fizinis aktyvumas

Visuomenėje kepenų ligos itin dažnai siejamos su besaikiu alkoholio vartojimu. Vis dėlto rimtus su kepenimis susijusius sveikatos sutrikimus gali lemti ir tokios priežastys kaip nutukimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, diabetas ar metabolinis sindromas. Be to, kepenų ligos gali vystytis ir dėl virusinių infekcijų, tokių kaip hepatitas, ar ilgalaikio tam tikrų vaistų vartojimo, kurie neigiamai veikia šį gyvybiškai svarbų organą.

Kasmet rugsėjį visoje Europoje vykstanti Judumo savaitė ne tik skatina aktyvų gyvenimo būdą, bet ir sukelia rimtas diskusijas apie žmonių pasyvumą ir nejudumą. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ ekspertai kelia klausimą – kaip priversti žmones daugiau judėti? Kaip tingėjimas paveikia sveikatą ar net šalies ekonomiką? Vilnius tampa ne tik modernesnis, bet ir sparčiai pildosi automobiliais – kasmet gatvėmis išrieda 4 tūkst. automobilių daugiau, nei praeitais metais.

Jei sunkiai sekasi numesti pilvo riebalus, jūs esate ne vieni. Riebalų perteklius ties pilvu yra viena problematiškiausių sričių, tačiau yra keletas treniruočių, kurios gali pagelbėti atsikratant pilvo riebalų. Sertifikuota holistinės mitybos specialistė, elitinė fitneso trenerė ir nuomonės formuotoja Jamie Maitland atskleidė, kokios treniruotės padės jums panaikinti riebalus ir išlyginti pilvo presą, rašoma bodynetwork.com.

Turbūt sunkiai atsiras prieštaraujančių, kad judėti gyvybiškai būtina. Tačiau kiek tinkamas fizinis aktyvumas susijęs su mūsų emocine gerove ir net ilgaamžiškumu? Sporto ir ilgaamžiškumo ekspertas Audrius Kalvaitis kalba be užuolankų – abu šie komponentai yra kaip broliai dvyniai. „Iš esmės kalbame apie vieną ir tą patį. Nuo senų laikų judamojo aparato vystymasis buvo skirtas apsaugoti save nuo išorės priešo ir save pamaitinti.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad niekada nesportuoja ir nesimankština. Visi žinome, kad reguliarus fizinis aktyvumas – mankšta ar sportas – yra labai svarbus fizinei ir psichinei sveikatai gerinti. Be kitų privalumų, jis palaiko kognityvines funkcijas ir gerą savijautą, skelbia portalas „Euronews“. Tačiau Europoje vis dar labai paplitęs nepakankamas fizinis aktyvumas. Beveik pusė ES gyventojų (45 proc.

Vis daugiau šiuolaikinių žmonių pasiskundžia įvairiais skausmais ir maudimais kūne. Garsi kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė pažymi, kad tokių nusiskundimų priežasties dažnai prireikia ieškoti giliau – kaip veikia raumuo ir visos minkštosios organizmo struktūros, daug nulemia ir mūsų emocinis nusiteikimas bei išgyvenimai. Tuo metu šiuolaikinis gyvenimo ritmas pareikalauja vis daugiau organizmo resursų prisitaikyti.

Širdies smūgis, kitaip vadinamas miokardo infarktas, yra gyvybei pavojinga būklė, kuri ištinka nutrūkus kraujo tiekimui į širdį. Dažnai tai sukelia kraujo krešulys, tačiau šie paprasti veiksmai gali gerokai sumažinti mirtinos nelaimės riziką. Kraujo trūkumas labai kenkia širdžiai ir žmogus gali mirti. Kaip ir visų medicininių problemų atveju, visada geriau užkirsti kelią širdies smūgiui, nei vėliau jį gydyti.

Britai apie devynias valandas per dieną praleidžia sėdėdami, tačiau Norvegijos mokslininkai nustatė, kad 25 minutės fizinio aktyvumo gali sumažinti mirties riziką, susijusią su nejudriu gyvenimo būdu. Kovo mėnesį bus minimos ketvirtosios Covid-19 karantino metinės, tačiau beveik 30 proc. britų vis dar dirba nuotoliniu būdu, o tai, deja, daugeliui reiškia sėdimą gyvenimo būdą.

