Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įtarimų sukėlė 177 valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai, kurie pateiktose turto deklaracijose deklaravo daugiau kaip po 300 tūkst. Lt tariamai turimų piniginių santaupų, laikomų ne banke. VMI patirtis leidžia daryti išvadą, jog neretai tokios santaupos būna nepagrįstos realiais šaltiniais ir deklaruotos, tikintis ateityje pagrįsti turto įsigijimą arba kitas išlaidas, kurios faktiškai finansuojamos neteisėtu būdu gautomis lėšomis. VMI ėmėsi išplėstinės analizės ir patikrino daugiau nei 100 tūkst. valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių pateiktų gyventojų pajamų ir turto deklaracijų už 2008-2009 metus. 2010 m. lapkričio pradžioje buvo pradėti tyrimai rizikingiausių mokesčių vengimo požiūriu asmenų atžvilgiu. Ypatingas dėmesys skiriamas Muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų, kovojančių su šešėline ekonomika, kontrabanda, tarnautojų analizei.
„Po taikytų įvairių kontrolės procedūrų valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai buvo priversti pripažinti, jog jie VMI pateiktose deklaracijose nepagrįstai deklaravo daugiau kaip 33 mln. Lt tariamai turimų santaupų. Visi pažeidėjai pateikė patikslintas turto deklaracijas", - tarpinius tyrimų rezultatus komentavo Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas.
Šie asmenys prarado galimybę ateityje minėtomis lėšomis grįsti turto įsigijimą. Jų atžvilgiu yra tęsiamas mokestinis tyrimas ir, surinkus pakankamai informacijos, visa medžiaga bus perduota prokuratūrai. Primename, jog, specialiųjų tarnybų duomenimis, 8 asmenims iš šio sąrašo jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Remiantis kitu rizikos vertinimo principu - turto ir pajamų neatitikimo, įtarimų sukėlė 205 valstybės tarnautojai. Patikslinus deklaracijas šiuo metu vykdomi detalūs tyrimai siekiant įvertinti 86 valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių atžvilgiu nustatytas su galimu mokesčių vengimu susijusias grėsmes.
Preliminariais vykdomų tikrinimų rezultatais, ne visi tarnautojai sąžiningai vykdė mokestines prievoles. Nustatytas ne vienas pajamų iš vertybinių popierių nedeklaravimo atvejų, toliau tiriami vertybinių popierių pardavimo/įsigijimo sandoriai su užsienio asmenimis. Gavusi informaciją iš užsienio valstybių, VMI nustatys, kiek, nuslėpus šiuos sandorius, bandyta nesumokėti mokesčių.
„Turime pavydžių, kai valstybės tarnautojas savo darbą valstybės tarnyboje derindavo ir su naudotų automobilių prekybos verslu ir nedeklaravo tokios savo veiklos pajamų bei nemokėjo mokesčių valstybei. Taip pat yra atvejų, kai sutuoktiniai, remiantis 2008 m. turto deklaracijomis, santaupų neturėjo, 2009 m. jų turėjo tik kiek daugiau kaip 20 tūkst. Lt, tuo metu, panaudodami banko suteiktą paskolą, įsigijo didesnės kaip 1 mln. vertės butą ir bankui sumokėjo daugiau kaip 200 tūkst. Lt grynaisiais pinigais. Šiuo atveju VMI aiškinasi, iš kur šeima gavo lėšų, įtariama, kad mokesčiai už šias pajamas taip pat nebuvo sumokėti", - teigė patarėjas M. Majauskas.
„Dar vienai valstybės tarnautojų šeimai, preliminariais vertinimais, turimam turtui pagrįsti gali pritrūkti apie 400 tūkst. litų. Kitaip tariant, įtariama, kad beveik pusė milijono litų gauti neskaidriai ir nuo jų nemokėti mokesčiai", - tyrimo metu nustatytus grubius pažeidimus vardino Premjero patarėjas.
Pasak VMI tyrėjų, visais atvejais, kai valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai teisėtai gautomis pajamomis nesugebės pagrįsti turimo turto įsigijimo, atsiras pagrindas jiems taikyti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. nuostatas už neteisėtą praturtėjimą.
„Susitikime su VMI ir FNTT taip pat buvo aptartos galimybės, kaip efektyviau organizuoti darbą, siekiant šį procesą paversti nuolatiniu. Nes esminis kompleksinio tyrimo tikslas ir yra užtikrinti nuolatinę ir griežtesnę valstybės tarnautojų pajamų kontrolę", - pažymėjo M. Majauskas.
