mokesčiai

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, rašo „Kauno diena“. Naujoji mokesčių vengimo schema paprasta.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Praeitą savaitę Airijos ministras pirmininkas paskelbė apie ketinimus atšaukti 3 eurus siekiantį turisto mokestį visiems atvykstantiems į šią šalį. Šiuo sprendimu viliamasi pritraukti ne tik laimės ieškančių, bet ir turistų.

Airija pirmoji iš Europos Sąjungos narių panaikino prieštaringai vertinamą turisto mokestį. Prieš trejus metus įvestas 3 eurų mokestis biudžetą turėjo ženkliai papildyti, tačiau ekspertų skaičiavimu tik pablogino situaciją. 2008 metais įvestas net 10 eurų mokestis turėjo ženkliai papildyti biudžetą, tačiau susilaukė pasipriešinimo ne tik iš turistų, bet ir vietinių verslininkų.

Vyriausybės pritarimas siūlymui finansuoti studijas Lietuvoje veikiančiuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose reiškia, kad finansuojamos ne užsienio aukštosios mokyklos, o siekiama, kad studentai nevyktų mokytis svetur, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

Bedarbiams, kurių nepriima į darbą dėl kūnus puošiančių tatuiruočių, valstybė skirs pinigų šių piešinių šalinimo operacijoms, skelbia „The Daily Mail“. Britanijos darbo biržų darbuotojai nuo šiol galės nukreipti bedarbio pašalpas gaunančius žmones pas tatuiruočių šalinimo specialistus. Tiesa, tikinama, kad tokios operacijos bus finansuojamos tik esant „išskirtinėms“ aplinkybėms.

Pigių skrydžių bendrovė įvedus privalomą 2 svarų (apie 7 litų) mokestį kiekvienam keleiviui už galimą skrydžio atidėjimą ar atšaukimą, finansų analitikai paskaičiavo, kad tai atneš airių bendrovei daugiau kaip 1,5 milijardo svarų papildomų pajamų. Tai yra kone dvigubai daugiau, nei kompanija teigianti išmokėjusi nuo ugnikalnio, sniego krizių, prancūzų ir ispanų oro linijų darbuotojų streikų nukentėjusiems keleiviams.

Žmonėms, kurie bent nedidelę sąmoningo savo gyvenimo praleido „prie sovietų“, ko gero, nereikia pasakoti, koks istorinis veikėjas buvo Pavlikas Morozovas. Išaukštintas propagandos, jis tapo ir rėksmingų pionieriškų-komjaunuoliškų brošiūrų herojumi, ir pašaipių anekdotų personažu. Tiems, kurie neprisimena ar tiesiog nežino, apie ką kalbu, priminsiu: berniukas išduoda komisarams savo tėvą ir dėdę, slepiančius duoną nuo „pačios teisingiausios“ bolševikų valdžios.

Politikai ir degalinių atstovai užsimojo sustabdyti nepaliaujamai per sieną keliaujančius „pasatinius“ karavanus. Tačiau nei vieni, nei kiti nenori girdėti tikrosios šio reiškinio priežasties – žmonės vis sunkiau įperka rekordiškai brangius degalus, rašo „Kauno diena“. Lietuvos naftos produktų įmonių asociacija siūlo riboti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamų degalų kiekį. Tokiam sumanymui pritaria ir šalies premjeras Andrius Kubilius.

Norėtum surūkyti paskutinę cigaretę prieš skrydį? Belfasto tarptautiniame oro uoste už tai reikės susimokėti. Šiame oro uoste rūkantieji turi susimokėti 1 svarą sterlingų už galimybę parūkyti specialiai tam įrengtoje vietoje. Manoma, kad Belfasto oro uostas yra pirmasis Jungtinėje Karalystėje imantis mokestį už parūkymą, informuoja BBC naujienų tarnyba. Dūmo mėgėjai oro uoste turi į specialų aparatą įmesti monetą, kad atsidarytų durys į rūkymo patalpą.

Norėtum surūkyti paskutinę cigaretę prieš skrydį? Belfasto tarptautiniame oro uoste už tai reikės susimokėti. Šiame oro uoste rūkantieji turi susimokėti 1 svarą sterlingų už galimybę parūkyti specialiai tam įrengtoje vietoje. Manoma, kad Belfasto oro uostas yra pirmasis Jungtinėje Karalystėje imantis mokestį už parūkymą, informuoja BBC naujienų tarnyba. Dūmo mėgėjai oro uoste turi į specialų aparatą įmesti monetą, kad atsidarytų durys į rūkymo patalpą.

Turbūt jau nėra žmogaus, kurį stebintų vis didėjančios paslaugų ir produktų kainos. Dėl politinių neramumų Artimuosiuose Rytuose benzino kainos auga kosminiu greičiu, o tai pajuto kiekvienas pasaulio gyventojas – jei ne pildamas degalus, tai pirkdamas maisto produktus.

