Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos sporto salėje vyksta fizinio lavinimo pamoka. Čia įvairias sporto šakas išbando šeštokai ir aštuntokai. Vyresnieji pasidaliję komandomis žaidžia tinklinį, greta jaunesnieji mokosi futbolo gudrybių. Dalis šių moksleivių aktyviai laiką leidžia ir pamokoms pasibaigus. O aštuntokė Liepa per savaitę spėja net į tris būrelius:
„Lankau tenisą, plaukimą ir tinklinį. Kai yra noro, visur spėji. Man patinka, nes to reikia mano kūnui. Tada geriau galvoji mokykloje ir visokius įvykius geriau apgalvoju."
Visgi tokių sportiškų paauglių Lietuvoje nedaug. Nors po paskutinio, 2014 metais vykdyto, mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo, rodikliai šiek tiek pagerėjo, situacija nėra gera. Kasdien fiziškai aktyvūs vos penktadalis 5-9 klasių moksleivių. Mergaitės šiek tiek pasyvesnės už berniukus.
Panaši situacija vyrauja ir visoje Europoje. Paaiškėjo, kad tik pusė Lietuvos mokinių kiekvieną rytą pusryčiauja ir šis rezultatas tarp kitų žemyno valstybių prastokas – vos 29 vieta. Patys vaikai nemano, kad tai kenkia jų sveikatai, mat tik 13 procentų iš visų apklaustųjų sako, kad jų savijauta prasta.
Tiesa, vis dažniau paaugliai prabyla apie psichologinę būseną. Net 60 procentų tikina, kad mokymosi krūvis yra per didelis, todėl dažnai jaučiasi suirzę, svyruoja nuotaikos, atsiranda galvos bei pilvo skausmai, kelis sykius per savaitę kankina nemiga, tad ryte nesinori eiti į mokyklą.
„Dabar, kai yra pabaiga pati, streso ir įtampos yra labai daug. Tu tą jauti – ir mokslai, ir visa kita. Kažkaip atsipalaiduoji su draugais, mes puikus kolektyvas, tai padeda visi. Gryname ore būnu. Kažkaip bandau įtampą išsklaidyti, bet jos tikrai daug", – kalbėjo aštuntokė Milda.
Mokinių gyvensenos tyrimo vadovas profesorius Kastytis Šmigelskas sako, kad paauglius labiausiai neramina jų psichologinė būklė, nepaisant to, kad bendras nelaimingų vaikų skaičius kasmet mažėja. Spartus gyvenimo tempas, daugybė informacijos, išorinis spaudimas, pasirinkimų gausa, o ir aplinkinių įtaka, dalį pastumėja link blogų įpročių.
Situacija kiek pagerėjusi, tačiau skaičiuojama, kad kas šeštas šalies mokinių kartais vartoja alkoholio, kas dešimtas kasdien rūko, penktadalis yra bandę kanapių. Ekspertai priduria, kad šias blogybes dažniau pasirenka žalingoje aplinkoje, sunkesnėmis sąlygomis gyvenantis jaunimas.
„Tiek yra daug pagundų aplinkui ir tiek daug informacijos apie tai, kaip kažkur kažkas yra geriau, kad lūkesčiai, norai apie gyvenimo galimybes, apie pasirinkimus, yra pakankamai aukšti. Natūralu, kad tas spaudimas iš tavęs, kaip jauno žmogaus, ką pasirinkti, ko norėti, kur yra geriau, yra tikrai didelis", – tikino K. Šmigelskas.
Kol kas gaji ir patyčių kultūra. Net trečdalis mokinių prisipažino, kad iš jų šaipomasi bent kelis kartus per mėnesį, internetines patyčias patiria 9 procentai moksleivių. Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktorius Gintaras Alfonsas Petronis tikina, kad jei bent vienas mokyklos vadovas sakytų, kad jo įstaigoje patyčių nėra – tiesiog meluotų:
„Jei mokyklos kolektyvas, mokytojai, administracija, tėvai dirba ta pačia kryptimi, tų patyčių bus žymiai mažiau. Tačiau jei šeima auklėja vienaip, mokykla kalba visai ką kitą, o kieme vaikas susitikęs su draugais elgiasi dar trečiaip, tai patyčių klausimas tampa tikrai labai opus. Kalbant apie jų mažinimą, labai svarbu kokioje terpėje vaikas auga."
Didelę įtaką vaiko elgesiui ir savijautai turi tėvai. Pastebima, kad kuo toliau, tuo labiau paaugliai jais pasitiki ir pradeda kartu leisti daugiau laiko. Pasak tėvų forumo atstovo Kęstučio Mikolajūno, bendravimas su paaugliu turi būti itin subtilus. Suaugusieji negali trukdyti atžaloms augti, tuo pačiu ir išklausyti ir per daug nespausti:
„Tėvai tikrai ne viską pastebi ir jiems ne apie viską atskleidžia, nes tėvai turi labai daug atsakomybių ir kartais vaikus labai spaudžia, nebūtinai viską išgirsdami, nes nori pačio geriausias. Visgi tas noras ir sukelia tam tikrus nesusikalbėjimus."
Mokinių gyvensenos tyrime dalyvavo 64 atsitiktine tvarka atrinktos mokyklos ir daugiau nei 4 tūkstančiai mokinių.
