mokiniai

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai. Lazdijų rajono Stebulių kaimo mokykloje mokosi 47 mokiniai. Tiesa, šiuo metu čia pamokos nevyksta.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Siaubą keliantis įrašas iš Ohajo valstijos. Jame matyti, kaip atvažiuojantis mokyklinis autobusas patiria nelaimę ir verčiasi ant šono. Incidento metu transporto priemonėje buvo net 13 mokinių. Policija tiria avarijos priežastis. Autobusą vairavo 32-ejų Sephanie Burns. Laimei, niekas rimtai nesusižeidė. Du mokiniai dėl smulkių sužalojimų buvo nugabenti į ligoninę. Kiti likę buvo paleisti iškvietus jų tėvus. Incidento akimirkos – vaizdo siužete.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniai ir  tėvai piktinasi mokinių slapta užfiksuotomis čia dirbančios rusų kalbos mokytojos pamokomis dešimtokams. Pedagogė per pamoką šlovina Sovietų Sąjungą ir giria Vladimirą Putiną. Mokytoja aiškina, kad tai yra jos nuomonė, kuria norėjo apšviesti mokinius. Ar tinkama nuo su realybe prasilenkiančias mintis dėstyti pamokose vaikams, aiškinasi ugdymo įstaigos vadovybė. „Man labai nepatinka kai kurie jūsų pasakymai. „Vot“ jūsų.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Kokiu oru šalies mokyklose kvėpuoja mūsų vaikai? Sostinės mokyklose atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Pasak tyrėjų, kai kuriose ugdymo įstaigose aptikti anglies dvideginio kiekiai net tris kartus viršija leistiną normą. Užsibuvus tokiose patalpose vaikams svaigsta galva, sunku susikaupti. O ilgainiui gali prasidėti ir kvėpavimo sistemos sutrikimai, ar lėtinės ligos – astma, alergijos.

Mokinių ir mokytojų aistros kaimo mokykloje. Devintokai vienoje Aukštaitijos mokykloje per pamoką nufilmavo, kaip informatikos mokytoja neištvėrusi ima šaukti ant blogai besimokančio mokinio ir galiausiai trinkteli jam delnu per pakaušį. Vaikų filmukas žaibiškai išplito internete. Nors mokytoja su mokiniu po pamokų susitaikė ir jo atsiprašė, incidentą ėmė aiškintis mokykla ir rajono savivaldybės švietimo skyrius.

Ginčuose ir diskusijose įstrigusi etatinio mokytojų apmokėjimo sistema toliau kursto aistras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar ginčijasi su pedagogų profsąjungomis. Mat mokytojai piktinasi tapę direktorių įkaitais. Esą mokyklų vadovai etatus konstruoja, kaip nori: už tą patį darbą savo nuožiūra vieniems pedagogams moka didesnius, kitiems mažesnius atlyginimus. Pasipiktinimas etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema prasidėjo nuo pat jos įvedimo 2018-aisiais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad valstybė galėtų finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu įvairius būdus mokinių pasiekimams skatinti gali numatyti tik savivaldybės arba pačios švietimo įstaigos. Ministerijos registruotame įstatymo projekte pasiūlė, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką.

Lietuvių vaikų su antsvoriu daugėja. Net kas penktas šalies moksleivis kenčia nuo per didelio svorio, dėl to jį užklumpančių patyčių ir sveikatos problemų. Tai rodo naujausia Higienos instituto statistika. Medikai sako, kad nutukusių vaikų šalyje daugėja kasmet. Ir dėl per didelio svorio jų kabinetų duris jau varsto nė trejų metukų neturintys mažyliai.

Šilutės bendruomenė – mokytojai, mokiniai, verslininkai ir nagingas rankas turintys miestelėnai sukūrė unikalų projektą. Jie gamina ir prie tarpukaryje Šilutėje garsių namų šaligatviuose montuoja grūdintu stiklu dengtus požeminius kambariukus – sekretus, kuriuose sustingusi šių namų istorija. Andrius, dailės mokytojas iš Šilutės, rodo dėžutes, kuriose sustingusi šio miestelio tarpukario istorija.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai į ugdymo planus nurodžius įtraukti trečią savaitinę fizinio aktyvumo pamoką, daugeliui mokyklų iškilo galvosūkis, kaip tai įgyvendinti. Sporto salės mokyklose dažnai nusidėvėjusios, jose trūksta inventoriaus ir ploto, o trečdaliu padaugėjus pamokų į jas mokiniai ėmė netilpti. Tad sprendimo šiai dilemai ieško kaip kas išmano.

