Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc. moksleivių paminėjo situacijas, kai tenka dėl kokių nors priežasčių praleisti pamokas – tokiu atveju per socialinius tinklus ar kitas interneto platformas galima lengvai sužinoti, ką praleidai, gauti namų darbų užduotis bei mokytojų patarimus.
Be to, 66 proc. moksleivių mano, kad socialiniai tinklai yra puikus pagalbininkas ieškant informacijos apie dėstomą dalyką, o 63 proc. įžvelgia daug socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis užsienio kalbų – moksleivių nuomone, tai yra puikus įrankis bendravimui su kitais moksleiviais ar mokytojais iš užsienio. Na, o daugiau nei pusei moksleivių (58 proc.) atrodo labai naudinga įprastas pamokas papildyti virtualiomis diskusijomis įvairiais mokymosi klausimais.
Apklausa, kurioje dalyvavo 632 mokiniai iš visos Lietuvos, taip pat atskleidė, kad kiek daugiau nei du penktadaliai moksleivių mielai panaudotų socialinius tinklus informacijai apie užklasinę veiklą mokykloje keistis, o maždaug trečdaliui tai atrodo labai tinkama priemonė dalintis vaizdo įrašais ar nuotraukomis apie dėstomą dalyką, susisiekti ir užduoti klausimus įvairių sričių ekspertams (pvz., socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiantiems verslo ar viešosios nuomonės lyderiams), žaisti edukacinius žaidimus.
Reaguodami į šiuolaikinių mokinių poreikius, dalis pedagogų jau perkelia pamokų medžiagą į virtualią erdvę. Štai skaitmeniniuose mokymuose pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvaujančios Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytojai Daivai Veronikai Gaidamavičienei kilo mintis kartu su mokiniais sukurti viduramžių žmogaus profilį „Facebook“ socialiniame tinkle. Integruojant į pamoką daug skirtingų dalykų – literatūrą, istoriją, menus ir kt., moksleiviai su dideliu susidomėjimu iš daugybės skirtingų detalių pabandė atvaizduoti viduramžiais gyvenusį žmogų.
Informacinių technologijų mokytojas iš Švenčionėlių Gintaras Nalivaika sako matantis ir daugiau socialinių tinklų panaudojimo galimybių. „Mums įstrigo idėja pamėginti vykdyti bendrus projektus, kad ir momentinius, su kitų šalių žmonėmis – tarkime, geografijos mokytis per socialinius tinklus susisiekus su nagrinėjamos vietovės žmonėmis, paprašyti jų komentarų, pasidalinti nuotraukomis ar vaizdo įrašais“, - pasakojo mokytojas. Anot apklausos, šių dienų moksleiviai pasigenda ne tik kūrybingo technologijų panaudojimo mokymosi procese, bet ir savo mokytojų aktyvesnio įsitraukimo į socialinius tinklus apskritai. Dauguma moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais – užduoti rūpimus klausimus, diskutuoti, gauti su mokymusi susijusius patarimus, konsultacijas ir t.t. Tiesa, beveik du penktadaliai moksleivių yra linkę bendrauti su savo mokytojais socialiniuose tinkluose tik tiek, kiek tai susiję su mokykla, ir mokytojų tarp savo „Facebook“ draugų matyti nepageidauja.
Paklausti, ar norėtų, kad mokytojai juos sektų „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose, 81 proc. moksleivių atsakė neigiamai. Tai reiškia, kad dauguma moksleivių mielai naudotų socialinius tinklus kaip jiems patrauklų įrankį mokantis, bet visiškai nenorėtų, kad mokytojai skaitytų jų kuriamus asmeninius įrašus, komentuotų vaizdo įrašus ar nuotraukas.
Pasak mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ lektoriaus Donato Puslio, mokiniai norėtų, kad šiuolaikinės technologijos būtų labiau įtrauktos į mokyklos gyvenimą, tačiau realybė yra priešinga - šiandien tik nedaugelis Lietuvos mokytojų išnaudoja socialinius tinklus mokymo tikslams. „Šie apklausos rezultatai yra dar vienas įrodymas mokytojams, kad jie turi nebijoti socialinių tinklų“, - pabrėžia jis.