Prieš kasos aparatus badu kovoję turgaus prekeiviai užplūdo Mokesčių inspekciją. Iš 203-ų nuo vasario pabaigos Panevėžyje registruotų aparatų net pusė nupirkta per pastarąsias dvi dienas. Prie aparatų – eilės Tačiau nuo gegužės 1 d.  įsigaliojantis Vyriausybės dar vasarį priimtas nutarimas, draudžiantis dengtose turgavietėse prekiauti maisto produktais be kasos aparatų, vis tiek ištuštins prekystalius.

Nuo sekmadienio, gegužės 1-osios, Klaipėdoje pradedama rinkti rinkliava už mašinų stovėjimą pajūrio zonoje. Stovos skaitikliai, žiemą saugoti sandėlyje, vėl grįžta į pajūrį. Kaip ir pernai mokėti už automobilių stovėjimą reikės šešiose Klaipėdos pajūrio aikštelėse, praneša LTV „Panorama“. Nesikeičia ir paslaugos kaina – už pusantros valandos stovėjimą mokėti reikės vieną litą. Kitaip nei mieste mokestis bus renkamas visomis savaitės dienomis nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Į Lietuvą atslinkusi pavasario šiluma leido lengviau atsikvėpti solidžių sąskaitų už šildymą gavėjams – ši būtina, bet finansiškai skausminga paslauga jau kuris laikas didmiesčių gyventojams išjungta, bet atšilę orai dar nereiškia, kad esame pasiruošę atsisakyti ir karšto vandens. Vietoje karšto – vos drungnas vanduo Neseniai į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi vilnietis skaitytojas, kurio teigimu, jis jau pora savaičių patiria nepatogumų dėl karšto vandens tiekimo.

Praktiškai visi nori, jog būtų nemokamas mokslas, gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos, nori laiku gauti pensijas, socialines išmokas ir t.t. Kad taip būtų, reikia sąžiningai mokėti mokesčius, neapgaudinėti valstybės (tai yra pačių savęs). Sutikime – Lietuvoje iki to dar labai toli. Labai toli iki skandinaviško, vokiško supratimo, sąmoningumo, atsakomybės. Arba tiesiog – pilietiškumo. Ta pilietiškumo stoka išryškėja, kuomet pabandoma siekti daugiau tvarkos, skaidrumo.

Šimtai šiauliečių šeimų suka galvas, kam po motinystės atostogų palikti mažylį, nes laisvų vietų Šiaulių miesto lopšeliuose — darželiuose beveik nėra, o eilės juose — kilometrinės. Tuo tarpu ikimokyklinių įstaigų vadovės tvirtina: eilės padidinamos ir dirbtinai. Į lopšelį nepateko Rugsėjį, po motinystės atostogų, į darbą grįžtanti šiaulietė guodėsi nežinanti, kam palikti dukrytę, nes miesto lopšeliuose — darželiuose nerado laisvų vietų. Jaunai šeimai auklę samdyti yra per brangu.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Draudikai primena, kad turintys gyvybės draudimo sutartis gyventojai gali suskubti pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėto GPM. Tai padaryti jie turėtų iki gegužės 2 dienos. „ERGO Life Insurance“ SE Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė teigia, kad valstybė skatina savarankišką ilgalaikį taupymą, todėl pasirinkusiems investicinį, tradicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą, studijų draudimą taiko GPM lengvatą.

Kaip politikams lengviausia įerzinti visuomenę? Reikia kuo dažniau kalbėti apie naujus mokesčius. Kai kas taip ir elgiasi. Ir jie turi pateisinimą. Juk būtina pranešti apie svarstomus pakeitimus, įtraukti žmones į diskusiją. Didžioji mūsų politikų bėda, kad vos atėję į valdžią jie tampa geriausiais vienos ar kitos srities ekspertais. Brandžiose demokratijose sprendimus pateikia už valdžios ribų lokalizuoti „smegenų centrai“, ir politikai juos tik atsirenka.

Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula. Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.

Vyriausybė raginama nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1 000 litų, o iš papildomai gautų įplaukų laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Tokį rezoliucijos projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcija.

Duonos ir vandens dieta ar antstolių išvaržytas butas – ką pasirinkti paskolų turinčiam ir bendrijos dar skolintis verčiamam bedarbiui? Radviliškio g. gyvenančiai Gitanai Dejienei iš pašto dėžutės imant sąskaitą už komunalinius paslaugas rankos dreba ne dėl ligos. Mokesčiai varo neviltį Bedarbė guodžiasi tapusi savotiška bendrijos įkaite – kišenėse švilpia vėjai, o namo priežiūrai renkamos sumos auga kaip ant mielių.