Mokslininkai perspėja apie itin prastą Lietuvos moksleivių fizinę būklę: vyresnėse klasėse jie praleidinėja fizinio lavinimo pamokas, tingi sportuoti. Atlikus išsamų tarptautinį tyrimą paaiškėjo, kad ir mokytojams kyla daugybė iššūkių, kaip sudominti moksleivius aktyviu sportu, užuot šiems sėdėjus prie telefonų. Specialistai tikina, kad situacija ypač prasta tarp vyresnių klasių mokinių.

Galima pasidžiaugti, kad šiomis dienomis vis dažniau žmonės susirūpina savo sveikata, o norėdami ją pagerinti neretai pradeda nuo fizinės būklės tobulinimo. Reguliari fizinė veikla padeda išlaikyti sveiką kūno svorį, sustiprinti raumenis ir kaulus, pagerinti kvėpavimą, širdies funkciją, sumažinti patiriamą kasdienį stresą bei pagerinti nuotaiką, o vaikams - kognityvinių gebėjimų lavinimasį.

Daugiau nei pusė privačių mokyklų neturi savo sporto salių. Nors tėvai už vaikų mokslą jose per metus sumoka tūkstančius eurų, sportuoti moksleiviai turi parkuose, klasės dydžio salytėse ar iš kitų mokyklų ar sporto klubų nuomotose salėse. Sporto salės neturi ir viena iš 8 valdiškų mokyklų. O svarbiausia, kad prieš kelerius metus pati valdžia nusprendė, kad sporto salės mokykloms neprivalomos, nors nuo judėjimo labai priklauso net vaikų protiniai gebėjimai.

Gerą savijautą lemia daugybė įvairių veiksnių, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, socialinį gyvenimą. Tačiau ekspertė išdavė paprastą gudrybę, kuri padės jaustis geriau. JAV gydytoja Poonam Desai rekomendavo reguliariai maudytis šaltame duše ar pagulėti vonioje su šaltu vandeniu. Su savo beveik 200 tūkst. „Instagram“ sekėjų ji pasidalino vaizdo įrašu, kuriame papasakojo apie šalto dušo naudą sveikatai, rašo express.co.uk.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį 100 metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt studijoje kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Norite ilgesnio sveiko gyvenimo? Gydytojai sako, kad raktas tam prieinamas kiekvienam – pakankamas fizinis aktyvumas kasdien leidžia ne tik užtikrinti geresnę savijautą, bet ir pakloti pagrindus geresnei sveikatai jau sulaukus brandaus amžiaus.   Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 minučių per dieną ir geriausiai kasdien, vaikai – ne mažiau 60 minučių.

Gydytojas Michaelas Mosley paragino žmones išbandyti tris paprastus namuose atliekamus pratimus ir teigia, kad kasdien juos atlikdami galite gyventi ilgiau. M. Mosley, gydytojas, TV laidų apie sveikatą svečias, jau nuo devintojo dešimtmečio teikiantis patarimus visuomenės sveikatos temomis, tvirtina, kad kasdienės jėgos treniruotės su svarmenimis gali būti labai naudingos – nuo medžiagų apykaitos gerinimo iki smegenų veiklos stiprinimo.

Skaičiuojama, kad visoje Europoje vilklige serga maždaug 500 tūkst. žmonių, o devyni iš 10 atvejų diagnozuojami moterims. Su šios ligos diagnoze gyvena ir knygos „Homo Office“ autorė Ida Daiva Povilaitė, kuri sako, kad išgirdusi diagnozę pakabino puikybę į spintą ir pradėjo gyventi. Vilkligės diagnozę ji išgirdo 2015 metais, tačiau neslepia, kad pirmuosius simptomus pajuto dar 2007-aisiais, tad prireikė aštuonerių metų, kol paaiškėjo, kad jos įprastą gyvenimą trikdo autoimuninė liga.

Sporto mokslininkų bendruomenės atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis. Pastebėta, jog ryškėjantį fizinį pasyvumą neretai nulemia beprasmis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, kurie, iš tikrųjų, gali tapti puikia priemone palaikyti sveiką fizinį aktyvumą bei tapti sveikos gyvensenos dalimi.

Prasidėjus naujiems metams, dažnas išsikelia sau tikslą numesti svorio ir labiau rūpintis sveikata. Kad ir kaip norėtųsi, stebuklingo būdo, kuris greitai tirpdytų papildomus kilogramus, nėra, tad jei tvirtai užsibrėžėte tikslą numesti svorio, nusiteikite ilgalaikiams gyvenimo pokyčiams.

