mokiniai

Mokyklose dėl epidemijos paskelbus karantiną tėvai galės namuose prižiūrėti pradinukus gaudami išmokas. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Numatyta, kad jos įsigalios nuo 2020 metų sausio. Kaip ir už ikimokyklinio vaiko priežiūrą, įstaigai paskelbus karantiną, ar vaiko slaugymą, nedarbingumo išmokas tėvai galės gauti iki 14 dienų. Pataisas inicijavo opozicinės Socialdemokratų partijos nariai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas.

Abiturientams paskutiniai metai mokykloje asocijuojasi ne tik su egzaminais ir gyvenimo kelio pasirinkimu, bet ir  gražiausių mokyklinių švenčių šventimu. Kiekvienos mokyklos mokiniai stengiasi sukurti įsimintiną šventę ne tik sau, bet ir kitiems. Prieš metus po Lietuvos abiturientams suskambusio skambučio, socialiniai tinklai ūžė dalydamiesi vaizdo įrašu iš Alytaus Jotvingių gimnazijos. Jau tradicija tapęs šokis surinko daugiau nei 641 tūkst.

Lygių galimybių kontrolieriams užkliuvo mūsų šalies moksleivių vadovėliai ir pratybos – esą labai blogai, kad juose moterys augina gėles ir pluša virtuvėje, o vyrai taiso automobilius ir atranda pasaulį. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus, stereotipai formuoja neteisingą vaikų pasaulio suvokimą ir apie moterų pasiekimus mokymo priemonėse reikėtų rašyti daugiau.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Palangoje prasidėjo darbo rankų medžioklė: itin paklausūs – virėjai. Jų ieško ir nedideli barai, kavinės, ir modernias virtuves turintys restoranai. Trūksta sezonui kambarinių, valytojų, masažuotojų, padavėjų. Tiesa, vis dažniau vasarą kurorte poilsiautojų patalus kedens ar indus plaus ukrainiečiai – rasti tiek lietuvių, kokia yra paklausa, nebepavyksta ir kurorte.

Australijos Makenzio ežere, esančiame rytinėje Freizerio saloje, šeštadienį buvo rasti du nuskendę paaugliai japonai, dingę per mokinių ekskursiją. Jų kūnus paryčiai aptiko policijos narai.

 Ketvirtadienį popiet 14 val. 54 min. gavome pranešimą, kad Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 98, mokykloje, yra pripurkšta dujų, veikiausiai ašarinių. Atvykusi PGT uždarė vieną korpusą, medikai vietoje apžiūrėjo vieną mokytojų. Nukentėjusių nėra, tačiau teko evakuoti apie 600 moksleivių, netrukus grąžintų į mokyklos patalpas.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Atsivertę savo elektroninio dienyno pranešimus moksleiviai regi ekstrasenso paslaugų žinutę, reklamuojančią galimybę pasikelti pažymius. Ir ją platina ne pats ekstrasensas, o moksleivis – pirmūnas, olimpiadų nugalėtojas. Pasirodo, kad ši ekstrasenso reklaminė akcija – ne kas kita, o moksleivių bandymas „patrolinti“ internetinio dienyno kūrėjus. Šie savo ruožtu patikino, kad tokie incidentai nebepasikartos.

Savivaldybei pasigyrus, kad popamokinė veikla mokyklose pradinukų tėvams šiemet nieko nekainuos, paaiškėjo, kad daliai mokinių prižiūrėti tiesiog nebus kam. Mat žadėtai nemokamai papamokinei veiklai trūksta maždaug 300 mokytojų. Tad kai kurios mokyklos sukasi iš padėties labai netikėtai – jos planuoja į mokyklas kviesti dirbti pensininkus ar bedarbes mamas.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Nedarbo lygis Lietuvoje liepą buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,6 punkto, o per mėnesį ūgtelėjo 0,5 punkto ir buvo 6,3 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,8 procento. Liepos pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 91 tūkst. žmonių.

Mažųjų vilniečių tėvai su džiaugsmu pasitiko nuo rugsėjo sostinėje startuosiančias prailgintas grupes pradinukams mokyklose. Tačiau čia pat kilo ir nemažai klausimų, kaip modelis veiks, ar nenutiks taip, kad ne visiems vaikams užteks vietos, kodėl penktadieniais grupės dirbs trumpiau. Vilniaus vicemerė ramina, kad didesnių problemų, įgyvendinus naujoves, kilti neturėtų, o visi tėvai paslauga galės naudotis nemokamai.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Mažesnes pajamas gaunančios šeimos raginamos nedelsti ir kreiptis į savivaldybes dėl 57 eurų paramos mokinio reikmėms ir nemokamo maitinimo. „Tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti ir kreiptis į savivaldybes, kad vaikai mokinio reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios“, – antradienį rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime. Prašymai savivaldybėse priimami nuo liepos pirmos dienos.

