Ketinimai didinti mažiausią leistiną mokėti atlyginimą darbuotojams baugina vidutinių ir mažų įmonių savininkus, o profesinės sąjungos teigia, jog tai laikytų laimėjimu.
Trišalėje taryboje, kurią sudaro verslininkai, valdžios atstovai ir profesinės sąjungos, sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis už etatą vasarą turėtų padidėti 100 Lt. Iš verslininkų tam pritaria tik didesnių įmonių savininkai, o vidutinieji ir smulkieji darbdaviai pareiškė, kad tai ankstyvas žingsnis, galintis dar labiau padidinti bankrotų ir tuo pačiu nedarbo mastą.
Vyriausybė savo pozicijos nepateikia teigdama, kad tai – darbdavių ir samdomų žmonių reikalas. Tačiau ji žada analizuoti siūlomus mokesčių pakitimus, kurie yra būtini norint realiai padidinti dirbančiųjų pajamas. Žinant, kad ši valdžia dėl mokesčių politikos sunkiai prognozuojama, minimaliojo darbo užmokesčio didinimas ne be reikalo baugina verslą.
Mažieji bijo
Nedidelės Kauno kavinės „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis labiausiai baiminasi, kad jei padidės minimali alga, padidės ir mokesčių našta. „Nedideles apyvartas turintys verslininkai vos gali sumokėti algas ir mokesčius, juk daugiau kaip pusę darbuotojo kainos sudaro įsipareigojimai valstybei, todėl ne iš gero gyvenimo sudėtinga mokėti didesnius atlyginimus“, – kalbėjo jis.
Logistikos bendrovės „If Solutions“ vadovas Dovydas Degutis aiškino, kad nors jų įmonėje nėra gaunančiųjų minimalų atlygį, bet galimi valdžios sprendimai jį didinti irgi kelia nerimą. „Net ir mažiausios kvalifikacijos darbuotojai (pvz., krovikai) pas mus gauna apie 800 Lt į rankas. Bet jei minimalusis darbo užmokestis padidės, tai žmones paveiks psichologiškai, nes jie atsidurs minimumą gaunančių gretose. O mums mokesčių našta – labai didelė, ir resursų dabar didinti algas nėra, – teigė jis. – Manau, kad mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas reikia didinti lankstesne mokesčių sistema.“
Mokesčių našta – žlugdanti
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius taip pat mano, kad valdžia turėtų įvesti progresinius mokesčius, kai jų našta paskirstoma pagal gaunamų pajamų dydį.
„Mokėdamas žmogui minimumą verslininkas iš tikrųjų turi skirti 1,2 tūkst. Lt, už kuriuos reikia ne tik išmokėti tuos 678 Lt kaip algą, bet ir atidėti mokesčiams valstybei bei dar sutaupyti darbuotojo atostogoms“, – aiškino jis.
A.Mackevičius stebisi, kad kritus vidutiniam uždarbiui, sumažinus pensijas, pašalpas, motinystės išmokas kalbama apie minimaliojo darbo užmokesčio didinimą. „Tai reikia daryti tada, kai ekonomika auga, o ne atvirkščiai“, – įsitikinęs jis.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė irgi mano, kad minimalią algą didinti per anksti.
Gerai ir žvirblis saujoje
„Tas 100 Lt nėra daug ir mažai pagelbės, bet gal tai būtų vis šiokia tokia papildoma paspirtis mokant komunalinius mokesčius, – kalbėjo vienos nedidelės Kauno rajono maisto prekių parduotuvės pardavėja, minimalią algą uždirbanti Regina Sviderienė. – Iš tikrųjų minimali alga turėtų būti bent 200–300 Lt didesnė, nes pajamos jau seniai nepaveja didėjančių kainų. Bet geriau žvirblelis saujoje nei briedis girioje.“
Jei Vyriausybė pritars, minimalusis darbo užmokestis padidės nuo liepos mėnesio. Dabar jis neatskaičius mokesčių yra 800 Lt.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškino, kad minimalios algos padidinimas bus bent šiek tiek didesnis nei skurdo riba, kuri, Statistikos departamento skaičiavimais, yra 831 Lt gaunamų pajamų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. „Vadinasi, dabar minimalus atlyginimas, kuris sudaro 678 Lt į rankas, yra jau gerokai žemiau skurdo ribos ir tai būtina keisti, – įsitikinęs A.Černiauskas. – Įvertinę, kokią įtaką ekonomikai per pusmetį padarys minimalios algos padidinimas, nuo 2012 m. siūlysime, kad minimalusis atlygis dar didėtų iki 1 tūkst. Lt.“
Pramonininkai pritaria su išlyga
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad pramonės įmonių savininkai pritaria profesinių sąjungų siūlymui. „Tačiau pateikėme sąlygą, kad didėtų ir neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 470 iki 530 Lt, – sakė jis. – Tai leistų žmogui gauti 85 Lt per mėnesį.“
Pasak J.Guzavičiaus, jeigu minimalusis darbo užmokestis padidėtų iki 900 Lt, bet nekistų neapmokestinamasis dydis, į biudžetą pakliūtų daugiau pinigų, tačiau darbuotojui alga padidėtų nežymiai.
J.Guzavičiaus teigimu, stambesnėms ir eksportuojančioms įmonėms minimalios algos padidinimas didelės įtakos neturės. „Jau trūksta gerų specialistų, jų už minimumą nepasamdysi, – aiškino jis. – Sunkiau bus smulkiajam ir vidutiniam verslui.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas mano, kad nemažai įmonių, kuriose mokamas minimumas, iš tikrųjų moka ir neoficialias algas.
Vyriausybė neprognozuojama
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad apsispręsti dėl minimalios algos dydžio palikta darbdaviams ir profesinėms sąjungoms. „Čia jų reikalas, – teigė jis. – Vyriausybė šiuo atžvilgiu neturi būti tarpininkė.“ Tačiau premjeras pridūrė, kad nusprendus didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį tai neigiamai atsilieptų valstybės finansams, nors pramonininkai tikina, kad proporcingai didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis niekaip nepaveiktų biudžeto. Kitu atveju minimalios algos dydis po mokesčių padidėtų ne 85 Lt, o tik 50 Lt. Taigi geri norai didinti dirbančiųjų pajamas liktų tik skambiu reklaminiu šūkiu.
Tai, kad valdžia yra neprognozuojama, kai kalba pasisuka apie mokesčius, rodo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įstatymo pakeitimo projektas. Jame siūloma 72 Lt mokesčiu apmokestinti ir mažiausias žemės ūkio valdas turinčius žemdirbius, nes jie būtų priskirti prie minimalų uždarbį gaunančių dirbančiųjų.„Žemdirbiai pasijuto apgauti, nes padidinus PSD galiausiai žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas netenka 9,5 proc. pajamų“, – išplatintame pareiškime paskelbė Žemės ūkio rūmai. Žemdirbių savivalda susirūpinusi, kad, didinant minimalųjį atlyginimą, PSD mokestis žemdirbiams dar labiau padidėtų.
Saulius TVIRBUTAS
