Sveikatos apsaugos ministerijos slaptai nuo socialinių partnerių kurtame projekte planuota ūkininkams padidinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau netikėtai apsigalvota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketino paslapčia prisidėti kuriant naujas darbo vietas.
Įgyvendinus ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatomiems naujiems mokesčiams administruoti būtų reikėję apie 50 naujų darbo vietų. Sveikatos apsaugos ministrui buvo nė motais, kad Vyriausybė socialiniams partneriams įsipareigojo artimiausiais metais mokesčių nedidinti.
Laukė nepasitenkinimo
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyti pakeitimai nustebino ne tik Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), bet ir Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM).
„Prieš dvejus metus Vyriausybė buvo pažadėjusi įstatymų pakeitimus derinti su socialiniais partneriais“, – piktinasi ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas.
Pirmasis Vyriausybės įsipareigojimus būtų pažeidęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Ministro sudarytoje grupėje, kuri turėjo parengti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, neliko vietos nei kolegoms iš ŽŪM, nei iš ŽŪR ar kitų ūkininkų interesus ginančių organizacijų.
„Šį kartą mes tikrai nenusileisime. Mes laikėmės susitarimo – prieš dvejus metus sutikome, kad ūkininkams būtų įvesti mokesčiai „Sodrai“. Tačiau tada buvome susitarę, kad skaičiuojant privalomąjį sveikatos draudimo mokestį būtų nustatyta pajamų riba, nuo kurios skaičiuojamas šis mokestis. Dabar slapta rengiamame projekte šis susitarimas ignoruojamas“, – sakė B.Markauskas.
Sunkiai pakeliama našta
Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai (EDV), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra PVM mokėtojai, privalo kas mėnesį už save mokėti 3 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. po 24 Lt, PSD įmoką.
Pasak ŽŪR ekonomistės žemės ūkio gamybai Aušros Žliobaitės, SAM rengtame įstatymo projekte buvo numatyta panaikinti vadinamąsias grindis, t. y. nesvarbu, ar ūkis mažas, ar didelis – visi ūkininkai PSD turėtų mokėti jau po 9 proc. minimalios algos, t. y. po 72 Lt per mėn.
Tačiau ūkininkai, kurie deklaruoja pajamas (yra PVM mokėtojai), jeigu jų pajamos yra didesnės nei 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) per metus, tokiu atveju būtų turėję dar papildomai mokėti 4,5 proc. nuo pusės sumos, viršijančios 12 algų.
„Be to, ketinta panaikinti vadinamąsias draudimo lubas. Šiuo metu ūkininkai, kurių ūkiai yra didesni nei 14 EDV, iki kiekvienų metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti pajamas, didesnes nei 12 minimalių algų, bet ne daugiau nei 12 draudžiamųjų pajamų dydžių (vienas draudžiamasis pajamų dydis – 1 170 Lt)“, – sako A.Žliobaitė.
Taigi, jei būtų panaikintos lubos, kai kuriems žemdirbiams PSD mokestis išaugtų iki svaiginamo dydžio. Be to, jei būtų padidintas PSD mokestis iki 72 Lt per mėnesį (o padidinus MMA atitinkamai padidėtų ir PSD įmoka), mažas pajamas gaunančiam žemdirbiui tai taptų sunkiai pakeliama našta.
Netektų dalies pajamų
Taigi SAM ketino papildomai apmokestinti ne tik stambiuosius, bet ir smulkiuosius ūkininkus. „ŽŪR buvo susiderėję su premjeru, kad pereinamuoju laikotarpiu pajamų mokestis ūkininkams nebus didinamas, t. y. liks 5 proc., tačiau pagal SAM projektą papildomai būtų reikėję mokėti dar 4,5 proc. PSD mokestį. Taigi vienas mokestis lyg ir nedidinamas, tačiau padidinamas kitas, o rezultatas toks, tarsi nebūtų minėto susitarimo“, – sako A.Žliobaitė.
ŽŪM nusiuntė raštą SAM, primindama įsipareigojimus. ŽŪR specialistų skaičiavimais, įsigaliojus minėto įstatymo projektui, žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai būtų netekę per 9,5 proc. pajamų.
SAM atstovai bandė aiškinti, kad įstatymo pakeitimai daryti siekiant suvienodinti sąlygas rinkoje. Ar taip yra iš tikrųjų?
„Kadangi SAM į darbo grupę nepakvietė žemdirbių organizacijų specialistų, todėl jie ir nesuvokia, kad žemės ūkis yra specifi nė šaka. Čia ne tik vyrauja neprognozuojamos gamtos sąlygos, bet ir nuolat augančios papildomos išlaidos Lietuvos ūkininkams neleidžia atsitiesti ir pasiekti kitų ES šalių ūkininkų konkurencingumo lygio, todėl padėtis dar labiau komplikuotųsi, jei šiuo metu būtų padidinti mokesčiai“, – sako B.Markauskas.
Esant tokioms aplinkybėms tik didėtų noras gauti papildomų pajamų apeinant įstatymus.
Viceministras pažadėjo kovoti
SAM rengtame projekte buvo numatyta, kad siūlomiems papildomiems mokesčiams administruoti prireiktų apie 600 tūkst. Lt kainuojančios informacinės technologijų programos, taip pat reikėtų įsteigti apie 50 naujų darbo vietų, o naujiesiems darbuotojams apmokėti ir kitiems darbams atlikti kasmet dar prireiktų po 2,7 mln. Lt iš šalies biudžeto.
Taip SAM originaliai suvokia Vyriausybės deklaruojamą siekį mažinti valstybės aparatą ir jo išlaikymą.
VL žiniomis, kai šis projektas pusiau legaliais keliais pateko į ŽŪM, viceministras Aušrys Macijauskas pažadėjo gulti kryžiumi ir taip priešintis SAM sumanymui. Tačiau, šio vaizdo nepamatėme, nes vasario 17 d. Žemės ūkio rūmai gavo SAM raštą, kuriame teigiama, kad šiuo metu PSD įmokų tvarkos nekeis.
Veikiančio įstatymo pinklės
Ūkininkams būtina žinoti, kad PSD įmoką už konkretų mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Pamiršus tai padaryti, sveikatos draudimas nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti įmokas, draustu tampama tik po 3 mėnesių. Įmokas galima sumokėti už kelis mėnesius į priekį, tačiau ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. PSD įmokos, sumokėtos už praėjusį laikotarpį, draustumo nesuteikia. a
Be kita ko, numatyta, kad neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam nedelsiant prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūros pagalbą, kurios išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto. Tačiau tokiu atveju jis turi sumokėti 3 minimalių mėnesinių algų dydžio įmoką (800 x 3 = 2 400 Lt). Būtina žinoti, kad šios įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo tolesnio įmokų (24 Lt arba 72 Lt) mokėjimo kiek vieną mėnesį, įskaitant ir tą mėnesį, už kurį buvo sumokėta 2 400 Lt.
Albinas ČAPLIKAS