Ne visi žmonės mėgsta tvarką. Kai kurie paaugliai yra tokie netvarkingi, kad varo tėvams galvos skausmą. Tokių žmonių kambariuose galima surasti ne tik maisto likučių, mėnesį neskalbtų kojinių, bet ir panaudotų servetėlių ar kitų nešvarių dalykų. Vieni sako, kad netvarka atspindi menišką asmenybę, tačiau tai yra ir didelio apsileidimo ženklas. Kambarys pavirtęs į šiukšlyną gali sukelti ne tik pykčius su tėvais, bet ir rimtų sveikatos problemų.

Nuo rugsėjo Vilniaus savivaldybė miesto pradinių klasių moksleiviams finansuos visose mokyklose organizuojamas popamokines veiklas. Trečiadienį savivaldybės taryba patvirtino tvarką, apibrėžiančią vadinamųjų prailgintų grupių lankymą, taip pat apmokėjimą mokytojams. Pagal ją, tėvai nemokamai vaikus po pamokų mokyklose galės palikti iki 18 valandos.

Moksleiviai Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose nemokamai galės lankyti iki metų pabaigos. Kaip informavo ministerija, taip pratęsiama nuo vasario pradėta muziejų atvirų durų iniciatyva – iki liepos muziejuose nemokamai jau apsilankė per 154 tūkst. moksleivių. Muziejų išlaidoms padengti Kultūros ministerija paskyrė 290 tūkst. eurų biudžeto lėšų. Kaip ir anksčiau, visi Lietuvos mokiniai pavieniui arba grupėmis nemokamai galės apžiūrėti nuolatines ekspozicijas.

Airijos bendrojo ugdymo mokyklos nuo rugsėjo siūlys mokytis lietuvių kalbos. Kelerius metus diskutuotą iniciatyvą iš pradžių numatoma išbandyti 2-3 mokyklose. Planuojama, kad vėliau tokios pamokos būtų įvestos 25 bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose vidutiniškai kiekvienoje mokosi apie 15 lietuvių. Lietuvių kalba, numatoma, bus pasirenkamasis dalykas – neprivalomas visiems mokiniams. Planuojama, kad kalbos kursas apimtų apie 100 val.

Nuo rugsėjo mėnesio mokytojų, mokinių ir jų tėvų laukia pokyčiai. Nuo  rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas, rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Nuo rugsėjo 1 d. lėšos mokinių ugdymui, kurios sudaro apie 77 proc. mokymo lėšų, mokykloms bus skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip buvo iki šiol, bet pagal klasių dydį ir skaičių. Lėšos kitoms reikmėms (pvz.

Kas aštuntas abiturientas turės perlaikyti valstybinį matematikos egzaminą. Tai paaiškėjo Nacionaliniam egzaminų centrui šiandien paskelbus valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Prasčiausiai šiemet išlaikyta matematika. Vaikai skundžiasi per sunkiomis užduotimis ir žada užversti centrą apeliacijomis. Užduočių sudarytojai sutinka, kad uždaviniai buvo sudėtingesni, bet meta akmenį atgal - esą abiturientai buvo prastai pasiruošę.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Šalies mokyklose masiškai trūksta pedagogų, o ypač – gamtos mokslų. Ministerija surado išeitį. Tas pats mokytojas galės vaikus mokyti ne vieno, o dviejų, ar net trijų dalykų, net jei tokios specialybės diplomo ir neturi. Mokytojai džiaugiasi galimybe daugiau užsidirbti, tačiau patenkinti ne visi. Moksleivių tėvai abejoja, ar mokytojams nepritrūks kvalifikacijos mokyti vaikus niekuomet nedėstytų dalykų.

Išleistuvių, nesvarbu, ar tai būtų mokykla, ar universitetas, laukia visi. Tai tarsi vieno gyvenimo etapo užbrėžimas ir žingsnis geresnės ateities link. Daugybė žmonių šią progą mėgsta paminėti triukšmingai. Nors oficialiai išleistuvių šventei ruošiamasi ilgai, apgalvojant visas detales, dūzgės būna tarsi kitas pasaulis. Mokyklą pabaigę abiturientai taip atsipalaiduoja, kad pademonstruoja geriausius alkoholio, tabako, nusirenginėjimo, šokių ant stalų triukus.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Geriausiai šiemet sekėsi laikyti rusų užsienio kalbos, sunkiausiai – vokiečių kalbos brandos egzaminą, rodo Nacionalinio egzaminų centro skelbiami pirmieji egzaminų rezultatai. Penktadienį paskelbti keturių pirmųjų egzaminų: rusų, prancūzų, vokiečių, taip pat fizikos egzaminų rezultatai. Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 1723 kandidatai – jį išlaikė 99,65 proc., 100 balų įvertinimą gavo 250 kandidatų, t. y. beveik 15 proc. visų egzamino dalyvių.

