Žurnalas „Reitingai“ pristatė savivaldybių reitingą, sudarytą remiantis ne akademiniais, o mokinių savijautos, pagalbos, stojimo į nemokamas studijų vietas, mokytojų amžiaus vidurkio, olimpiadų prizininkų ir kitais svarbiais parametrais.
Geriausiųjų ir blogiausiųjų penketukai
Įdomu tai, kad pirmojoje reitingo vietoje, puikuojasi ne vienas iš didmiesčių, o Druskininkų savivaldybė, surinkusi 75,52 balus iš 100. Būtent šioje savivaldybėje mokiniams palankiausia terpė augti ir mokytis. 2018 metais šios savivaldybės abiturientai rinkosi studijuoti politikos mokslus, socialinį darbą, farmakotechniką, slaugą ir kineziterapiją.
Antroje reitingo vietoje – Vilniaus miesto savivaldybė (72,87). Tai vienintelis į geriausiųjų penketuką patekęs didmiestis. Sostinėje 2018 metais abiturientai rinkosi studijuoti mediciną, teisę, ekonomiką, programų sistemas, programų inžineriją.
Tuo metu prasčiausiai reitinge įvertinta Rietavo savivaldybė, surinkusi 38,47 balus. Šioje savivaldybėje pernai abiturientai rinkosi studijuoti statybos inžineriją, slaugą, tarptautinę prekybą ir muitinės logistiką, autotransporto elektroniką, kineziterapiją.
Antroje vietoje nuo galo reitinge yra Pagėgių savivaldybė, surinkusi 42,78 balus iš 100. Šios savivaldybės abiturientai 2018 metais rinkosi studijuoti slaugą, vaikystės pedagogiką, atsinaujinančiąją energetiką, statybos inžineriją ir informatiką.
Mokytojai sensta, specialistų mažai
Vienas „Reitingų“ išskirtų rodiklių – vidutinis mokytojų amžius savivaldybėje. Dėl šio rodiklio labiausiai sunerimti turėtų Birštono, Zarasų, Skuodo, Anykščių, Rokiškio, Panevėžio miesto savivaldybės. Jose mokytojų amžiaus vidurkis viršija 52 metus.
Geriausias mokytojų amžiaus vidurkis – Neringos (42), Vilniaus miesto (47,5) bei rajono (45,5) ir Rietavo savivaldybėse (49).
Kitas svarbus rodiklis – kiek pagalbos specialistų savivaldybėje tenka 1 tūkst. mokinių. Pasvalio, Joniškio, Lazdijų ir Zarasų rajonų savivaldybėse 1 tūkst. mokinių tenka po 12–13 pagalbos specialistų.
O Alytaus, Kauno ir Vilniaus miestuose, Birštone, Neringoje bei Skuodo, Plungės, Kretingos, Biržų ir Kauno rajonuose – po mažiau nei 7,5 specialistus.
Prasti rezultatai
Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestuose, Palangoje, Visagine, Lazdijuose ir Marijampolėje daugiau nei du trečdaliai mokinių pasiekia pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo pagrindinį pasiekimų lygį. Tačiau ypač liūdnas vaizdas šiuo klausimu – Kretingos, Švenčionių, Šalčininkų rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje.
Svarbus rodiklis reitinguose – olimpiadų prizininkai, tenkantys 10 tūkst. mokinių. Pastebima, kad dauguma savivaldybių apskritai nebeparengia prizininkų. Tokia tendencija matoma Lazdijų, Raseinių, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Varėnos, Zarasų rajonuose, Neringoje, Kazlų Rūdoje, Pagėgiuose, Rietave ir Kalvarijoje.
Geriausius rezultatus šioje srityje demonstruoja Jonavos rajonas (28,3), Palanga (34,3) ir Skuodo rajonas (27,7).
Problema – tragiškai pasenusios programos
Reitingo lyderės Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Černiauskienė neslepia, kad savivaldybę džiugina aukštas įvertinimas, tačiau norint kurti mokiniams palankią aplinką, tenka nemažai padirbėti.
„Stengiamės dirbti naujoviškai, kūrybingai. Kol kas dar specialistų turime, bet nenumaldomai artėja laikas, kai trūks. Kol kas mums trūksta tik pagalbos specialistų“, – portalui tv3.lt sakė L. Černiauskienė.
Siekdama pritraukti daugiau jaunų pedagogų, Druskininkų savivaldybė anksčiau juos viliojo būstais, tačiau nesulaukus interesantų, o savivaldybei nebeturint galimybės, programa sustabdyta. Tačiau savivaldybė džiaugiasi, kad joje mokinių dar apstu ir nekyla problemų dėl jungtinių klasių.
„Netrūksta. Kiek yra komplektų, tiek yra. Pas mus mokyklos yra užpildytos pakankamai, kai kurios ir per daug, dirba per kelis pastatus. Bet tikrai neturime problemos dėl neužpildytų pastatų“, – pastebėjo pašnekovė.
Vis tik L. Černiauskienė išskiria pagrindinę problemą, kuri kamuoja ne tik Druskininkų savivaldybę, bet ir visą Lietuvą – tai tragiškai pasenusios ugdymo programos.
„Svarbiausia – ugdymo programos, bet čia ministerija turi tarti žodį. Jos yra beviltiškai pasenusios, neatitinkančios. Kai skaitau, kad Lietuvoje yra tokie prasti matematikos rezultatai, jeigu pasižiūrėtų kažkas į ugdymo turinį, tai ten sukišta aukštoji matematika ir visa kita, ko nereikia. Be reikalo vaikai apkraunami, programos kiekvienoje klasės perkrautos yra. Tas pats su tiksliaisiais mokslais, fizika, chemija. Čia yra visos Lietuvos problema“, – teigė L. Černiauskienė.
Pasiekimus vertina skirtingai
Vienos prasčiausiai įvertintos Pagėgių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė siūlo pirmiausiai susitarti, kaip apskritai reikėtų matuoti moksleivių pažangą, nes reitingai nebūtinai atspindi realybę.
Savivaldybės duomenimis, pernai dviejose savivaldybės gimnazijose mokslus baigė 63 abiturientai. Iš jų universitetuose mokosi 20, kolegijose – 16, likę mokosi profesinėse mokyklose, mokosi ar dirba užsienyje.
„Rezultatai yra tokie, kokie yra. Bet, kad mes gebame juos paruošti universitetams ir kolegijoms, to nepaneigsi. Turbūt didžiausia problema, mano nuomone, yra, kad mes nesusitariame, ką mes matuojame, kokią pažangą – ar individualią vaiko pažangą. Vaikai negali būti dešimtukininkai visi, negali būti ir aštuntukininkai visi. Bet jeigu kiekvienas minimaliai padarė pažangą, ar tai yra pažanga, ar nėra? Mano manymu, yra“, – tv3.lt kalbėjo V. Sirvidienė.
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė naujausius universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingus bei išrikiavo daugiausiai lėšų per metus vaikams skiriančias mokyklas.
