Pandeminė situacija visame pasaulyje gyventojus privertė užsidaryti namuose, o neveikiantys sporto klubai neretam tapo priežastimi, nulėmusia fizinio aktyvumo sumažėjimą.
Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) vadovė, gydytoja ortopedė–traumatologė Rūta Banytė, kalbėdama apie galimas grėsmes žmogaus sveikatai dėl per menko fizinio aktyvumo, teigia, kad tokiu būdu išties gali sutrikti mūsų imuninės sistemos darbas.
„Dėl nepakankamo įprasto sportavimo ar mankštos įpročio gali kilti iššūkių imuninei sistemai, fizinei sveikatai. Be kita ko, dėl to prasideda ar sustiprėja esamos ligos, susijusios su sėdimu gyvenimo būdu, pavyzdžiui, susiduriama su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu. Menka galimybė užsiimti mankšta, fizine veikla taip pat gali daryti įtaką psichinei sveikatai – neretai padidėja stresas ar nerimas, kurį daugelis patiria dėl sutrikdyto įprasto socialinio gyvenimo“, – kalbėjo pašnekovė.
Nuo ko pradėti?
Medikės R. Banytės pastebėjimu, kiekvienam žmogui, užsibrėžusiam tikslą padidinti fizinį aktyvumą, vertėtų atsiminti – tai daryti būtina palaipsniui, o ne iš karto, kuomet griebiamasi atlikti sunkius, varginančius pratimus, kurie gali tapti pagrindine traumų priežastimi.
„Jeigu dėl pandemijos buvote priversti mažiau sportuoti ar judėti, nepatarčiau grįžti prie to paties fizinio krūvio, kuris buvo iki karantino. Geriausia pradėti judėti palaipsniui. Pavyzdžiui, jeigu iki karantino bėgiojote, vėliau tokią veiklą apleidote, o dabar vėl pradedate judėti, tuomet patarčiau bėgimą keisti ėjimu.
Asmenims, kurie fizine veikla užsiėmė sporto klubuose, taip pat rekomenduočiau grįžti prie pradinių svorių. Noriu nuraminti, kad jūsų progresas bus daug greitesnis nei pradžioje, be to, išvengsite traumų“, – aiškino gydytoja.
Pašnekovė priduria, kad sėdimas darbas irgi gali pakenkti gerai žmogaus savijautai, todėl pataria du–tris kartus per dieną bent dešimčiai minučių atitraukti akis nuo ekranų, atsistoti ir atlikti akių ir kūno mankštos pratimus.
„Jeigu vis dar nesiryžtate pradėti sportuoti, o darbas sėdimas, darykite per dieną pertraukas, jų metu atlikite tempimo pratimus“, – sako ji.
Dažniausiai patiriamos traumos
Medikė R. Banytė aiškina, kad dažniausiai traumos, su kuriomis susiduria asmenys, užsiimantys fizine veikla, kyla dėl pačių žmonių neatsargumo arba netinkamo apšilimo.
Pasak pašnekovės, sporte dažniausiai susiduriama su čiurnos raiščių, Achilo sausgyslės patempimu ar nutraukimu, kirkšnies traumomis, įvairiais raumenų patempimais arba sausgyslių uždegimu.
Pastebima, kad bėgikai patiria kelio skausmus, blauzdikaulio streso sindromą, kuomet bėgant jaučiamas skausmas išilgai blauzdikaulio priekio, susiduriama ir su pėdos fascijos uždegimu.
Su traumomis, pasak R. Banytės, susiduria ir dviratininkai.
„Dviratininkai patempia raumenis, jaučia nugaros ar juosmens, kelio ir kitų sąnarių, pavyzdžiui, riešo skausmus. Neretai patiriamos galvos traumos krintant, atsiranda nutrynimai nuo balno.
Patarčiau kiekvieną veiklą pradėti nuo apšilimo, dėvėti tinkamas apsaugas, pavyzdžiui, šalmą, kad išvengtumėte galvos traumų“, – kalbėjo gydytoja.
Svarbus poilsis
Dalis žmonių, patyrę tam tikras traumas, vis tiek siekia aktyviai leisti laiką. Visgi, kaip sako gydytoja traumatologė, fizinė veikla, nors ir neintensyvi, nėra pats geriausias sprendimas tiems, kurie jau susidūrė su sveikatos problemomis.
„Po traumos visada rekomenduoju poilsį tam, kad greičiau gytų. Vėliau, praėjus 5–6 dienoms, verta bandyti sportuoti, bet keisti treniruočių pobūdį. Pavyzdžiui, jei patyrėte čiurnos traumą, vengti kojų apkrovos, nes raiščiai gija iki 4 savaičių“, – pastebėjo ji. pašnekovė.
Kiek laiko praleisti sportuojant?
Medikė aiškina, kad skirtingo amžiaus asmenims privalu žinoti, kiek laiko vertėtų skirti fizinei veiklai. Žinodami pagrindines gaires ir vėliau atlikdami skirtingas treniruotes, žmonės nenualins savo organizmo, o priešingai – pagerins savijautą.
„Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vaikai ir paaugliai turėtų bent 60 minučių per dieną, mažiausiai 3 dienas per savaitę atlikti vidutinio sunkumo ar intensyvaus fizinio aktyvumo pratimus, kurie sustiprintų raumenis ir kaulus.
Visi suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti bent 150–75 minučių trukmės vidutinio intensyvumo fizine veikla. Norėdami gauti papildomos naudos sveikatai, suaugusieji turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinį krūvį iki 300 minučių per savaitę.
Siekdami vystyti ir palaikyti raumenų bei kaulų sveikatą, raumenis stiprinantys veiksmai, susiję su pagrindinėmis raumenų grupėmis, turėtų būti atliekami 2 ar daugiau dienų per savaitę.
Be to, vyresnio amžiaus suaugusieji, turintys silpną judėjimą, turėtų užsiimti fizine veikla, kad pagerintų pusiausvyrą ir išvengtų kritimų. Tokia veikla turėtų būti vykdoma 3 ar daugiau dienų per savaitę“, – aiškino R. Banytė.
Medicinos specialistų atlikti stebjimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas pagerina kaulų ir raumenų, širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemą, o taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Be to, tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