Grigiškių gimnazijoje pakvipo nevaldomomis emocijomis ir galimu psichologiniu smurtu. Vienoje barikadų pusėje – savo teisę nedėvėti uniformos ginantys mokiniai ir juos užstojantis jaunas pedagogas, kitoje – autoritetą bandanti išsaugoti ir emocijas laisvai socialiniame tinkle liejanti įstaigos direktorė. Prieš kelias savaites įsiliepsnojęs konfliktas pasiekė ir Seimą, policiją bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrą.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Prezidentas vėl žeria kritiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Esą finansavimas švietimui auga, tačiau mokinių pasiekimai negerėja. Jam antrina ir Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė, kuri tvirtina, kad švietimo sistemoje – tikra betvarkė. Pasak jų, šiandieninė sistema ruošia ne imlius jaunus žmones, o pašalpų gavėjus. Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Jau nuo kitų mokslo metų ne tik nepasiturinčių šeimų vaikai, bet ir visi Lietuvos pirmokai ir priešmokyklinukai pietaus nemokamai. Nauja tvarka Seime visų politinių jėgų priimta vienbalsiai. Tėvai iniciatyvą sveikina, tik tikisi, kad nemokamam maistui suvalgyti ateityje bus skirta ir daugiau laiko nei 15 min. pertrauka. Pietų metas – laikas pasistiprinti. Vieniems skanu, kitiems ne taip, bet augantys organizmai valgo. Tiesa, ne visi maistą perką už kelis eurus per dieną iš savo tėvų kišenės.

Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Tačiau ekspertai tikina, kad džiaugtis čia nėra ko. Patys mokiniai sako, kad jiems daug įdomiau skaityti straipsnelius internete, o ne ilgus grožinės literatūros kūrinius. Ir turi originalių atsakymų, kodėl berniukai skaitymo gebėjimais niekaip nepaveja mergaičių.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Neįtikėtinai puikus pasirodymas iš Indijos. Mokiniai sugebėjo atlikti sunkų kūrinį ir net gi labai kūrybingai. Vaikai su mokytoja surengė tikrą šou ir pademonstravo gerai žinomą „Imagine Dragons“ dainą „Believer“. Internete įrašas sulaukė išskirtinio dėmesio – virš milijono peržiūrų. Negana to, sureagavo ir pats grupės lyderis. Šis pasidalijo įrašu ir parašė: labai gražu, ačiū, kad dalijatės. Pasirodymas – vaizdo siužete.

Ieškodama, iš kur paimti pinigų didesnėms mokytojų algoms, valdžia nusitaikė į privačias pelno siekiančias šalies mokyklas. Švietimo ir mokslo ministerija nuo kitų metų tokioms ugdymo įstaigoms siūlo nutraukti valstybinį finansavimą. O pagal biudžeto projektą privačioms mokykloms kitais metais planuota atriekti 22 milijonus eurų. Privačių mokyklų vadovai aiškina tapę politinių intrigų aukomis.

Internete ėmė plisti šokiruojantys vaizdo įrašai iš vienos Ekvadoro Los Rioso provincijos mokyklos. Įrašuose užfiksuota, kaip prie savo stalo mokines parodyti namų darbus pasikvietęs mokytojas išsitraukė telefono kamerą ir ėmė filmuoti mergaitėms po sijonais. Visą situaciją įamžino tuo metu klasėje buvę mokiniai. Ekvadoro švietimo ministerija patvirtino, kad šis vaizdo įrašas nėra surežisuotas, jie jau domisi situacijos aplinkybėmis.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Panika Kėdainių mokykloje. Mokiniams susprogdinus dūminį užtaisą mokykloje teko evakuoti visą įstaigą, o ligoninėje atsidūrė net 19 moksleivių. Kai kurių savijauta labai bloga. Jiems prireikė lašinių, vaikai bus stebimi per naktį. Sveikatos specialistai tiria orą įstaigoje, kol laukiama tyrimų rezultatų – progimnazijai rekomenduota nutraukti pamokas.

Įtampa Kaune – Jurgio Dobkevičiaus mokykla priversta nutraukti pamokas dėl neaiškios infekcijos. Žarnyno infekcija išguldė net trečdalį šios mokyklos mokinių ir mokytojų, dalis jų dėl itin prastos sveikatos atsidūrė ligoninėje. Įtariama, kad priežastys gali slypėti ir valgykloje. Įstaigą dabar tikrina specialistų desantas. Tokio protrūkio Kaune nepamena ir kasdien su infekcijomis kovojantys medikai. Tuščia šiandien šešta klasė Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje. Pamokoje sėdi vos keli vaikai.

Viena motina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino anketos, kurią mokykloje turėjo užpildyti 10 klasę lankanti jos atžala, nuotrauka. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. „Tokias anketas vaikai (10 klasės mokiniai) pildė klasėje. Tėvai neinformuoti. Tikslas nežinomas“, – šalia anketos nuotraukos rašė motina.

