Per liepą iš nesaugios aplinkos paimti 524 vaikai, 258 iš jų nustatytas antras grėsmės lygis (kai kyla grėsmė vaiko sveikatai, gyvybei ar saugumui), o kol kas 83 iš jų nustatyta laikinoji globa. Maždaug 270 vaikų grąžinti tėvams, rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) informacija.
Kritika šlubuojančiai sistemai
Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys praėjusią savaitę kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydamas pateikti informaciją, kiek tiksliai vaikų yra paimta nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat – dėl kokių priežasčių vaikai buvo paimti ir kur tie vaikai yra šiuo metu. Parlamentaras domisi, ar vaikams paskirti laikini globėjai, ar institucinė globa, ir kokių bus imtasi priemonių, kad paimti vaikai grįžtų į šeimas.
„Skaičius (atimtų vaikų – aut. past.) yra labai didelis ir tai kelia įtarimų. Yra kelios problemos, gali būti, kad ratas plečiasi į ne tik socialiai problemines šeimas. Antras dalykas, mūsų sistema visiškai nepasiruošusi priimti tokį vaikų kiekį nei su globėjais, nei su visais. Mane pasiekė informacija, kad galbūt ir ligoninėse tie vaikai talpinami“, – tv3.lt kalbėjo R. J. Dagys.
Seimo narys akcentuoja, kad naujai įsigaliojusi tvarka turi ne atimti vaikus, o padėti probleminėms šeimoms, suteikti joms paslaugas, kad vaikai turėtų nuolatinius globėjus ir būtų sukurtas tinkamas įvaikinimo mechanizmas.
„Šitoje srityje praktiškai nepajudėta į priekį. Susidaro vaizdas, kad tai yra raportavimas apie pasiektus rezultatus. Aš žinau, kad dažniausiai tai gresia vaikų sulaužytais likimais, kaip visą laiką būna“, – nuogąstavo R. J. Dagys.
Iš tėvų atimta per 500 vaikų
Teigti, kad 524 vaikai iš tėvų paimti vaikai per mėnesį yra daug, negalima, mat iki šiol nekaupta statistika, kiek vaikų paimami iš nesaugios aplinkos, kiek iš jų grįžtas pas tėvus. Vis dėlto VVTAĮT ne kartą teigė, tikinti, kad centralizavus vaikų apsaugos sistemą ir visose savivaldybėse suvienodinus tvarką, paimtų vaikų skaičius ir pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus išaugs.
„Įvedus vienodą standartą, vienodus kriterijus, matome, kad kai kuriose savivaldybėse sistemai pradėjus veikti taip, kaip reikia, pasikeitė vaizdas ir tie skaičiai padidėjo. Kai kuriose savivaldybėse sistema veikė vangiai arba standartai kitokie buvo nustatyti vaikams, o dabar apsauga ateina visiems vaikams vienoda, pagal vienodus kriterijus, vienodai vertinant situaciją vienodą apsaugą teikiame vaikams, augantiems ir gyvenantiems bet kurioje savivaldybėje“, – tv3.lt kalbėjo laikinasis VVTAĮT vadovas Janas Maciejevskis.
Per mėnesį tarnyba gavo per 1,5 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ar šis skaičius rodo, kad išaugo smurto prieš vaikus atvejų? J. Maciejevskis mano, kad ši situacija analogiška su smurtu artimoje aplinkoje – kol problemą ignoravome, atrodė, kad jos nebuvo.
„Tai šeimose, kur smurtas vyksta artimoje aplinkoje, ir jeigu ten gyvena vaikai, faktiškai visais atvejai ir smurtas prieš vaikus būna vienoks ar kitoks, nes vaikas gyvena smurtinėje aplinkoje. Mes to dažnai nematėme, ignoravome, o dabar pradėjome matyti, neignoruoti ir piliečiai aktyvesni pasidarė. Tai ta situacija, skaičiai atspindi suaktyvėjimą, subruzdėjimą šioje srityje“, – pastebėjo tarnybos vadovas.
Vaikai keliauja pas artimuosius arba globėjus
Vaikų apsauga besirūpinantys specialistai, gavę pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įvertina atžalai namuose kylančią grėsmę. Vaikui su tėvais likti nesaugu ne tik smurto atveju, bet ir esant nepriežiūrai, kai tėvai vartoja narkotikus ar piktnaudžiauja alkoholiu.
„Tokiais atvejais nėra kitos išeities, kaip gelbėti vaiką iš tokios aplinkos, apgyvendinti saugioje aplinkoje. Svarbu visada pažymėti, kad pats vaiko atskyrimas nuo tėvu, paėmimas iš nesaugios aplinkos nereiškia, kad tokiu būdu valstybė pasisavina. Tai tiesiog yra vaiko atskyrimas, siekiant padėti šeimai susitvarkyti, įgyti reikiamus įgūdžius, išsigydyti, po to sugebėti vaiko interesus, kad vaikui būtų saugu toje šeimoje. Tokiu būdu grąžinti vaiką į šeimą“, – pasakojo J. Maciejevskis.
Kai vaiko sveikatai kyla grėsmė ir jis laikinai paimamas iš tėvų globos, specialistai ieško jį priglausti galinčių giminaičių, pats vaikas taip gali pasakyti, su kuriuo artimuoju norėtų gyventi.
„Jeigu tokių asmenų nesurandame, tada vaikas apgyvendinamas savivaldybės veikiančiame sąraše patvirtintose įstaigose arba pas tuos vadinamuosius socialinius globėjus, kurie yra sudarę sutartį su globos centrais, globos centruose, blogiausiu atveju vaikas yra apgyvendinamas globos institucijoje“, – sakė tarnybos vadovas.
Pagal įstatymus, laikinoji vaiko globa negali tęstis ilgiau nei 12 mėnesių, todėl specialistai suinteresuoti kuo greičiau padėti šeimai įgauti reikiamus įgūdžius ir pagalbą, jog jų atžala galėtų grįžti namo.
Pagalba tėvams juda pamažu
J. Maciejevskis pažymi, kad stengiantis padėti šeimoms susitvarkyti, pagalbos turi būti tiek, kiek reikia, o šioje vietoje viskas priklauso nuo savivaldybių.
„Čia jau savivaldybės turi sukurti tokį paslaugų tinklą, kad pakaktų visiems, kad tos paslaugos būtų prieinamos, kad jos būtų gautos čia ir dabar, kai reikia, o ne po pusės metų ar po 3 mėnesių, kai tėvai gali būti demotyvuoti ir nebepriimti tos pagalbos“, – teigė pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad paslaugų šeimoms plėtra nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, darbas einasi palaipsniui.
„Kai kurios savivaldybės su tuo susitvarko geriau, viskas priklauso nuo prioritetų nustatymo, kai kurios savivaldybės su tuo sunkiau susitvarko. Iš esmės, kadangi pajungiami atvejų vadybininkai, pajungiami prie atvejo nagrinėjimo specialistai, tai ir ta paslaugų plėtra po truputį vystosi ir savivaldybė bet kokiu atveju turi surasti ir pasiūlyti paslaugas tėvams. Tai vadybininko pareiga“, – kalbėjo J. Maciejevskis.
Šių metų liepos 1 d. centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tapo centrine vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai – šios institucijos darbuotojais.
Kaip yra aiškinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pertvarka siekiama sukurti nepertraukiamai visą parą veikiančią sistemą, kuri užtikrintų vienodą praktiką apsaugant kiekvieno vaiko teises ir interesus bei efektyvesnę šios funkcijos įgyvendinimo valstybės priežiūrą.