Dažnai vidury nakties atsibundančios moterys dukart dažniau patiria insultus bei infarktus, rašoma naujoje studijoje. Tačiau medikai sako, kad šią riziką joms galima sumažinti numetus svorio, izoliuojant triukšmą ausų kamštukais ir išsprendus knarkimo problemą.
Šie nauji duomenys paaiškėjo užbaigus ilgalaikį tyrimų projektą apie „nesąmoningą budrumą“ nakties metu, kurį patiria kiekvienas. Tai – organizmo sugebėjimas reaguoti į galimai pavojingas situacijas, pavyzdžiui, skausmą, triukšmą, šviesą ir temperatūros pokyčius.
Knarkimas taip pat gali sukelti „nesąmoningą budrumą“, nes knarkiant blokuojami kvėpavimo takai. Dauguma žmonių ryte pabudę neatsimena „nesąmoningo budrumo“ epizodų, bet tiesiog jaučiasi labai pavargę.
Miego trikdžiai siejami su sveikatos problemomis
Adelaidės universiteto Australijoje atliktas tyrimas buvo publikuotas antradienį, žurnale „European Heart Journal“. Tyrime rašoma, kad miego trikdžiai yra siejami su įvairiomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, su aukštu kraujospūdžiu.
Tyrimui buvo naudojami duomenys iš kitų trijų studijų, kuriose dalyvavo iš viso 8000 vyrų ir moterų, kurių miegas vieną naktį buvo stebimas. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo priskirtas tam tikras „dirgiklių krūvis“, kuris susidarė iš to, kaip dažnai naktį jie pabunda, kuriam laikui ir koks tokių pabudimų santykis su bendra miego trukme.
Šis tyrimas buvo ilgalaikis – tai reiškia, kad maždaug 6–11 metų po miego stebėjimo tyrimo dalyviai ir toliau buvo stebimi. Miego stebėsenos tyrimo metu paaiškėjo, kad moterys naktį pabunda rečiau nei vyrai, tačiau „nesąmoningo budrumo“ poveikis joms yra didesnis, rašoma mirror.co.uk.
Doc. dr. Mathias Baumerto vadovaujamas tyrimas parodė, kad moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didesnė – jos dažniau miršta nuo su širdimi ir kraujagyslėmis susijusių sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuo infarkto ar insulto. Per naktį daugiausiai budrumo būsenoje (6,5 procento viso nakties miego) buvusios moterys nuo 60 iki 100 procentų (du kartus) labiau rizikavo mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, lyginant su moterimis, kurios naktį miegojo netrikdomos.
Jų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo 12,8 procento, lyginant su 6,7 procento kitose grupėse, o rizika mirti dėl kitų priežasčių joms pakilo nuo 20 iki 60 procentų. Iš viso jų mirties rizika padidėjo nuo 21 procento įprastai moterims iki 31,5 procento. Vyrams pavojus grėsė mažiau – tiems, kurie naktį dažniau atsibunda, atitinkamai širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirties rizika buvo įvertinta 13,4 procento, o mirties dėl kitų priežasčių – 33,7 procento. Palyginimui, įprastiniai šių rizikų procentai yra 9,6 ir 28 tiems vyrams, kurie naktį miega normaliai.
Kas didina pavojų?
Studijos bendraautorius Dominikas Linzas, Maastrichto universiteto Nyderlanduose Medicinos centro docentas, sako, kad neaišku, kodėl šie duomenys kinta priklausomai nuo lyties, bet mano, kad tai gali būti susiję su organizmo reakcija į žadinimą naktį. Jo teigimu, vyresnis amžius, didesnis svoris ir stipresnis knarkimas pavojų didina.
Jis sakė: „Nors amžiaus pakeisti negalime, kūno masės indeksą ir miego apnėją galima tvarkyti – tai gali būti reikšmingas tikslas, norint sumažinti dirgiklių krūvį. Norint išsiaiškinti, ar tai padės sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia tolesnių tyrimų.
Esu gydytojas, ir man aukštas dirgiklių krūvis padeda identifikuoti pacientus, kuriems gali kilti didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Turime patarti savo pacientams rūpintis savo miegu ir praktikuoti gerą miego „higieną“ – tai reiškia, nakties metu kiek įmanoma sumažinti triukšmą, numesti svorio ir gydyti miego apnėją. Visa tai gali padėti sumažinti dirgiklių krūvį.“
Vis dėlto, šis tyrimas buvo atliktas daugiausiai su baltaodžiais žmonėmis, neskiriant dėmesio kitoms etninėms grupėms. Tyrimo dalyviai taip pat buvo jaunesni – jų amžiaus vidurkis buvo 65 metai, todėl situacija jaunesnių žmonių tarpe gali būti kitokia.
