„Mes sulaukiame tėvų skambučių, įvairiausių nusiskundimų dėl pratybų sąsiuvinių. Pernai jie buvo brangūs, bet šiemet dar brangesni. Vienam vaikui, priklausomai nuo to, kurioje klasėje jis mokosi, pratybos kainuoja nuo 30 iki 60 eurų. Tai ką daryti, jeigu šeimoje yra 3 ar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų?“ - komentavo Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Aušra Zarambienė.
Pratybos kūno kultūros pamokoms
Anot tėvų forumo atstovės, faktą, kad pratybų sąsiuviniai neprivalomi, žino dauguma, tačiau tėvai dažniausiai klauso mokytojų rekomendacijų, o šios būna net absurdiškos. „Teko girdėti, jog vieniems tėvams patarė įsigyti tikybos, etikos, net kūno kultūros pamokoms skirtas pratybas,“ - pasakojo A. Zarambienė.
Perkamos ne tik pratybos. Įsigyti reikia ir geografijos, istorijos pamokoms skirtus atlasus. „Dažnam tėvui reikia pirkti pratybas, kur dar žemėlapių atlasai, o kai kur tenka įsigyti ir užsienio kalbų knygas. Šios atsieina daugiausiai,“ - pastebėjo A. Zarambienė.
Pratybas turėti reikia, naudoti – ne
Ne vieną dešimtį eurų už pratybų sąsiuvinius paklojantiems tėvams labiausiai pyktį kelia tai, jog ne visada šiomis priemonėmis naudojamasi. „Pikčiausia, kad tėvai pastebi, jog metų pabaigoje, pratybų sąsiuviniai tušti arba iki galo neužpildyti. Tad tėvai kelia klausimą, ar išties jos būtinos? Kodėl negalima tam tikrų užduočių integruoti į vadovėlius? Juk susitaupytų didelės lėšos,“ - portalui tv3.lt komentavo A. Zarambienė.
Anot jos, siekdami sutaupyti tėvai pratybų užduotis kopijuoja arba perka dėvėtas. „Yra atvejų, kai klasėje mokytoja nuperka vieną pratybų sąsiuvinį, o moksleiviai kopijuoja tik kai kurias užduotis, vėliau tuos lapus išmeta. Kiti raginami pratybas pildyti pieštuku, kad galėtų parduoti kitiems moksleiviams,“ - pasakojo A. Zarambienė.
Pratybų sąsiuvinių ir atlasų pedagogai neatsisakys
Pratybų bei atlasų nauda, kai kurie pedagogai neabejoja. „Vadovėlis nėra pratybos, ten yra klausimai, užduotys, bet, pavyzdžiui, dalis žemėlapių supaprastinti iki tam tikro minimumo. Atlase gali rasti didelį žemėlapių rinkinį. Mokantis geografijos ar istorijos būtina dirbti su tam tikra specialiai mokiniams paruošta metodine medžiaga, kurioje gali žemėlapiuose piešti, rašyti, žymėti ,“ - sakė Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna.
Anot vyro, tiek pratybų sąsiuviniai, tiek atlasai formuoja informacijos paieškos įgūdžius. „Reikia turėti darbo įgūdžių ieškant pavadinimų įvairiuose informacijos šaltiniuose, o tam reikalingas darbas su atlasu, pratybomis. Nesuformavus įgūdžių sistemos, dauguma žmonių su savo gebėjimais ieškoti informacijos atrodo labai juokingai,“ - sakė R. Šalna.
Pratybos – neprivalomos, jų turinio Švietimo ir mokslo ministerija nevertina
Švietimo ir mokslo ministerija primena, jog mokytojai papildomas užduotis turėtų suformuoti patys, o tėvai pirkti pratybų sąsiuvinių neprivalo.
„Pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, kūrybinį mąstymą. Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti kitokius, inovatyvesnius mokymo būdus ir priemones,” - portalui tv3.lt komentavo Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Anot viceministro, Švietimo ir mokslo ministerija už pratybų sąsiuvinių turinį nėra atsakinga. „Už pratybų turinį atsakingi jas sukūrusieji autoriai ir leidyklos, kurios su pratybų sąsiuvinių kūrėjais pasirašo sutartis. Ministerija nevertina pratybų sąsiuvinių, nederina jų kainų, už jų kokybę, reikalingumą atsakomybę prisiima mokytojai ir mokykla. Kadangi šios priemonės nėra privalomos, priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, būtina tartis su mokinių tėvais, ypač tais atvejais, kai jas įsigyti planuojama už tėvų lėšas,” - komentavo G. Kazakevičius.
Naujausios technologijos pakeis pratybų sąsiuvinius?
Popierinius pratybų sąsiuvinius, kaip ir vadovėlius, kritikuoja išmaniųjų mokytojų asociacija. Anot jos vadovo Andriaus Gumuliausko, popierinis vadovėlis, o šalia jo pratybos – stereotipas.
„Dauguma mokinių, grįžta namo ir šalia kompiuterio ant stalo pasideda knygas, pratybas ir jas pildo. Bet kodėl neišnaudoti to, kas po ranka – kompiuterio? Pratybų užduotis būtų galima atlikti kompiuteryje, ir mokytojai darbus galėtų gauti elektroniniu būdu, o ne krautis tuos sąsiuvinius sau ant stalo,“ - komentavo A. Gumuliauskas.
„Juk jau leidžiami elektroniniai vadovėliai, tad kodėl į juos neintegravus ir pratybų?“ - mano A. Gumuliauskas ir tiki, jog knygas bei pratybų sąsiuvinius perkėlus į skaitmeninį formatą, būtų sutaupomos didelės lėšos.
Kiti pedagogai elektronines mokymo priemones kritikuoja. Esą daug patogiau, kai vadovėlis popierinis ir yra po ranka. „Lietuvoje nėra sukurta sistema, pagal kurią mokyklos būtų skatinamos pirkti elektroninius vadovėlius. Mūsų mokytojai įpratę naudoti popierinius vadovėlius. Tai garantuotas informacijos šaltinis. Skaitmeninis keltų klausimų: yra interneto ryšys ar ne, mokinys turi priemonę ar ne. Svaigti apie Pietų Korėjos ar Singapūro lygį mums dar labai toli“, - komentavo R. Šalna.
Lietuvos mokyklose seni ir vadovėliai, ir mokytojai
Išmaniųjų mokytojų asociacijos vadovo A. Gumuliausko nuomone, informacija popieriniuose vadovėliuose bei pratybose itin greitai sensta. „Aš esu informacinių technologijų mokytojas. Man tenka naudotis 10 metų senumo knygomis. Vaikai jau nebesupranta ten pateiktos medžiagos, ji pasenusi. Elektroninėse knygose, informaciją būtų galima centralizuotu būdu nuolat atnaujinti,“ - kalbėjo A. Gumuliauskas.
Elektronine literatūra daugiausiai problemų esą sudarytų pedagogams. „Statistika rodo, jog mūsų šalyje daugumos mokytojų amžius – 50 metų ar dar daugiau. Jie investuoja į kompiuterius, bet išnaudoja juos mažiau negu 10%. Tuo tarpu kompiuteriai yra kone kiekvienoje šeimoje, o prieiga prie interneto Lietuvoje – pirmaujanti Europoje,“ - kalbėjo A. Gumuliauskas.