Per vėlai savo mokesčių deklaracijas pateikę asmenys Didžiojoje Britanijoje turės mokėti didesnes baudas. Iki šiol pateikus deklaraciją po nustatytos termino – sausio 31 d. – reikėdavo susimokėti 100 svarų sterlingų baudą. Dabar už kiekvieną pradelstą dieną reikės primokėti 10 svarų sterlingų, todėl bauda gali sudaryti ir kelis šimtus, informuoja BBC naujienų tarnyba.

Paskutiniajame šios kadencijos Kauno miesto tarybos posėdyje priimtas sprendimas atleisti keletą viešbučių valdančią vieną komercinę įmonę nuo vietinės rinkliavos už renginius Senamiesčio amfiteatre. Nuspręsta nuo balandžio 15 d. iki spalio 30 d. atleisti uždarąją akcinę bendrovę „Perkūno namai“ nuo vietinės rinkliavos už leidimo organizuoti komercinius renginius Kauno miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose išdavimą.

„Gyventojų nekilnojamojo turto mokestis iš esmės būtų teisingas, solidarus ir naudingas, tačiau šiuo metu jo įvesti negalima dėl dviejų labai svarbių priežasčių“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Anot parlamentaro, sunkmečiu smuko vartojimas, kol kas Vyriausybė nedaro nieko, kad jį skatintų. „Per ekonominę krizę sumažėjo mūsų gyventojų pajamos, jie nebeįperka net kai kurių būtinų prekių.

Sveikatos draudimo neturi beveik dešimtadalis Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie nemokamai gydomi tik kilus pavojui gyvybei. Tačiau kitais metais valstybė ir jiems pateiks sąskaitą. Kovo 1 dieną privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo drausti 282,9 tūkstančio Lietuvos gyventojų.

Lietuvos premjeras šią savaitę pastebėjo, kad jis per metus uždirbo apie 53 kartus mažiau nei milijonierius Viktoras Uspaskichas, o mokesčių sumokėjo du kartus daugiau. Jeigu ir aš skaičiuočiau svetimus pinigus, tai turėčiau priekaištų ir mūsų premjerui, nes pernai uždirbau gerokai mažiau nei jis, tačiau mokesčių sumokėjau santykinai daugiau ne tik už milijonierių, bet ir už premjerą.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įtarimų sukėlė 177 valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai, kurie pateiktose turto deklaracijose deklaravo daugiau kaip po 300 tūkst. Lt tariamai turimų piniginių santaupų, laikomų ne banke. VMI patirtis leidžia daryti išvadą, jog neretai tokios santaupos būna nepagrįstos realiais šaltiniais ir deklaruotos, tikintis ateityje pagrįsti turto įsigijimą arba kitas išlaidas, kurios faktiškai finansuojamos neteisėtu būdu gautomis lėšomis.

„Už važiavimą be bilieto gavau vos 20 litų baudą, bet teko sumokėti daugiau nei 100“, „Vos porą dienų pavėlavau sumokėti baudą – mano sąskaitos buvo užblokuotos“, „Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, bet buvo areštuotas mano turtas“ – panašių skundų apstu interneto platybėse, o kam jie adresuojami, nuspėti nesunku – dažniausiai dėl šių „nepatogumų“ kaltinami antstoliai.

Nyderlandų vyriausybė ieško naujų būdų kaip sumažinti šalies biudžeto deficitą. Vienas jų – apmokestinti prostitutes. Taikomi dvigubi standartai Anksčiau šalies valdžia į Raudonųjų žibintų kvartaluose dirbančias prostitutes žiūrėjo atlaidžiau nei į kitus darbuotojus, nes matė jas kaip žmonių prekybos aukas. Tačiau dabar susiskaičiuota, kad šios profesijos industrija uždirba 625 mln. eurų per metus ( 2,156  mlrd.

Naują biudžetą Didžiosios Britanijos parlamente pristatęs šalies iždo sekretorius George'as Osborne'as pareiškė, kad Britanijos ekonomika šiais metais augs lėčiau nei buvo iki šiol prognozuota, o šalis per ateinančius penkerius metus turės pasiskolinti daugiau nei anksčiau manyta, informuoja verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biudžeto atsakomybės biuras prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs 1,7 proc. Pernai lapkritį prognozuotas 2,1 proc. prieaugis.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą.

Premjeras Andrius Kubilius pernai pažadėjo šių metų biudžetą papildyti iš šešėlio ištrauktu milijardu. Toks siekis pasirodė „sudėtingas ir ambicingas“ net už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingam komisarui Algirdui Šemetai. Džiuginančių žinių, kaip praėjus jau dviem šių metų mėnesiams sekasi ieškoti pasislėpusio milijardo, nėra.