Lietuvoje šią savaitę įsivyravus karštiems orams, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina mokyklas trumpinti pamokas, rengti jas lauke. ŠMM primena, kad mokyklos turi užtikrinti tinkamas sąlygas ir sklandų mokymąsi visiems mokiniams tiek pamokų metu, tiek laikant brandos egzaminus. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad neįprasti karščiai yra didelis išbandymas mokykloms, nes mūsų gyvenamajai klimato zonai jie nėra būdingi.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvos gimnazijose vyko Paskutinio skambučio šventė. Siūlome pasigrožėti gimnazistais, jų šventės akimirkomis. Kaip visada, labiausiai dėmesį traukė abiturientės, kurios atrodė ypač žavingai. Nuotraukų galerijoje - abiturientai iš Skuodo, Panevėžio, Kėdainių ir kitų miestų. Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų. Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos.

Rajono mokyklose nuolat mažėjantis mokinių skaičius kai kurioms jų gresia uždarymu. Ši problema itin aktuali kaimiškų vietovių ugdymo įstaigoms. Štai Krakių gimnazijos direktorius Alanas Magyla pažėrė priekaištų savivaldybei, kad dėl neišnaudotų galimybių rajono mokyklos dar papildomai yra netekusios net maždaug šimto mūsų rajone gyvenančių, tačiau ugdymo įstaigas kitur besirenkančių vaikų. „Manau, jog ne viskas padaryta ir iš savivaldybės pusės, nes apie 100 vaikų lanko kitų rajonų mokyklas.

Pirmoji JAV ponia Melania Trump susitiko su 13 vidurinės mokyklos mokinių, su kuriais kalbėjosi apie gyvenimą Baltuosiuose rūmuose. Bendraudama su mokiniais, Melania paprašė jų parašyti ant lentos, kaip jie jaučiasi būdami „Mėlynajame“ Baltųjų rūmų kambaryje, kuris buvo įrengtas kaip mokyklos klasė. Mokiniams rašant ant lentos savo pastebėjimus, vienas moksleivis visai atsitiktinai užkliuvo už M. Trump stalo ir išpylė stiklinę su vandeniu. Berniukas tiesiog sustingo, pamatęs, ką padarė.

 Pirmadienį pradedamas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), jis suteikia galimybę antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniams, jų mokytojams, mokykloms ir savivaldybių administracijų švietimo skyriams objektyviai įsivertinti darbo rezultatus, nuspręsti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, ir numatyti tolesnius mokymosi bei mokymo tikslus.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Šiaurės Nigerijoje antradienį susidūrus mokyklos autobusui ir sunkvežimiui žuvo 22 moksleiviai ir jų vairuotojas, pranešė kelių eismo saugumo pareigūnas.

JAV Kentukio valstijoje Bentono mieste Maršalo apygardos vidurinėje mokykloje antradienį buvo šaudoma: vienas asmuo negyvas, sužeisti keli, šaulys areštuotas, sakė valstijos gubernatorius. Bentonas yra už maždaug 190 km į šiaurės vakarus nuo Našvilio. „Tragiškas šaudymas Maršalo apygardos mokykloje... Šaulys areštuotas, viena žūtis patvirtinta, keli kiti sužeisti. Daug kas vis dar nežinoma“, – parašė tviteryje Kentukio gubernatorius Mattas Bevinas. „Prašome nespėlioti, neskleisti gandų.

Ketvirtadienį Kauno mokykloje į klasę atėjęs vyras smurtavo prieš mokinį. Policijos departamento duomenimis, apie 8 valandą ryto į vienos Kauno mokyklos klasę užėjo 1981 metais gimęs vyras, kuris mokinių ir mokytojos akivaizdoje suėmė dešimtmetį mokinį už kaklo ir galvą prilenkė prie stalo. Nukentėjusysis į gydymo įstaigas nesikreipė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kauną sukrėtė baisi žinia – rasta nusižudžiusi nepilnametė gimnazistė. Mergaitė mokėsi pirmoje Kauno „Santaros“ gimnazijos klasėje. Žinia apie šią tragediją su portalu tv3.lt pasidalino kaunietė mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris pasakojo, negalėjusi tylėti, nes tai sukrėtė ir ją, ir jos dukrą. Pasak moters, informacijos nutylėjimas nėra geriausias sprendimas, nes vaikai vis tiek tarpusavyje kalba, o jiems reikia specialistų pagalbos.

