2011 metų prognozės žada Lietuvos ekonomikos atsigavimą. BVP augs 3–4 procentus, nacionalinio biudžeto pajamos augs žymiai sparčiau už BVP – kone 20 procentų. Toks ekonomikos atsigavimas ir džiugina, ir kelia nerimą, ypač likus metams iki Seimo rinkimų. Politikų atmintis trumpa, dar trumpesnė ateities perspektyva. Kiekvienam papildomam surinktam litui politikai be didelio vargo pasiūlys 5 litus papildomų išlaidų ir skolos kilpą. Deficito mažinimas, skolų grąžinimas nėra politikų prioritetas nei sunkmečiu, nei gerais laikais. Baimindamasis politikų išlaidavimo prieš rinkimus, Premjeras įspėja: augimą išgyventi bus sunkiau nei krizę.
Ne visi politikai yra vienodai atsakingi, ir Premjeras su dviem trimis ministrais priklauso atsakingesniųjų gretoms. Jiems teks sunki užduotis atlaikyti spaudimą didinti išlaidas, planuojant 2012 metų biudžetą. Su šia užduotimi susidoroti padėtų įvykdytas pažadas, kurį davė šis Seimas ir ši Vyriausybė. Sumažinti mokesčius, nes jie buvo pakelti laikinai. Tai – pridėtinės vertės mokestis, akcizai. Mokesčių sumažinimo ypač laukia Lietuvos gyventojai, kurių ekonomikos atsigavimas dar nepasiekė per padidėjusias algas, ir kurių kišenes drasko ypač pakilusios maisto prekių bei degalų kainos. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas ekonomikos tyrimas sako, kad šiemet algas ketina didinti net 26 procentai ūkio subjektų. Prie gyventojų ekonominės padėties gerinimo rezultatyviai solidariai privalo prisidėti ir valdžia, pagerindama visų 100 procentų gyventojų padėtį.
Mokesčių nenorinti mažinti finansų ministrė teigia, kad mažinimo nauda neatiteks vartotojams, tačiau biudžetas pajus netekimą. Primenu, kad biudžetas dabar gauna dvigubą naudą – ir dėl didesnių mokesčių tarifų, ir dėl augančių kainų, nuo kurių skaičiuojamas PVM. Taip, trumpuoju laikotarpiu sumažėtų biudžeto pajamos, bet prieš rinkimus tai būtų tik į naudą – lengviau pačiai ministrei. Taip, gal ne visas mokesčių mažinimas bus perkeltas iki vartotojo. Lygiai taip pat, kaip ne visas mokesčių padidinimas buvo perkeltas ant vartotojų pečių. Ten, kur buvo panaikintos mokesčių lengvatos, didelę mokesčių padidėjimo dalį prisiėmė gamintojai ir teikėjai. Jiems teko mažinti kitas išlaidas, darbo užmokestį.
Gali nutikti, kad mažinant PVM ir akcizus, ne absoliučiai visas sumažinimas bus perkeltas vartotojams. Tačiau, kad naudos bus ir vartotojui – nekyla abejonių. Štai akcizas benzinui Lietuvoje yra net 26 centais didesnis, nei galimas minimalus. Jei jis būtų sumažintas, vartotojas turėtų naudos ir dėl dalinio, pavyzdžiui, 15 centų degalų atpigimo. O kur dar grandininė įtaka kitų degalus naudojančių produktų kainoms... Analogiškai PVM. Jei PVM būtų grąžintas iki 18 procentų, galbūt ne visose prekių grupėse mažinimas atvilnytų iki vartotojo, bet tikrai jį pasiektų svarbiausiųjų produktų lentynoje. O juk mažiausias pajamas gaunančių gyventojų krepšelis sudaromas būtent iš tokių bazinių prekių.
Krizės įkarštyje gyventojams ir verslams užveržti mokesčių diržai padėjo valdžiai išsaugoti viešųjų finansų stabilumą. Atėjo laikas atstatyti žmonių finansų stabilumą. Žadėtas mokesčių mažinimas reikalingas žmonėms ir dėl to, kad apsaugos nuo pagundų išlaidūnus politikus. Apskritai pravartu įsikalti į galvą, kad reikia ne įsiteikti žmonėms didinant išlaidas, bet realiai padėti – mažinant mokesčius.
Rūta Vainienė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
