkimą dažnai lemia kaina.
Todėl D. Kepenis siūlo skatinti perdirbamąją pramonę gaminti daugiau šviežių produktų už priimtiną kainą. Taip pat norima ne tik įpareigoti maisto gamintojus ant produktų etikečių teikti išsamią informaciją apie produkto maistinę vertę, bet ir aiškiai žymėti, kad maistas atvežtinis, „užaugintas be antibiotikų“, „augintas laisvėje“, „augintas fermoje“ ir kt.
Ūkiai skatinami naudoti mažiau mineralinių trąšų ir augalų apsaugos cheminių priemonių, o prekybos centruose, viešojo maitinimo ir ugdymo įstaigose bus griežčiau kontroliuojama maisto kokybė.
Pokyčiai palies ir produktų sudėtį – siūloma drausti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų, keisti maisto produktų sudėti, kad juose būtų mažiau riebalų, cukraus, druskos.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigoti teikti vieningą poziciją dėl kai kurių produktų naudingumo (pavyzdžiui, liesi pieno produktai, margarinas, sviestas) bei žalingumo (pavyzdžiui, perdirbti raudonos mėsos produktai).
Įdomu tai, kad parlamentaras siūlo ieškoti būdų, kaip gaminti tam tikroms tikslinėms gyventojų grupėms skirtus produktus – vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus gyventojams, skirtingų biologinių konstitucinių tipų žmonėms.
Nauji reklamos draudimai
Sveikatingumo gairėse numatoma drausti vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklamą, taip pat „netransliuoti prekybos centrų reklamos apie atpigintus, nukainotus maisto produktus, kurių sudėtis, kokybė vartotojams, ypač vaikams, nėra priimtina“.
Čia pat žiniasklaidą ketinama įtraukti į visuomenės mokymą apie sveiką, subalansuotą mitybą, populiarinti sveikatai palankių produktų pasirinkimą.
Siekdamas apsaugoti vaikus nuo antsvorio ir nutukimo, Seimo narys siūlo savivaldybių administracijų ir ugdymo įstaigų vadovams bei tėvams atkreipti dėmesį į vaikams tiekiamo maisto kokybę bei suformuoti ir įgyvendinti vieningą vaikų sveikatai mitybos politiką.
Tokiu atveju ketinama kurti vaikams palankios mitybos valgiaraštį, patvirtinti ženklinimo sistemą „Palanku vaikams“ – šiuo ženklu prekybos centruose ir viešojo maitinimo įstaigose ketinama žymėti maisto produktus, atitinkančius iškeltus kriterijus.
Mitybos pokyčiai paliestų ne tik vaikus, bet ir pacientus, senjorus globos namuose ar nuteistuosius, mat D. Kepenis siūlo, jog šiose įstaigose patiekiamas maistas atitiktų reikalaujamą energinės vertės kiekį, maisto šviežumą.
Nuo fizinio aktyvumo iki lytiškumo ugdymo
Pertvarkant sveikatos politiką, didelis dėmesys numatomas ir fiziniam gyventojų aktyvumui – D. Kepenis siūlo vaikams ir jaunimui formuoti įproti visą gyvenimą gyvento fiziškai aktyviai, nes tai „padėtų atsakingai kurti savo, savo vaikų ir Lietuvos ateitį, aktyviau dalyvauti šalies gyvenime, būti pilietiškais“.
Rengiant sveikatos ugdymo bei fizinio aktyvumo skatinimo programas švietimo įstaigoms, anot D. Kepenio, moksleiviams būtų numatomas privalomas fizinis aktyvumas (ikimokyklinukams bent 2–4 val. per dieną, pradinukams bent 1–2 val. per dieną, vyresnių klasių moksleiviams – 3–5 pamokos per savaitę). Bent trečdalis užsiėmimų turėtų vykti gryname ore, taip pat norima organizuoti ilgąsias pertraukas, per kurias moksleiviai galėtų mankštintis.
Pakeistoje sveikos gyvensenos švietimo sistemoje vietos atsiras ir lytiškumo ugdymui bei pasirengimui šeimai. Šios programos paskirtis, anot D. Kepenio, – „užtikrinti sėkmingą vaiko sveiktos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai mokykloje“. Parlamentaras skatina užtikrinti tam tikrą privalomą šių pamokų skaičių per savaitę.
Pakrutėti tektų ir darbe
Parlamentaras panoro rūpintis ne tik moksleivių sveikata, bet ir studentais bei darbuotojais. D. Kepenis siūlo kolegijų ir universitetų pirmo kurso studentams įvesti privalomas fizinio aktyvumo pamokas, o vėlesniuose – pasirenkamas (3 akademinės valandos per savaitę).
Norima, kad mokinių, studentų fiziniai gebėjimai ir pažanga būtų vertinami per mokslo metus ne mažiau kaip 2 kartus (rudenį ir pavasarį).
Tuo metu darbuotojams Seimo narys siūlo suteikti galimybę per savaitę turėti 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. didelio intensyvumo aerobinį fizinį aktyvumą.
Čia pat parlamentaras siūlo įteisinti sveikatą stiprinančios darbo aplinkos kūrimą, t. y. sukurti sąlygas, leidžiančias darbuotojams stiprinti sveikatą savo darbo vietose darbo metu, tam įrengiant ar pritaikant specialias erdves bei sudarant tinkamas asmeninės higienos sąlygas. D. Kepenis skatina darbovietes naudoti stovimus stalus, susitikimus rengti vaikščiojant, lipti laiptais ir pan.
Maža to, darbdaviai bus raginami skatinti sveiktai gyvenančius ir žalingų įpročių neturinčius darbuotojus – suteikti papildomų atostogų, premijų, trumpinti darbo dienas ar panašiai.
Premija už sveiką gyvenimą
Be to, kad siūlo įteisinti alternatyviąją mediciną bei sukurti šiems specialistams lygiavertes sąlygas integruotis į sveikatos sistemą, D. Kepenis nori sukurti ir Asmens sveikatos pasą.
Šio dokumento tikslas – kaupti diagnostinius duomenis apie asmenį, fiksuoti apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose, vesti apskaitą apie asmens turimas, skiriamas ir panaudojamas gydymo išlaidas lėšas sveikatos priežiūrai. Jame būtų renkama informacija apie žmogaus gyvensenos įpročius, priklausomybes, sveikatos draudimo duomenys.
D. Kepenis numato, kad dalį asmens gydymui nepanaudotų lėšų būtų galima skirti premijoms tų, kurie stiprina ir saugo savo sveikatą.