Prancūzijos pietuose netoli Perpinjano ketvirtadienį geležinkelio pervažoje per mokyklinio autobuso ir traukinio susidūrimą žuvo mažiausiai trys žmonės, yra ir sužeistų, pranešė policija. Traukinys rėžėsi į autobusą Mijase, esančiame už 18 kilometrų į vakarus nuo Perpinjano, netoli Ispanijos sienos. Pagalba nukentėjusiems tebeteikiama.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

Šeštadienio naktį Rietavo policijos pareigūnai, aštuonis mėnesius rinkę bei tikrinę informaciją, išaiškino netradicinį naminės degtinės bravorą, įrengtą dviejuose automobiliuose. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, Dalgių kaime naminės degtinės varykla buvo įrengta dviejuose autobusiukuose, kurie, pagaminus produkciją, atsiskirdavo ir nuvažiuodavo į skirtingas puses.

 Antradienį Klaipėdoje iš neformalaus švietimo mokyklos patalpų buvo pavogti moksleivių daiktai: kuprinės bei telefonai. Klaipėdos policijos duomenimis, į policiją dėl vagystės kreipėsi viešosios įstaigos „Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras“ treneris, kuris pranešė, kad apie 19.30 val. išdaužus centro langą, iš rūbinės buvo pavogtos vaikų kuprinės, telefonai ir įvairūs rūbai. Padaryta žala tikslinama. Teritorija stebima vaizdo kameromis, įvykis tiriamas.

Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla jau kurį laiką neturi nuolatinio vadovo – įtarimų dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo byloje sulaukusi direktorė Audra Uselienė nuo birželio nušalinta nuo pareigų. Teismo sprendimu pareigų ji negalės eiti mažiausiai iki gruodžio pabaigos. Direktorė nuo pareigų nušalinta teisėsaugai ėmus tirti įtarimus, kad Senamiesčio pagrindinėje mokykloje kaip pamokas lankantys vaikai nurodyti ir tie vaikai, kurie joje iš tikrųjų nesimoko ir nesimokė.

Į mokyklą – ne nuo septynerių, o nuo šešerių metų. Taip pareiškė į Lietuvą atvykę užsienio ekspertai, kurie analizuoja, ką Lietuvai reikia daryti, kad šalies švietimo kokybė nenusileistų Europos Sąjungos vidurkiui, kaip yra dabar. Be to, lietuviai mokytojai neranda laiko individualiam mokymui, o to šiuolaikiniams vaikams būtinai reikia. Ministerija žada, kad kels švietimo kokybę, tačiau mokytojai tuo netiki.

Atpažinti gabius vaikus yra daug sunkiau nei gali pasirodyti iš pradžių. Labai dažnai jų pažymiai nėra patys geriausi, o jie patys dažnai nebūna iš stropiausiųjų. Visgi tokie mokiniai pasižymi įgimtu imlumu bei smalsumu, o tinkamai sudominti ir motyvuoti mokytis gali įrodyti vienoje ar kitoje srityje turį milžinišką potencialią. Specialistai teigia, kad, laiku atpažinus gabius vaikus, būtina jiems skirti ypatingą dėmesį bei padėti skleistis jų talentams.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad trečdalis šalies pedagogų gauna mažesnį nei 500 eurų mėnesinį užmokestį. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė aiškino, kad didelės dalies mokytojų mažą daro užmokestį lemia nepakankamas krūvis. Anot jos, tik apie 15 proc. mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų (iki mokesčių) atlygį. J. Petrauskienė taip pat teigė, kad didžiausi vidutiniai atlyginimai yra Jonavoje ir Akmenėje, mažiausi - Pakruojyje ir Lazdijuose.

Vilniuje gimusi idėja visiems vaikams padovanoti po mikrokompiuterį labai sparčiai artėja prie realybės – sostinėje jau dalinami nemokami iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ miokrokompiuteriai. Tai – ne tik programavimo ir įdomių projektų kūrimo įrankis, bet ir dovana ateities Lietuvai, įkvepianti vaikus domėtis technologijomis. Jau netrukus mikrokompiuteriukus nemokamai gaus visi 6 tūkstančiai sostinės penktokų.

Šiurpus gaisras sukrėtė Malaiziją. Per gaisrą privačioje mokykoje žuvo arti trisdešimt žmonių. Dauguma jų - mokiniai. Naktį ugnies užklupti vaikai negalėjo net pamėginti išsigelbėti patys, juos įkalino grotuoti mokyklos langai. Pražūtingos liepsnos paryčiais siautėjo šioje religinėje mokykloje, sostinėje Kvala Lumpūre. per gaisrą žuvo mažiausiai 24 žmonės, daugiausia mokiniai. Matyti visiškai sudegęs viršutinis aukštas. Pasak pareigūnų, jame ir miegojo mokiniai.

2019 metais stojant į universitetus bus visais atvejais atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinius įvertinimus. Durys į universitetus atsivers tik tuo atveju, jei lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis sieks 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7 balai.