Nutukusių žmonių vis daugėja, nes plinta riebalus kaupti skatinantys genai. To priežastis – didžiulė maisto gausa ir mažėjantis fizinis aktyvumas. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kaip kovoti su antsvoriu. Antsvoris neretai virsta rimtomis ligomis, todėl nereikia į tai numoti ranka. Nors pakeisti genų neįmanoma, yra keli būdai, kaip padėti atsunkusiam kūnui ir pagerinti sveikatą.

Yra daug įrodymų, kad mankštinimasis prailgina gyvenimą, o kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali pailginti gyvenimo trukmę keleriais metais. Ypač svarbu apsaugoti senstančią visuomenę nuo kritimų, gerinti pažinimo įgūdžius ir užkirsti kelią širdies ligoms. Naujos išvados rodo, kad reguliari aktyvi fizinė veikla gali būti labai svarbi, siekiant sumažinti vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą, rašo express.co.uk.

Nors treniruotės yra puikus būdas palaikyti gerą fizinę formą ir puikią savijautą, tai gali būti ir nerimą kelianti patirtis. Taip yra ne tik todėl, kad turite pasiekti tam tikrus fizinio pasirengimo tikslus, bet ir todėl, kad siekdami tobulos figūros norite gražiai atrodyti ir sportuodami patikti ne tik sau, bet ir kitiems.

Bėgimas – ir sportas, ir meditacija, o bėgti gali visi! Tuo neabejoja olimpietė, tituluota Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikė Eglė Balčiūnaitė. Pasak jos, kone kiekvienas gali bėgte įveikti keletą kilometrų – svarbiausia neperspausti treniruojantis ir... turėti kantrybės – rezultatai anksčiau ar vėliau ima džiuginti.

Kasmet pasibaigus mokslo metams tėvams tenka spręsti tą pačią problemą: kuo užimti atžalą? Ankščiau buvo įprasta vaikus palikti vasaroti pas senelius kaime ar išleisti į stovyklą, tačiau kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai daug kas pasikeitė. Vaikai buvo priversti nuolat lindėti namuose, neturėjo galimybės susitikti su draugais ir didžiąją laiko dalį praleido prie išmaniųjų įrenginių ekranų.

Šiandien didžioji dalis darbų yra sėdimi, žmonės kur kas dažniau mankština pirštus rašydami klaviatūra, nei treniruodami kūną. Kasdienybėje lieka vis mažiau laiko fiziniam aktyvumui. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių pasaulio gyventojų yra nepakankamai aktyvūs. Tai yra opi problema, kadangi fizinis aktyvumas suteikia ne tik energijos, bet ir prailgina gyvenimo trukmę. „Turbūt nėra atvejų kada fizinis aktyvumas būtų žalingas.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Šiltuoju sezonu daugiau žmonių nupučia dulkes nuo žiemą spintoje gulėjusių sportbačių ir skiria laiko fiziniam aktyvumui. Judėjimas naudingas gerai savijautai, tačiau per didelis krūvis, nepasiruošimas ar nedėmesingumas detalėms gali tik pakenkti. Ką naudinga žinoti prieš pradedant treniruotes? „Mano vaistinėje“ konsultuojantis vaistininkas Tautvydas Endriukaitis sportuoja ir pats, tad pateikė 10 svarbių patarimų. 1. Atsakingai pasirinkite avalynę.

Per visą savo gyvenimą bent 8 iš 10 žmonių patiria įvairias nugaros traumas ir jaučia stiprius skausmus. Atlikti tyrimai parodė, kad 1 iš 4 nugaros skausmo atvejų kyla dėl netinkamos nugaros priežiūros darbe. Didžioji dalies šios rūšies skausmų yra itin sekinantys ir sąlygojantys prastesnę gyvenimo kokybę. Visgi dalies varginančių, ypač lėtinių, skausmų galima išvengti, laikantis šių patarimų:  . Kiek įmanoma keiskite kūno poziciją darbo metu.

Daugelis iš mūsų turi išmaniuosius laikrodžius ar programėles telefonuose, kurios skaičiuoja mūsų žingsnius. Paprastai mes siekiame nueiti bent 10 000 žingsnių per dieną, o mums dažnai primenama, kad tai padeda pagerinti sveikatą. Šį skaičių pasirinko Japonijos žingsniamačio rinkodaros kampanija, tačiau dabar jį įtraukia populiarūs išmanieji laikrodžiai, pavyzdžiui, „Fitbit“, į kasdienės veiklos tikslus.

