XXI amžius, o kai kurie sostinės vaikai iki šiol dalį kelio į mokyklą įveikti turi šiuo tamsiu betoniniu vamzdžiu, kuris skirtas lietaus vandeniui nubėgti. Vienas tokių mokyklinukų – sostinės Aukštuosiuose Paneriuose gyvenantis trečiokas Petras.
„Taip pripratęs, kad nebebaisu. – O kiek metų jau vaikštai šituo tuneliu? – Dvejus metus vaikštau šituo tuneliu. Dažniausiai vienas, bet kartais su broliu ir sese.“
Aštuntokas Danielius taip pat į mokyklą keliauja pavojingu keliu. „Vieną kartą ėjau ir ten buvo kažkoks didelis šuo vidury tunelio, tai išsigandau. Teko eiti per geležinkelį“, - sako jis.
Tačiau eiti geležinkeliu dar nesaugiau nei po juo esančiu gūdžiu, nė pusantro metro aukščio nesiekiančiu ir daugiau nei 100 metrų ilgio vamzdžiu. Tėvai piktinasi, kad šį kelią į mokyklą vaikai mina jau ištisus dešimtmečius.
„Baisu žiūrėti, kaip vaikai eina. Aš tai kai pamatau, tai baisu. Baisiai atrodo, kad mūsų laikais Paneriuose užmiršti žmonės. Kodėl nepastatyt tiltą tą?“, - piktinasi vilnietė Tatjana.
Šiuo betoniniu tuneliu, kuriuo kasdien į mokyklą ir iš jos keliauja dešimtys vaikų, jau semia vanduo, nors lietaus sezonas dar neprasidėjęs. Vis dėlto sostinės meras sako, kad metai iš metų nesprendžiama problema jau kitąmet gali pajudėti iš mirties taško.
„Duodam žalią šviesą privačiam investuotojui tunelį ten padaryti ir pėstiesiems, ir automobiliams. Turbūt kitais metais galėtų vykti statybos, jeigu viskas sklandžiai“, - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tačiau prasidėjus naujiems mokslo metams, sostinės merui tenka sukti galvą ir dėl kitų reikalų.
Štai savivaldybė ėmėsi visose Vilniaus mokyklose finansuoti pradinukų popamokinę veiklą. Ir tam kiekvieną mėnesį žada skirti net po 600 tūkstančių eurų. Tik yra viena bėda – šiam planui įgyvendinti trūksta ne pinigų, o pedagogų.
„Didysis iššūkis, tikrai neslėpsiu, yra surasti mokytojų ir kitų žmonių, kurie bus su vaikais. Apie 200–300 pedagogų reikia. Mano kvietimas iš tikrųjų yra visos Lietuvos pedagogams, kur kartais ir mažėja moksleivių. Jeigu turite kūrybinės energijos, kviečiame į Vilnių prisijungti ir galėsime tą tikslą užtikrinti“, - sako R. Šimašius.
Sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė sako, kad savivaldybės idėja gera. Tačiau progimnazijos vadovei tenka sukti galvą, iš kur paimti pedagogų. Ji neatmeta, jog darbuotojų gali tekti ieškoti ir tarp pedagoginio išsilavinimo neturinčių žmonių.
„Kreipsimės į vietos bendruomenę, į mūsų tėvelių mokyklos bendruomenę ir, iš tiesų, pakviesime prailgintoje grupėje ir galbūt močiutes, ir mamas nedirbančias, ir kitus bendruomenės narius pas mus dirbti“, - sako J. Nemanienė.
Už pusę etato popamokinės veiklos Vilniuje būtų galima užsidirbti apie 300 eurų „į rankas“. Mokytojams žadamas didesnis užmokestis, tik dar nežinia, koks.
Tačiau į mokyklas šiandien pradinukus išlydėję sostinės tėveliai sako, kad nelabai norėtų popamokinei veiklai vaikus palikti ne specialistų priežiūroje.
Iš viso sostinėje gyvena daugiau nei 25 tūkstančiai pradinukų.
