„Manau, jog ne viskas padaryta ir iš savivaldybės pusės, nes apie 100 vaikų lanko kitų rajonų mokyklas. Jeigu moksleiviai renkasi kitas mokyklas, vadinasi, mes kažko nesugebame padaryti“, – sakė A. Magyla.
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius šiuos duomenis vadina senstelėjusiais, o žmogiškuosius nuostolius nurašo neišvengiamiems geografinės padėties nulemtiems procesams.
„Prieš keletą metų, turbūt prieš 3 ar 4 metus, rinkome ir analizavome duomenis apie mūsų rajono savivaldybės teritorijoje faktiškai gyvenančius, tačiau kitų rajonų ugdymo įstaigas lankančius vaikus. Tuomet stebėjome pusiausvyrą išlaikančią situaciją – apie 100 mūsų rajono vaikų lankydavo kaimyninių rajonų ugdymo įstaigas, tačiau šį nuostolį kompensuodavo labai panašus skaičius mokinių, atvykstančių iš kitų rajonų, kurie rinkdavosi mūsų mokyklas. Tokie skaičiai buvo prieš keletą metų, kaip yra dabar, sunku pasakyti, mat tokių duomenų daugiau nerenkame.
Tačiau, manau, kad kaimyninių savivaldybių apsikeitimo mokiniais procesas dabar ir vyksta, jis paprastai būdingas rajono pakraščiams, kur kaimyninio rajono ugdymo įstaigos kartais yra arčiau nei mūsų savivaldybės“, – komentuoja L. Lukoševičius.
Rajono pakraščiuose gyvenančios šeimos iš tiesų neretai renkasi kaimyninės savivaldybės ugdymo įstaigas, mat jos paprasčiausiai yra arčiau gyvenamosios vietos. Štai Pernaravos seniūnijos Paaluonio kaimo vaikai, ir ypač gimnazines klases lankantys, paprastai važiuoja į Raseinių rajono Ariogalos gimnaziją, kuri nuo Paaluonio yra nutolusi vos 11 km. Tuo tarpu šios gyvenvietės vaikams artimiausia Kėdainių rajono savivaldybės gimnazija būtų Josvainiuose, iki kurios tektų sukarti net 22 km.
Panaši situacija ir kitame rajono pakraštyje, tik šį kartą svarstyklės nusvyra mūsų rajono naudai. Šėtos gimnaziją renkasi Ukmergės rajono Bukonių miestelio, taip pat Jonavos rajono Juškonių kaimo ir kitų gyvenviečių vaikai. Ir tai tik keletas šios situacijos pavyzdžių.
Kristina MIRVIENĖ
