Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis viliasi, kad kitąmet pavyks pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką didžiausią dėmesį sutelkiant ne į abiturientų brandos egzaminus, o į pažymių vidurkius. Seimo narys pridūrė, kad priėmimą vertėtų atkelti iš vasaros į pavasarį.
Mažesnė reikšmė brandos egzaminams
Tiesa, tai nereiškia, kad brandos egzaminų nebeliks, tiesiog, anot parlamentaro, jie nieko nebelems, o „patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį“.
„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – portalui Delfi pirmadienį kalbėjo R. Karbauskis.
Šia kryptimi dirba ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pristačiusi moksleiviams galimybę rengti brandos darbą, pridedantį papildomų balų prie galutinio stojimo balo.
Be to, ŠMM dar pernai planavo, kad 2019 m. priimant į aukštąsias mokyklas bus atsižvelgiama ne tik į abiturientų brandos egzaminų įvertinimą, bet ir į moksleivių metinių pažymių vidurkį.
Moksleiviai vertinami nevienodai
Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Raminta Matulytė atkreipia dėmesį, kad lyginti moksleivių pasiekimus pagal jų vidurkius praktiškai neįmanoma, nes šie vidurkiai visose mokyklose skiriasi.
„Mokyklų lygis dėstymo, vertinimo yra labai nevienodas. Ir vienoks vidurkis yra Vilniaus licėjuje, kitoks – atokioje mokykloje, kur yra jungtinės klasės ir penktokai, šeštokai mokosi kartu. Tai mokytojams sunku padaryti, kad tas dešimtukas būtų vienodas tiek vienoje mokykloje, tiek kitoje“, – tv3.lt kalbėjo R. Matulytė.
Ji palaiko idėją, kad stojimo į aukštąsias mokyklas balo neturėtų lemti vien tik valstybiniai egzaminai, tačiau tokiu atveju reikia užtikrinti vieningą sistemą, kad vidurkiai atspindėtų tikrąsias moksleivių žinias.
„Reikėtų padaryti tuos saugiklius ir užtikrinti, kad pažymiai visų būtų vienodi, o moksleiviai įvertinimą gautų už tas pačias žinias, o ne tai, ko apskritai baiminasi moksleiviai, kad bus dirbtinai sukelti pažymiai vien tam, kad būtų geresnis galutinis balas. Kol to nėra, nemanau, kad verta kalbėti apie vidurkių įvedimą“, – teigė R. Matulytė.
O štai visiškai atsisakyti egzaminų būtų kur kas kebliau, mano LMS prezidentė, mat tokiu atveju reikėtų keisti visą Lietuvos švietimo sistemą.
„Jeigu mes paliksime tokią pačią ugdymo programą, tokius pačius mokytojus, tiesiog atsisakysime egzaminų, natūralu, kad tokia sistema niekur neves, nes šiai dienai rezultatai rodo, kad tie dalykai, kurių egzaminus turime, kur kas geriau sekasi moksleiviams. O tie dalykai, kurių egzaminų nėra, tai jie tiesiog tampa antraplaniai, nors moksleivių gyvenime yra svarbūs. Jei norime atsisakyti pažymių, turime visiškai keisti visą Lietuvos švietimo sistemos modelį“, – pažymėjo R. Matulytė.
Be pasitikėjimo mokytoju – nė žingsnio
Tačiau Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, pedagogas Audrius Jurgelevičius R. Karbauskio pasisakyme sakosi išgirdęs visai kitokią žinutę – kad moksleiviai mokykloje turi būti mokomi, o ne ruošiami egzaminams.
„Nes dabar vieša paslaptis, kad 11–12 klasėje yra mokomasi tam, ne tam, kad būtų įgyvendinamos ugdymo programos, pasiekiami žinių standartai, o kad išlaikytų egzaminus. Taip atsitinka todėl, kad egzaminų programos ir bendrojo ugdymo programos skiriasi, mokytojai, žinodami, kad jų veiklą vertina pagal formalų mokinio rezultatą, jie norom nenoromis pasiduoda šitai tvarkai“, – tv3.lt kalbėjo A. Jurgelevičius.
Jei didesnio dėmesio mokyklose sulauktų būtent pats mokymas(is), o ne egzaminai, mokytojai nebūtų įsprausti į labai siaurus rėmus, galėtų realizuoti savo vizijas, mano pedagogas.
Kalbėdamas apie R. Matulytės iškeltą klausimą dėl pažymių vidurkių skirtumų Lietuvos mokyklose, A. Jurgelevičius teigė, kad tai yra kitos problemos recidyvas.
„Čia yra pasitikėjimas mokytojais. Jei visuomenės, moksleivių atstovai mano, kad licėjuje dirbantys mokytojai yra objektyvesni nei Balbieriškyje, tada mes niekada problemos neišspręsime ir lieka egzaminai tokie, kaip yra dabar. Bet aš manau, kad mes, kalbėdami apie prestižo kūrimą, turime kalbėti apie pasitikėjimą juo. Ar licėjuje dirba, ar provincijos užkampyje, mokytojas yra vienodai sąžiningas rašydamas dešimtuką ar dvejetą. Jeigu tos nuostatos laikysimės, tada galima didesnį svorį suteikti trimestrų įvertinimams“, – teigė A. Jurgelevičius