Tyrimai rodo, kad žmonių gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra geros sveikatos rodiklis, ir jį treniruojant gali pagerėti fizinė kūno būklė bei pailgėti gyvenimo trukmė.  Gebėjimas stovėti ant vienos kojos yra susijęs su padidėjusiu fiziniu aktyvumu ir sumažėjusia kritimo rizika bei yra susietas tiek su gyvenimo kokybe, tiek su jo trukme, rašo theconversation.com.

Pamirškite klaidingus įsitikinimus, kad sporto salės įrengimas įmanomas tik turint didelius svorius. Norint efektyviai sportuoti namuose pakanka išsirinkti tinkamą inventorių, šiuo atveju, kaip Mindaugas Rainys ir padarė – pasirinkti nedidelius, tačiau išmanius svorius ir treniruotė be jokių abejonių taps pilnavertė. Mindaugas Rainys išbandė Proiron svorių ir grifų rinkinį, skirtą jėgos treniruotėms.

Bet kokia fizinė veikla gali teigiamai paveikti jūsų sveikatą ir savijautą. Sporto teigiamų privalumų sąrašas didžiulis – mes pateikiame sutrumpintą jo versiją. Vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti – prisiversti mankštintis. 1. Sportas stiprina širdį. Na, tai jau niekam ne naujiena, pasakysite jūs. Jeigu skundžiatės padidėjusiu kraujospūdžiu, o gydytoja įrašė į jūsų kortelę nemalonią diagnozę – „padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje“ arba „tachikardija“, jums reikia mankštintis.

Jeigu artėjant vasarai esate nusiteikę pagerinti savo kūno linijas ir turėti pilvo presą, siūlome keletą nesudėtingų, tačiau labai efektyvių pratimų, kuriuos galėsite atlikti namų sąlygomis ir džiaugtis pasiektais rezultatais.  Pakilimai/susirietimai Tai vienas iš pagrindinių pratimų, padedančių išryškinti preso raumenis. Jis naudingas tuo, kad gali padėti sukurti reljefą ir atsikratyti riebalų.

Dirbate namuose, pasivaikščiojimą mielai pakeičiate filmų maratonu, tingite eiti į parduotuvę, todėl maistą užsisakote internetu. Nenuostabu, kad kūnai ima panikuoti ir ima siųsti signalus, kad judėti reikia dažniau. „Bright Side“ nori padėti iššifruoti jūsų kūno signalus, kad gyvenimas būtų šiek tiek sveikesnis. 1. Jūsų akys papurtusios. Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl kūnas sulaiko vandenį.

Gera žmonių savijauta neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Nors aktyvus judėjimas išties gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų, medikai vis dažniau beda pirštu į sumenkusį sportuojančių asmenų skaičių, todėl žmonės rizikuoja susidurti su galimomis sveikatos problemomis. Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.

Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką. Manote, tai mažai? O iš tiesų tai gali kardinaliai pakeisti visą jūsų sveikatą. Ėjimas – vienas iš paprasčiausių sporto variantų. Jis nereikalauja jokios specialios įrangos, papildomų išlaidų ir netgi tvirto fizinio pasirengimo.

Sporto entuziastai pirmadienį prie Vyriausybės surengė akciją, kurios metu treniravosi lauke sningant ir stingdant šalčiui. Jie taip siekė atkreipti valdžios dėmesį į savo prašymą leisti treniruotis uždarose patalpose. Vinco Kudirkos aikštėje įrengti improvizuoti teniso kortai, krepšinio aikštelė, pastatyta bokso kriaušė.  Šiuo metu treniruotis leidžiama tik aukšto meistriškumo sportininkams, vaikų ir mėgėjų treniruotės nevyksta dėl COVID-19 plitimo rizikos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino rekomendacijas, kaip saugiai organizuoti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veiklas. Rekomenduojama pirmenybę teikti fizinio aktyvumo arba sporto veiklų organizavimui atvirose erdvėse. Be to, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi tik indvidualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai, kai vienam lankytojui sporto veiklas veda vienas sporto specialistas.

Ar pandemijos metu žmonės nepraranda fizinio aktyvumo? Sveikatingumo specialistai teigia, kad nors nuo griežtesnio karantino įvedimo laiko praėjo dar palyginti nedaug, susirūpinti yra kuo – „Google Mobility“ ataskaitose fiksuojama, kad didžiuosiuose šalies miestuose apsilankymų parkuose mažėja. Nors buvo laukiama, kad į juos plūstels srautas iš uždarytų sveikatingumo klubų, duomenys rodo, kad lankytojų net iki 30 proc. mažiau nei pačiu tuščiausiu metu – žiemos vidury.