Tikriausiai sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be mobiliojo ryšio priemonių, bet kad ir kokios gudrios būtų įvairios apskaitos programos, kruopščiai sumuojančios mobiliojo ryšio operatorių klientų prakalbėtą laiką ir būsimas sąskaitas, nesusipratimų vis dar pasitaiko. Mistika dvelkiantys tarifai Neseniai į naujienų portalą Balsas.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija  ( Klaipėdos AVMI) perspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, tokių duomenų prašantiems mokesčių inspekcijos vardu. Klaipėdos AVMI informuoja, kad jos darbuotojai neskambina mokesčių mokėtojams dėl neva permokėtos didelės pinigų sumos, kurią norint susigrąžinti reikalinga nurodyti banko sąskaitą.

Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos –  didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa. Į šešėlį gena mokesčiai Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc.

Laidojimo pašalpa – viena tų išmokų, kuri kol kas dar nebuvo mažinta. Iš „Sodros“ begaunantys tik vienos pensijos dydžio laidojimo išmokas, pensininkai baiminasi, ar nenukirps dar ir pašalpų. Valdžia, besiteisindama krize, nepaliauja skriausti savų piliečių, tad šie eilinės kiaulystės įprato tikėtis iš bet kurios pusės ir niekuo jau nebesistebi. Patikėjo, kad nemokės Už juodai dienai atidėtas santaupas vyrą palaidojusi 70-metė nė nebandė eiti į Savivaldybę prašyti laidojimo pašalpos.

Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas.

Sveikatos apsaugos ministerijos slaptai nuo socialinių partnerių kurtame projekte planuota ūkininkams padidinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau netikėtai apsigalvota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketino paslapčia prisidėti kuriant naujas darbo vietas. Įgyvendinus ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatomiems naujiems mokesčiams administruoti būtų reikėję apie 50 naujų darbo vietų.

Paradoksalu, tačiau valdžia tik prieš rinkimus suprato, kad Lietuvoje turčiai moka mažiau mokesčių, negu vargingai gyvenantys žmonės. BTV eteryje finansų ministrė I. Šimonytė atvirai prakalbo apie situaciją šalyje. "Mokesčių lengvatos, konstruojamos galvojant apie vargšą žmogų, pardavusį savo butą ar smulkų investuotoją, tos nuostatos gyvenime išsigimsta į labai keistus dalykus", - teigė I.Šimonytė.

Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus ir Panerių policijos nuovados pareigūnai, siekdami užkardyti teisės pažeidimus, susijusius su neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta ir turėdami informacijos apie neteisėtą prekybą tabako gaminiais, Vilniuje, Lentvario g., pagal turimą informaciją patikrino E. Ž. (gim.

Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti. Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką? Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės.

Nuo 2012 m. pradedant Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pertvarką jau turėtų būti aiškiai įvardinti nauji mokesčiai, kuriais bus bandoma gelbėti susidariusią keblią situaciją socialinės rūpybos sektoriuje, patikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Jonas Rimantas Dagys. „Jeigu nieko nekeisime, tai, žiūrint į perspektyvą pagal dabartinę demografinę situaciją, žvelgiant 30 metų į priekį, santykinė pensija sumažėja 15–20 proc.

Ketvirtadienį Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigia, jog gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Anot parlamentarės, greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.

Lietuvos gyventojams vartojimo kreditų šiuo metu dažniausiai prireikia stambiems pirkiniams įsigyti, būsto remontui, būtiniausioms gyvenimo išlaidoms padengti bei atostogoms, rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios ir vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ atlikta klientų apklausa. Apklausa parodė, kad 30 proc. visų apklaustųjų vartojimo kreditus iki 20 tūkst.

Kuomet norima paaiškinti, kodėl lietuviai emigruoja iš Lietuvos arba ne itin noriai moka mokesčius, dažnai sakoma, kad taip yra dėl to, kad Lietuvoje viešosios paslaugos yra prastos kokybės. Iš tikro, tobulumui ribų nėra, tačiau turime pripažinti akivaizdų faktą, kad Lietuvoje yra geros kokybės viešųjų paslaugų ir tokių daugėja. Teisingumo ir Ūkio ministerijos atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti kontroliuojančiųjų institucijų pažangą, diegiant gerą klientų aptarnavimo praktiką.

Ketinimai didinti mažiausią leistiną mokėti atlyginimą darbuotojams baugina vidutinių ir mažų įmonių savininkus, o profesinės sąjungos teigia, jog tai laikytų laimėjimu. Trišalėje taryboje, kurią sudaro verslininkai, valdžios atstovai ir profesinės sąjungos, sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis už etatą vasarą turėtų padidėti 100 Lt.