Antradienį Šiaulių rajone sutrikus vairuotojo sveikatai nuo kelio nuvažiavo mokyklinis autobusas su 16 vaikų. Kaip pranešė Kelių policijos tarnyba, nukentėjo viena septyniolikmetė, kuri prasiskėlė lūpą. Į ligoninę taip pat išgabentas 72 metų blogai pasijutęs vairuotojas. Kiti mokykliniu autobusu į ekskursiją vykę paaugliai nenukentėjo. „Iveco Daily“ mokyklinis autobusiukas į avariją apie 11 val. pateko kelyje Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Kultūros pasas pasipildė 600 naujų paslaugų – šiuo metu moksleiviams nemokamai siūloma apie 1700 įvairių renginių, edukacinių užsiėmimų, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, jame nurodomos naujos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams. Iš viso naujas paslaugas pasiūlė per 200 įstaigų ar organizacijų.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Sostinės savivaldybė paskelbė karą tėvų reketui mokyklose bei darželiuose. Ugdymo įstaigoms uždrausta reikalauti papildomų pinigų iš tėvų mokymosi priemonėms, ugdymui ar klasių remontui. Savivaldybės skiriamų lėšų esą užtenka viskam. O jei mokyklos ar darželiai iš tėvų pinigus vis tiek rinks, joms grės nemalonumai su mokesčių inspektoriais. Tuo metu už mokslą atsakinga ministerija aklai kopijuoti tokio sprendimo ir kitiems miestams nepataria.

Prie Balsių progimnazijos sparčiai kyla nauja pradinė mokykla, kurią lankys apie 600 moksleivių. Šiandien sostinės meras Remigijus Šimašius apsilankė statybų aikštelėje ir drauge su rangovais aptarė darbų eigą. „Pastačius naują mokyklos pastatą mokiniai galės lankyti mokyklą kuo arčiau namų.

Šių metų pradžioje pakeltu balsu su mokiniais bendravusi Žiežmarių gimnazijos mokytoja išeina iš darbo šalių susitarimu, antradienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. „Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras. Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją. „Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusanto tūkstančio mažiau, nei pernai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmokų skaičius šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – jų rugsėjo pirmąją mokyklose bus apie 29 tūkstančiai. Pasak ministerijos, praėjusių mokslo metų duomenys rodo, kad daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų: 2018 metais mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų arba 40 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai grįžo 1,3 tūkstančio.

Artėjant rugsėjo 1-ajai mokinių tėvams vis didesnis galvos skausmas dėl mokyklinių prekių. Prekybininkai sako, kad pagrindinių prekių krepšelis šiemet atsieina vos apie 30 eurų. Tokia įvardyta suma tėvai stebisi – sako išleidžiantys keliskart daugiau. O apie 18 tūkstančių būsimų pirmokų tėvų sako išvis neturintys pinigų mažųjų suruošti į mokyklą. Dvynukai Džiugas ir Mažvydas – būsimi penktokai.

Lietuvoje gali pritrūkti mokytojų. Nors šiemet valstybė numatė daugiau nei pusantro šimto valstybės finansuojamų vietų parengti vadinamuosius mokytojus dalykininkus, universitetuose nesulaukta nė pusės pageidavimų jas užimti. Kol Seimo nariai kalba, kad artimiausiais metais gali pradėti trūkti matematikos ar fizikos mokytojų, Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad baimintis dar nėra dėl ko. Studentų gretos greitai papilnės.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Baigiantis registracijai į šalies mokyklas aiškėja, kad ateinantį rugsėjį grįžtančių emigrantų vaikų Lietuvoje mokysis daugiau nei įprastai. Tačiau Lietuvoje veikia vienintelė mokykla, visiškai atitinkanti tokių vaikų mokymosi poreikius. Kiti, mėtomi po įvairias šalies ugdymo įstaigas, tampa ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir savivaldybių galvos skausmu. Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvos valstybinėse mokyklose turėtų mokytis gerokai daugiau iš emigracijos grįžusių vaikų.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose, rašoma pranešime.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad šiandien Kaune oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke (HN 21:2017). NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.

Premjeras Saulius Skvernelis, trečiadienį susitikęs su didžiausios švietimo profesinės sąjungos atstovais, sako, kad konkretesni susitarimai galimi birželio pabaigoje. „Sutarėme, kad birželio pabaigoje susitiksime ir priimsime du – tris sprendimus, kurie yra suderinti ir abiems pusėms yra priimtini“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t.y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose. Taip pat mokyklų bendruomenėms rekomenduojama, atsižvelgus į iš anksto numatomą karštesnį orą, trumpinti pamokas, rengti jas tik iki pakylant minėtai temperatūrai. Apie trumpesnį laiką mokykloje turėtų būti informuojami mokinių tėvai.