Fizinio aktyvumo svarba – neabejotina. Vis dėlto judėjimo trūkumas šiomis dienomis – labai didelė problema. Ne paslaptis, kad sėdimo darbo mastai didėja. Tiems, kurie dirba sėdimą darbą, ilsėtis reikėtų aktyviai. Tačiau tikrai ne visi paiso šios taisyklės – dauguma kelionių į ir iš darbo vyksta automobiliu, o namie „laukia“ plačiaekranis televizorius su daugybe užkandžių.

Karantino laikotarpis privertė sunerimti ne tik kiekvieną šalies sportininką, kurių veikla buvo laikinai sustabdyta dėl saugumo sumetimų, bet ir kitus lietuvius, kurie nebegalėjo praverti sporto salės durų. Neilgai trukus rasta išeitis – daugelis pradėjo sportuoti namuose. Visgi, sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius perspėja, kad kiekvienas turime įvertinti savo galimybių ribas prieš pradėdami sportuoti.

Fizinio ugdymo pamokos mokykloje – neatsiejamos nuo žaidimų, komandos, fizinio kontakto ir sporto salės. Tai laikas, kai telefonai, kompiuteriai nepasiekiami ir visiškai nereikalingi. Taip buvo anksčiau. Prasidėjus karantinui fizinis ugdymas iš stadiono persikėlė į kompiuterio ekraną. Kovo pabaigoje paskelbus nuotolinio mokymo startą į internetinę erdvę kartu su kitomis buvo perkeltos ir fizinio ugdymo pamokos.

Vis labiau šylant orams ima daugėti ir bėgiojančiųjų. Vieni siekia didinti ištvermę, kiti trokšta dailesnių kūno linijų, o treti galbūt tik vaikosi mados? Trenerė, profesionali lengvaatletė Asta Daukšaitė pasakoja, kada bėgiojimas gali tapti žalingas sveikatai ir ką būtina žinoti pradedantiesiems. „Pirmiausia, kaip pagrindinę ir dažniausiai daromą klaidą, išskirčiau fizinės būkles neįvertinimą. Negalima aklai sekti draugų pėdomis ar mada, nes galbūt jums bėgimas visiškai netinka.

Sunku būtų paneigti, kad sportuoti – sveika, o dabar tai yra tiesiog madinga. Neatsitiktinai elektronikos pramonė kuria vis išmanesnius sportui skirtus prietaisus, kurių dalis tampa įprasta namų interjero dalimi. Vis dėlto šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad, nepaisant sporto populiarumo ir įvairių sportui skirtų priemonių bei klubų, visiškai nesportuojantys prisipažįsta beveik pusė respondentų.

Bėk, mink, riedėk, plauk, kaituok – nesvarbu ką, svarbu sportuok ir lenktyniauk: tokiais žodžiais į visus kreipiasi „Power Hit Radio“ balsas Saulius Baniulis, skatindamas pagaliau pakilti nuo sofos ir pradėti judėti. Power Hit Radio sportinis iššūkis kartu su Bikko.

Pradėti rūpintis savimi ir gyventi sveikiau – visada tinkamas metas, o juk džiaugtis puikiai savijauta ir jėgų antplūdžiu neabejotinai norisi kiekvienam. Pateikiame paprastus žingsnius, kaip pradėti kelią geresnės sveikatos link.  1. Atsisakykite cukraus Cukrus gali būti naudingas siekiant trumpo energijos antplūdžio, tačiau šis būdas laikinas ir galiausiai atnešantis priešingus rezultatus.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Atėjus šiltam pavasariui sparčiai daugėja ir besirenkančių sportą gryname ore. Vienas populiariausių pasirinkimų – bėgiojimas. Vieni siekia didinti ištvermę, kiti trokšta dailesnių kūno linijų, o treti, galbūt visą žiemą tingiai laiką leidę ant sofos, tik vaikosi mados. Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus sako, kad visgi tinkamai fiziškai nepasiruošus ir šaltuoju laikotarpiu nesportavus, bėgiojimas gali tapti pavojingas sveikatai.

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo mokesčio iki 3 proc., didinti stipendijas kai kuriems sportininkams. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Švietimo ir mokslo ministerijos rengtoms pataisoms. Jas dar svarstys Seimas. Tikimasi, kad patvirtinus Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, finansavimas fizinio aktyvumo projektams padidėtų daugiau nei du kartus ir siektų 13 mln. eurų.